jurgita sejonienė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė lengvinanti galimybę siuntimą valstybės apmokamoms paslaugoms išduoti ir po mokamos gydytojo konsultacijos. Vis tik kiti piktinosi, ar taip dar labiau nesukuriama nelygybė ir labiau pasiturintiems atveriama galimybė greičiau patekti pas gydytojus.

Užgesinus gaisrą dėl daugiau nei 40 mln. eurų „skolos“ gydymo įstaigoms už viršsutartines paslaugas, ligoninių vadovai su nerimu žiūri į ateitį. Nuogąstaujama, kad pristabdant paslaugas gali kentėti ne tik pacientai – esą įspėjimų apie atleidimus jau sulaukia ir gydytojai. Ligonių kasos atšauna, kad išeičių padidinti biudžetą nedaug, o vienas realiausių variantų – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos didinimas.   Po kilusio šaršalo dėl jau už 40 mln.

Daug diskusijų sukėlęs gydytojų rezidentų įpareigojimo po studijų atidirbti regiono gydymo įstaigoje projektas toliau skinasi kelią Seime. Nors kalbama tik apie papildomas vietas, į kurias stodami medikai sutiktų tam tikrą laiką padirbėti Lietuvos regiono gydymo įstaigoje, jaunieji gydytojai piktinasi, kad įprastų rezidentūros vietų skaičius iš esmės yra mažinamas.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus keisti įstatymus įteisinant griežtesnę atsakomybę sveikatos priežiūros įstaigoms už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudežtui padarytą žalą, pacientų ir medikų organizacijos sukilo, kad prie gero tai neprives. Jos perspėja, kad dėl ruošiamų pokyčių ne tik gali tiesiogiai nukentėti pacientai, bet ir patys medikai nuspręsti nebedirbti tokioje sistemoje.

Po audringų praėjusios savaitės diskusijų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų panaudojimo sušauktas neeilinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis. Gydymo įstaigoms jau po pirmo ketvirčio stokojant lėšų apmokėti už viršsutartines paslaugas, ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad procesas yra „visiškai kontroliuojamas“ bei teigė, kad lėšų tam atras. Tiesa, ligonių kasos kol kas padengti visos sumos nežadėjo.

Širdies ir kraujagyslių ligoms nepaliaujant šienauti lietuvių gyvybių, ruošiamas milžiniškas planas, kaip kapstytis iš šios duobės. Medikai neslepia: problemų išlieka visur – pacientai neretai savavališkai nevartoja vaistų, o eilės pas specialistus išlieka milžiniškos. Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais, nes sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje yra epideminis – pagal rodiklius šalis velkasi Europos Sąjungos uodegoje.

Kovo 18 d. atnaujinus pacientų pavėžėjimo tvarką pasipylė gyventojų skundai, kad paslauga tapo mažiau prieinama. Pasak Karštosios linijos 1808 vadovės Rasos Atkočiūnienės, pacientų pasimetimas dėl pasikeitusių kriterijų – tik vienas iš šiuo metu kylančių iššūkių. Vyriausybė neseniai patvirtino atnaujintą nutarimą, pagal kurį nustatyti nauji kriterijai pavėžėjimo paslaugai gauti.

Nors paprastai labai garsiai kalbama apie labiausiai paplitusias onkologines ligas, medikai ragina atkreipti dėmesį į vieną iš agresyviausių susirgimų – kiaušidžių vėžį. Ši liga ne tik žaibiškai progresuoja – liūdną baigtį artina vėluojantys sprendimai kompensuoti būtinus vaistus. Kasmet Lietuvoje maždaug 400 moterų išgirsta kiaušidžių vėžio diagnozę. Daugiau kaip pusė jų miršta. Deja, bet 70–80 procentų šių moterų liga nustatoma per vėlai.

