jurgita sejonienė

Lietuvoje ruošiamasi keisti organų donorystės modelį – pagal numanomo sutikimo modelį visi žmonės būtų laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai to atsisakiusiuosius. Vis tik nestinga siūlančių su šia idėja neskubėti, mat organų donorystė šiemet ir taip jau patyrė didelį smūgį – dėl pasklidusios netikslios informacijos žmonės puolė atsisakyti būti donorais, sumažėjo transplantacijų skaičius.

Parlamentarai vėl imasi Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuris leistų sureguliuoti santuokos nesudariusių, bet kartu gyvenančių tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius. Šį kartą Seimo nariai svarstė įvairius siūlymus, kuriuose norėta ir įsigaliojamo datą nukelti, ir apskritai išbraukti civilinės sąjungos sąvoką iš įstatymo.

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma sveikatos įstaigų tinklo reforma jau įsibėgėja, politinės aistros toliau nerimsta. Seimo opozicija ir kitos organizacijos nuogąstauja, kad reforma gali turėti neigiamas pasekmes tiek pacientams, tiek patiems medikams. Opozicija nenustoja skambinti pavojaus varpais, esą reforma ne tik nepagerins sveikatos paslaugų kokybės gyventojams, bet ir išgins medikus iš gydymo įstaigų.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Po žinios, kad Kėdainių ligoninės vadovo konkursą, kaip paskelbė vietinė spauda, laimėjo žemės ūkio srities specialistė, netruko pasipilti nuostabos kupinų ar net pajuokaujančių komentarų, kad dabar ligoninės laukia „nauji arimai“. Vis tik rimta diskusija, kas turėtų vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms – medikas ar geras vadybininkas – vyksta jau seniai. Tiesa, vartus tapti vadovais iš daugiau įvairių sričių neseniai atvėrė pats ministras Arūnas Dulkys.

Apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius parduotuvėse pasikeitė pirkėjų įpročiai. Kodėl neįvedus ir simbolinio mokesčio pas gydytojus – taip ir eilės sumažėtų, ir jo darbas būtų labiau vertinamas? Tokia sena idėja vėl diskutuojama tarp medikų. Pacientai gi su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka, o politikai ragintų prieš tai viską gerai išdiskutuoti.

Seimas ruošiasi imtis įstatymo pataisų, kurios leistų medikams negydyti pacientų, jei pastarieji elgiasi nederamai ar nepagarbiai ir tokiu būdu žemina medicinos darbuotojo garbę ir orumą. Be to, tokie pacientai galėtų užsitraukti ir baudą. Pataisų kritikai atkerta, kad jos nėra tikslingos ir palieka vietą piktnaudžiavimui.

Žmogaus teisių klausimai yra svarbūs ne tik šalies viduje, bet ir tarptautinių santykių kontekste, ir per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Lietuva sulauks klausimų dėl tos pačios lyties porų teisių užtikrinimo, sako konservatorė Jurgita Sejonienė, viena Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjų.

Medikai dėl žeminančio paciento elgesio, dėl kurio kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, neskubiais atvejais galėtų atsisakyti teikti sveikatos paslaugas. Seimas antradienį po pateikimo pritarė tą numatančioms parlamentarės Jurgitos Sejonienės registruotoms pataisoms.

Valdininkai ruošia apynasrį agresyviems pacientams. Jei jie sukeltų grėsmę sau, sveikatos specialistui ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, žemintų medikų orumą, tokiam pacientui galėtų būti atsisakyta teikti paslaugas, išskyrus kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Tą numatančias įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, registravo Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Užsitęsusios peštynės Seime – bandymas iš posto išversti laisvietę Morganą Danielę patyrė nesėkmę, po to, kai valdantieji net neatėjo į balsavimą. Pati Laisvės partijos narė Seimo tribūnoje teisinosi, kad nors ir vartojo narkotikus, heroino ji nebandė. Morgana Danielė iš Seimo tribūnos pasisakė ir apie specialius narkotikų vartojimo kambarius ir lengvuosius narkotikus, kuriuos būtų galima įteisinti. Iš balos sausa išlipo ir konservatorė Sejonienė, kuriai norėta suburti komisiją dėl apkaltos.

Parlamentarai ketvirtadienį nutarė nesudaryti tyrimo komisijos dėl apkaltos surengimo konservatorei Jurgitai Sejonienei, užregistravusiai kalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. Už tai, kad apkaltos komisija būtų sudaryta, balsavo 40 Seimo nariai, prieš buvo 69, susilaikė šeši politikai.

