jurgita sejonienė

Pagerėjus koronaviruso situacijai šalyje, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pirmadienį pranešė, kad siūlo po truputį atlaisvinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės, VESK pritarė ir teiks siūlymą Vyriausybei priimti judėjimo atlaisvinimą tarp Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų ir jų rajonų savivaldybių.

Nors smulkieji verslininkai jau laidoja savo galimybes atverti duris, Seimo narė Jurgita Sejonienė teigia, kad norint atlaisvinti karantiną, būtinas Vyriausybės ir ekspertų sutarimas. Politikė tvirtino, kad reikalingas visuomenės atsakingumas, kad sušvelninus ribojimus, situacija neimtų staigiai blogėti ir nereikėtų vėl griežtinti draudimų. J. Sejonienė taip pat įsitikinusi, kad įvertinus situaciją, kokioje darbą pradėjo ši Vyriausybė, priekaištų dėl pandemijos suvaldymo jai mažai kas turėtų.

Generalinė prokuratūra sekmadienį pranešė, kad įtariamus vakcinavimo tvarkos pažeidimus Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotyje bei Šilutės ir Panevėžio ligoninėse bus pavesta ištirti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).  „Gavus trijų Seimo narių pasirašytą pareiškimą, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų skiepijant tam tikrus asmenis vakcina nuo viruso COVID-19, prokuratūra informuoja, ka...

Nors užsikrėtimo koronavirusu skaičiai po truputį mažėja, tačiau vis tiek kiekvieną dieną skaičiuojame tūkstančius naujų atvejų ir keliasdešimt naujų mirčių.

Politikos naujokai jau spėjo prisivirti košės. Į Seimą kandidatavęs, tačiau neišrinktas ir Vilniaus savivaldybės taryboje likęs dirbti Gediminas Jaunius rinkėjams gyrėsi net trimis skirtingais išsilavinimais, tačiau etikos komisija išsiaiškino, kad aukštojo mokslo šis nebaigęs. O į Seimą su konservatoriais papuolusi medikė Jurgita Sejonienė sulaukė teismo kirčio – už tai, kad išvadino gydytoją homeopatą šarlatanu su psichikos problemomis, teks sumokėti baudą.

Su konservatorių sąrašu į Seimą išrinktai medikei Jurgitai Sejonienei teismas yra nurodęs atlyginti žalą dėl garbės ir orumo įžeidimo, kai ji gydytoją homeopatą komentare internete pavadino šarlatanu, turinčiu problemų su psichine sveikata. Apie tai trečiadienį pranešė naujienų portalas alfa.lt.

Daug kritikos tiek iš pacientų, tiek medikų jau ne vienerius metus sulaukia nueinančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įtvirtinta pirmojo pigiausio vaisto paskyrimo tvarka. Visgi, panašu, kad nauji valdantieji čia gali įnešti rimtų pokyčių.

Virusai plinta per kvėpavimo takus, todėl ne veltui sakoma, kad kaukės yra viena svarbiausių apsaugos priemonių norint išvengti užsikrėtimo Covid-19. Tačiau skirtingos kaukės skirtingai mus saugo. Laidoje „Karštai su tv3.lt“ apsilankiusi Medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė paaiškino, kuo skiriasi kaukės. Pasak J. Sejonienės, patalpose, kur įtariame, kad gali būti nesaugu ir nebus galimybės užtikrinti saugių atstumų, kaukės yra būtinos.

Paskelbtas antrasis visuotinis karantinas palies kiekvieną Lietuvos žmogų, paveiks ekonomiką, kirs nokdauną kavinėms, viešbučiams, paslaugų ir pramogų sektoriams. Daugelis mažesnių šio sektoriaus įmonių laukia bankrotai, darbuotojų – nedarbas. Apie tai, kaip išgyvensime antrąją karantino bangą šiandien laidoje „Karštai su tv3.lt” diskutuos pretendentė į Sveikatos apsaugos ministro postą Jurgita Sejonienė ir Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo karštų aktualijų laidą „Karštai su tv3.lt“, įtampos kupinus filmus „Vaikštant tarp antkapių“ ir „Paskutinė riba“. 15.00 val. per TV3 Play – konkurencinis realybės žaidimas „Išlikimas“. Konkurencinis realybės žaidimas „Išlikimas“, kuris nudangina dalyvius į atokią pasaulio vietą, kur jiems tenka išgyventi laukinės gamtos sąlygomis. Iš civilizacijos gali atsigabenti ne ką daugiau nei drabužius, kuriuos vilki.

Rinkimus į Seimą laimėjusi medikė Jurgita Sejonienė neoficialiai vis dažniau linksniuojama, kaip kandidatė pakeisti Aurelijų Verygą Sveikatos apsaugos ministerijoje. Vis dėlto pati naujoji Seimo narė sako tokio pasiūlymo dar nesulaukusi, bet pasitarusi su šeima rimtai jį svarstytų.

Kovą su koronavirusu Lietuvos medikai vadina karu, kuriam reikia tinkamai pasiruošti. Nors Lietuvai sėkmingai sekasi kovoti su pirmąją Covid-19 banga, pamažu kalbama apie pasiruošimą antrajai. Medikai pirštu beda į svarbiausias klaidas, kurių valstybei negalima kartoti, laukiant antrosios susirgimų bangos. Tarp jų – apsaugos priemonių trūkumas, netinkamas sveikatos priežiūros įstaigų parengimas, informacijos slėpimas nuo visuomenės ir per mažas dėmesys tinkamai higienai.

Lietuvoje kelis mėnesius neteiktos planinės paslaugos, o jas atnaujinus nusidriekė didžiulės eilės prie gydytojų kabinetų, tad dalis pacientų jau griebiasi šiaudo ir bando gydytis patys naršydami google arba pagalbos ieško pas įvairaus plauko specialistus. Medikai nuogąstauja, kad po tokio „gydymo“ darbo specialistams tik padaugės.

Siekdama suvaldyti medikų bendruomenėje įsisukusio koronaviruso plitimą Sveikatos apsaugos ministerija dar prieš šventinį savaitgalį gydymo įstaigoms paruošė „dovanėlę“. Nuo šiol ketinant riboti gydytojų darbą keliose gydymo įstaigose ligoninių vadovai nuogąstauja, kad įsigaliojus šiam sprendimui daugelio įstaigų darbas bus paralyžiuotas. Negana to, medikus atstovaujančios organizacijos pabrėžia, kad taip gali būti pažeidžiamos darbuotojų ir pacientų teisės.

Skaičiuojant vis naujus koronavirusinės infekcijos atvejus šalyje, itin didžiulį nerimą kelia tai, kad daugėja ja užsikrėtusių medikų. Pabrėžiama, kad Lietuvoje virusu infekuotų medicinos darbuotojų išskirtinai daug, tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad gydytojai „patys kalti“, mat daug keliauja ir greičiausiai nesilaikė izoliacijos. Be to, ir pačios ligoninės nesilaikė karantino reikalavimų.

Praėjusiais metais organų donorais tapo apie 3,5 tūkst. žmonių – tai didžiausias skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį, teigia Nacionalinis transplantacijos biuras. Jo skaičiavimu, 2019 metais organų donorais tapo 3536 žmonės, tai beveik trečdaliu daugiau nei užpernai, kai tą padarė 2772 asmenys.  Anot Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėjos Rasos Pekarskienės, tokį pokytį galima sieti su visuomenės sąmoningumu bei dažnesniu temos viešinimu.