Seimo etikos sargai trečiadienį konstatavo, jog konservatorė Jurgita Sejonienė savo pasisakymais gruodį vykusiame Kultūros komiteto posėdyje pažeidė pagarbos žmogui, padorumo ir pavyzdingumo principus. Tokiai išvadai pritarė šeši komisijos nariai, keturi politikai pažeidimo nepripažino. Kultūros komitetas praėjusių metų pabaigoje svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, lengvinančius nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.

Praėjusių metų pabaigoje vykusio Seimo posėdžio metu parlamento vadovą Juozą Oleką neįgaliu pavadinusi konservatorė Jurgita Sejonienė nenusižengė Politikų elgesio kodeksui, konstatavo trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Kelią Seime skinasi dar vienos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotos įstatymų pataisos, kuriomis ketinama numatyti naują tvarką, kokiu prioritetu Lietuvos gydymo įstaigos užtikrins paslaugas gyventojams. Kritikai savo ruožtu įžvelgia ne tik bandymą privačias įstaigas tiesiog „ištinklinti“, bet ir prieštaravimus Konstitucijai.

VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centrą purtant krizei ir per trumpą laiką darbą paliekant 6 patyrusiems chirurgams, aiškintis situacijos į ligoninę išskubėjo tiek ministrė Marija Jakubauskienė, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. Po susitikimo su įstaigos darbuotojais ir vadovybe jie teigė, kad pirmas įspūdis yra „geras“, o galbūt neprireiks ir vidinio tyrimo. Vis tik mažųjų pacientų tėvai nuraminti nesijaučia.

Seimas po svarstymo pritarė daug audringų diskusijų įplieskusioms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma neleisti imti iš pacientų papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. Vis dėlto parlamente liejosi kritika, kad siūlomi pakeitimai situaciją dar pablogins. Antradienį po svarstymo šias Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas įstatymo pataisas palaikė 56 Seimo nariai, 38 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.

Siekdama sustiprinti viešąjį sektorių Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ne vienų teisės aktų pakeitimus. Siūloma ne tik uždrausti priemokas ir viešosioms įstaigoms skirti prioritetą paslaugoms teikti. Tarp svarstomų idėjų – ir ribojimas gauti valstybės apmokamas paslaugas, jei pirmiausia kreipeisi konsultacijos už savo lėšas.

Pristatant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą Seimo narius šokiravo žinia dėl mažinamo finansavimo prevencinėms programoms. „Į kokius viduramžius čia grįžtame“ – gana griežtai sureagavo ir prezidento patarėja.

Seimui planuojant naikinti priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas medicinines paslaugas, parlamento konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo palikti galimybę pacientams savo iniciatyva pasirinkti brangesnį gydymą. Tokiu atveju jie turėtų sumokėti tik valstybės kompensuojamos ir brangesnės paslaugos kainų skirtumą.  Ji įregistravo tai numatantį pasiūlymą Seime svarstomoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.

Siekdama gelbėti situaciją sveikatos sistemoje naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė visas pajėgas nusprendė sutelkti viešajam sektoriui sustiprinti. Dėl to užsimota ne tik pažaboti neteisėtas priemokas, bet ir prioritetą teikti paslaugoms valstybinėse įstaigose. Skeptikai tokias priemones vertina kaip miglotas.

Seime vėl grįžtama prie idėjos privačioms gydymo įstaigoms leisti laisviau dalinti siuntimus ir receptus pacientams. Teigiama, kad tai būtų dar viena dedamųjų, kaip mažinti eiles pas gydytojus. Vis tik kiti įžvelgia, kad tai tik būtų dar vienas smūgis viešajam sektoriui.

Ketvirtadienį Vilniuje į viešojo transporto stotelę įsirėžus automobiliui, žuvo 2005 metais gimusi mergina. Įtariama, kad avarijos kaltininkui prasidėjo epilepsijos priepuolis, todėl jis nesuvaldė automobilio. Viešojoje erdvėje gyventojai kelia klausimą, ar gali epilepsija ir kitomis ligomis sergantys žmonės vairuoti. Nors tam tikrais atvejais jie tą daryti gali, aiškėja, kad sveikatos pažymos išdavimo tvarka jau keletą metų nebuvo peržiūrėta.

Seimo etikos sargai nusprendė, kad konservatorės Jurgitos Sejonienės pareiškimai, esą „valstietis“ Rimas Jonas Jankūnas skleidė dezinformaciją apie COVID-19 vakcinas, nepažeidžia politiko elgesio normų. Tokią išvadą trečiadienį vykusio posėdžiu metu Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) patvirtino bendru sutarimu.  Gegužės pradžioje vykusiame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, ministerijos atstovai pristatė informaciją apie imunoprofilaktikos programos įgyvendinimą.

Rajonuose verkiant trūksta vaistinių, tad valdžia svarsto įteisinti mobilias vaistines, kurios reikiamus medikamentus atvežtų kartą ar kelis kartus per savaitę. Vaistinės perspėja, kad iš tokių projektų naudos bus mažai – nebus kam tose vaistinėse ant ratų dirbti, mat jau dabar visoje šalyje trūksta šimtų vaistininkų. Juos kai kur galėtų pakeisti farmakotechnikai, bet ir pastarųjų stygius, mat jau nuo pernai jų niekas neruošia.

Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą regionuose, Seimo konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo sugrįžti prie kadenciją baigusiame parlamente svarstytos iniciatyvos įteisinti mobilias vaistines.  Pasiūlymą Farmacijos įstatymo pataisoms įregistravusi parlamentarė ragina konkrečiai numatyti, kaip dirbs mobilios vaistinės.

Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė užsimojo uždrausti parduoti cigaretes jaunuoliams iki 21 metų – sako, kad taip sieks gerinti visuomenės sveikatą. Negana to, parlamentarė siūlo bausti ir tuos, kurie rūko automobilyje prie asmenų, jaunesnių nei 21 metų. Po tokių siūlymų pasipylė kritikos lavina: kai kurie parlamentarai aiškina, kad valdžia negali kontroliuoti suaugusio žmogaus.

Kiekvienais metais tūkstančiai moterų Lietuvoje ryžtasi nutraukti nėštumą – ir nors tai viena sudėtingiausių asmeninių patirčių, valstybė už tai sumoka tik tuomet, kai kyla pavojus vaisiaus arba mamos gyvybei. Visais kitais atvejais moterys turi pačios susimokėti už abortą, kurio kaina gali siekti ir 800 eurų. Tiesa, Seime kelią skinasi siūlymas abortus ir kontraceptines priemones padaryti nemokamas.  Vilma vienintelį kartą pastojo 20-ties metų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas toliau kursto diskusijas. Seimo opozicijos atstovams keliant klausimą, kas išties slypi už šių pataisų, ministrė atkerta tiesiai šviesiai: „Tai suteikia galimybę pacientams nebūti mulkinamiems“. SAM užmojis panaiknti pacientų priemokas, kai paslauga apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sutiktas nevienareikšmiškai.

Seimo narė konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo birželio 14-ąją paskelbti Pasauline kraujo donorų diena. Ji registravo atitinkamą Atmintinų dienų įstatymo pataisą. Tai būtų jau trečia tą dieną minima proga. Šiuo metu birželio 14-oji yra Gedulo ir vilties diena bei Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena.

Eilių pas gydytojus mažinimas ir viešojo sektoriaus stiprinimas – vienas svarbiausių naujosios Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės deklaruojamų prioritetų. Vis tik Valstybinės ligonių kasos suplanuoti paslaugų apmokėjimo pokyčiai gydymo įstaigų vadovų sukėlė nemažą sumaištį. Pasak jų, tai kaip tik kelia grėsmę paslaugų prieinamumui.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje.

Jei gydymo įstaigos vadovas kasmet įgyvendino nustatytus veiklos tikslus – antrai kadencijai galėtų būti paskirtas be konkurso. Tokį siūlymą teikia Seimo narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė. Stipriai prieštaraujančių tokiai idėjai nėra, mat norinčiųjų vadovauti apskritai trūksta. Tačiau pasigirsta nuogąstavimų ir dėl galimo neskaidrumo.  Seime siūloma keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir peržiūrėti nuostatas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų.

Seimas griebiasi naujų draudimų – nusitaikė į rūkančius jaunuolius. Parlamentarė konservatorė Jurgita Sejonienė įregistravo pataisas, kurios draustų ne tik rūkyti, bet net ir turėti cigarečių jaunesniems nei 21-erių. Siūlymą palaiko ne tik pavieniai opozicijos nariai, bet ir valdančiųjų atstovai.  Prie sostinės universitetų sutikti jaunuoliai draudimais netiki.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės konservatorės Jurgitos Sejonienės siūlymas jaunimui iki 21 metų uždrausti parduoti ir vartoti tabako gaminius sulaukė nevienareikšmiškų parlamentarų reakcijų. Nors politikai iš esmės sutinka, kad reikėtų kovoti su jaunuolių priklausomybėmis ir žalingu įpročiu, abejojama, ar draudimai yra tinkamiausias kelias siekti šio tikslo.

Didelės eilės gydymo įstaigose gyventojus baigia išvesti iš kantrybės. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė patikina, kad eilių klausimas yra vienas iš prioritetinių. Kaip viena iš priemonių numatoma ir vadinamos prioritetinės eilės, kai tam tikri pacientai galėtų pas medikus patekti greičiau už kitus. Vieni sprendimą sveikina, tačiau iki galo neįsivaizduoja, kaip tai galėtų būti įgyvendinta.

Gavęs siuntimą specialisto konsultacijai pacientas gali pats pasirinkti, pas kokį konkretų gydytoją ir kurioje įstaigoje registruotis. Tačiau poliklinikos neslepia, kad jei pas vienus gydytojus pacientų eilės nutįsta mėnesiams, pas kitus būtų galima patekti daug greičiau.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį panaikino Seimą į Europos Parlamentą (EP) keičiančio Liudo Mažylio mandatą, jį Lietuvos parlamente pakeis Jurgita Sejonienė. VRK taip pat pripažino, kad Europos Komisijos nariu, atsakingu už gynybą ir kosmosą, tapusio Andriaus Kubiliaus vietą EP užims L. Mažylis. L. Mažylis buvo pirmasis už brūkšnio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše rinkimuose į EP, o J. Sejonienė – sąraše į Seimą.

Konservatorių Andrių Kubilių patvirtinus naujuoju už gynybą ir kosmosą atsakingu eurokomisaru, o jo vietą Europos Parlamente ketinant perimti Liudui Mažyliui, Seime atsiranda laisva vieta. Mandatas bus perleistas pirmajai už brūkšnio daugiamandatės apygardos kandidatų sąraše likusiai konservatorei Jurgitai Sejonienei. Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo prašymą panaikinti A. Kubiliaus europarlamentaro mandatą.

Trečiadienį „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis paskelbė nuo kitų metų uždarantis pilnu tempu dar net nepradėjusią veikti didžiulę kliniką „Sostinės medicinos centras“ ir skambiai kaltino valstybę sužlugdžius verslą.

Vasarai įsibėgėjus į ligonines plūsta vaikai, susitraumavę ant batutų. Po įvykio, kai Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sūnus susilaužė ranką, šokinėdamas ant batuto, politikai jau svarsto apie taisyklių griežtinimą. Nori įpareigoti batutų nuomos paslaugų teikėjus pravesti instruktažą raštu ir žodžiu prieš išsinuomojant batutą. Pasak gydytojų, kasmet dėl rankų, kojų lūžių po pramogų ant batuto į ligonines patenka apie 1000 vaikų.

Seimas antradienį balsuos dėl premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūros, kadangi prezidentui prisiekus antrą kartą I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas turėjo grąžinti įgaliojimus ir dabar pareigas eina kaip laikinoji Vyriausybė. Tai vadinama „mandagumo atsistatydinimu“, tačiau net ir po tokios mandagumo procedūros Vyriausybėje gali keistis ministrai.

Parlamentarė konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo tabako gaminius parduoti ne jaunesniems kaip 21 metai asmenims. Šiuo metu įstatymas numato, kad tabako gaminius gali įsigyti asmenys, sulaukę 18 metų. Pagal registruotas pataisas, Seimo narė siūlo jaunesniems nei 21 metai asmenims uždrausti vartoti ir tabako gaminius, ir elektronines cigaretes. Politikė tikisi, kad jos siūlymas bus svarstomas dar Seimo pavasario sesijoje.

Seime kelią skinasi tikrą diskusijų audrą įplieskiantis įstatymų pakeitimų paketas, kuriuo siekiama ne tik konsoliduoti ligonių kasas, bet ir įstatymiškai įtvirtinti, kaip jos galėtų bausti neteisėtai pasipinigauti siekiančias gydymo įstaigas. Kritikai aiškina, esą šiuo įstatymu nusitaikyta sužlugdyti privačias gydymo įstaigas, tuo metu pataisų šalininkai atkerta, kad nieko nedarant gresia viešosios medicinos krachas.

Nors pacientai nesiliauja skųstis didžiulėmis eilėmis, pasirodo, patys gyventojai prisideda prie to, kas jos netrumpėtų. Skaičiuojama, kad net iki penktadalio, o kai kur – net trečdalis pacientų užsiregistravę neatvyksta pas gydytojus, bet apie tai iš anksto nepraneša. Ar padėtų tokius asmenis disciplinuoti baudos? Idėja apmokestinti vizitą pas gydytoją ir neklusniems pacientams mokesčio negrąžinti arba juos iškart bauduoti sklando jau kurį laiką.

Riaušių prie Seimo byloje trečiadienį liudijusi parlamentarė, konservatorių atstovė Jurgita Sejonienė tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. Seime matė pašalinius asmenis, kurie bandė veržtis į parlamento posėdžių salę. Politikė teigė, kad išėjusi iš parlamento rūmų tądien protestuojančiųjų buvo apšaukta.

Apsilankai poliklinikoje, pas šeimos gydytoją, kuris pakonsultavęs duoda siuntimą kardiologo konsultacijai. Pasižiūrėjus pagal bendradarbiavimo sutartį pamatai, kad Vilniuje eilė poliklinikoje ilgesnė nei vienoje privačioje įstaigoje. Nusiuntė ten, konsultavo, pirmoje konsultacijoje padarė kardiogramą, dar kitus tyrimus, paklausus, ar reikės mokėti, sako, kad ne, tik reikia po dviejų dienų ateiti atsakymų. Atėjus atsakymų gi išrašoma sąskaita už beveik pusantro šimto eurų.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

Pasigirdus žiniai apie gydytojo savižudybę medikų profsąjungos pradėjo tikinti, kad bene 90 procentų medikų yra perdegę.  Ar išties tokia situacija, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė medikų sąjūdžio narė, parlamentarė Jurgita Sejonienė. Ar pažinojote kolegą, galbūt žinote, ar jis iš tiesų jautė nerimą darbe? Kolegą pažinojau, tiesa, jau ketvirti metai kaip nedirbu Santaros klinikose. Iki tol teko dirbti ilgiau nei 10 metų, tai tikrai pažįstu visą bendruomenę.

Nors ne vienus metus velnio lašais piktnaudžiaujančius gyventojus Lietuvoje bandoma pažaboti griežtais alkoholio pardavimo ribojimais, gydytojai toksikologai šiurpsta nuo to, kas visiškai legaliai vyksta vaistinėse. Čia bet kuriuo metu visiems prieinami širdies lašai ir kiti preparatai alkoholio pagrindu lietuvių tiesiog šluote šluojami ir vartojami ne lašais, o buteliukais.