Tomas Vytautas Raskevičius bando iš Seimo išmesti Petrą Gražulį. Jis surinko parašus, o valdantieji Seimo salėje nubalsavo, kad būtų sudaryta speciali komisija – ji aiškinsis, ar už suolo draugą, socdemą Liną Jonauską balsavęs Gražulis nesulaužė Konstitucijos.

Seime po ilgos pertraukos pradėta prekiauti alkoholiu. Parlamento darbuotojai ir svečiai nuo šiol galės pasinaudoti šia galimybe, nors ir su apribojimais – įsigyti ne stipresnius nei 15 laipsnių alkoholinius gėrimus. Nusidriekusių eilių prie alkoholio nematyti, bet kai kurie Seimo nariai įžvelgia rizikų, kad šia privilegija ateityje bus piktnaudžiaujama.

Insulto ištiktas alytiškis greitosios medicinos pagalbos laukė net 40 minučių, o po to daugiau nei 3 valandas buvo vežiojamas iš vienos ligoninės į kitą, dėl ko vyro gyvybės išsaugoti nepavyko. Medikų veiksmai sunkiai suprantami, tačiau šie irgi turi savo paaiškinimą. Esą kalti juos suklaidinę mirusiojo artimieji. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Seime nuskambėjo siūlymas padaryti taip, kad visi Lietuvos žmonės taptų potencialiais organų donorais. Nesvarbu, kad jokio sutikimo nepasirašėt. Atvirkščiai, priėmus šias įstatymo pataisas, nesutikimo raštą reikėtų rašyti visiems nenorintiems tapti donorais. Organai mirusiajam paliekami būtų ir tuo atveju, jei to nenorėtų artimieji. Toks sumanymas jau dabar kelia audras visuomenėje. Donoro kortelę Lietuvoje turi virš 40 tūkstančių žmonių.

Dalies parlamentarų siūlomas naujas donorystės modelis, kuomet potencialiais donorais galėtų tapti visi, neišreiškę raštiško nesutikimo, nėra tinkamiausia priemonė esamai padėčiai taisyti, sako valstiečių atstovė Asta Kubilienė. Anot jos, tikslingiau būtų plėsti Donoro kortelių sistemą.

Sukaktis Seime – prieš dvejus metus darbą pradėjo šios sudėties parlamentas. Po pusės kadencijos galima jau pažvelgti ir į tai, kaip sekėsi arba nesisekė, Seimo naujokams. Nors prieš rinkimus ir darbo pradžioje dauguma buvo nusiteikę ryžtingai, žadėjo įgyvendinti išsikeltus tikslus – dabar jau pripažįsta, kad ne viskas taip lengva, kaip įsivaizdavo kadencijos pradžioje.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Lietuvoje į Seimo posėdžių salę netrukus turėtų grįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas, anksčiau nesulaukęs didelio palankumo visuose visuomenės sluoksniuose. Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) vadovas Artūras Rudomanskis sako, kad vietoje šito projekto reikėjo sutvarkyti jau civiliniame kodekse sureguliuotą partnerystę ir rodo pirštu į Slovėniją, kuri legalizavo tos paties lyties asmenų santuokas.

Slovėnija antradienį legalizavo tos pačios lyties asmenų santuokas, šalis tapo pirmąja Rytų Europoje, suvienodinusia gėjų ir heteroseksualių asmenų porų teises. Tuo metu Lietuvoje į Seimo posėdžių salę netrukus turėtų grįžti Civilinės sąjungos projektas, o nevyriausybinės organizacijos ragina parlamentarus ratifikuoti ir Stambulo konvenciją.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje kasmet nusineša virš 20 tūkstančių gyvybių – kas dvi valandas, sustreikavus širdžiai, miršta 5 žmonės. Tai dažniausia mirčių priežastis, kuri sudaro net pusę visų mirčių atvejų. Pagal mirtingumą nuo širdies ligų mes pirmaujame Europoje. Medikai sako, kad tokios statistikos būtų galima išvengti, jei žmonės labiau kreiptų dėmesį į savo gyvenseną – atsisakytų žalingų įpročių, būtų fiziškai aktyvus ir laiku kreiptųsi į gydytojus.

Dalis šeimos gydytojų kyla į kovą ir peikia būsimą sveikatos sistemos reformą. Šeimos gydytojai piktinasi, kad savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus, jie taps nebereikalingi – pildys lapelius ir atliks biurokratines funkcijas. O pas gydytojus specialistus esą nutįs eilės – dėl to labiausiai nukentės pacientai. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis.

Seimo narė Jurgita Sejonienė pažeidė Kelių eismo taisykles – paliko automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje.  Apie tai Seimo narė pati pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.  J. Sejonienė teigia, kad automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje paliko per neapdairumą. „Praeitą savaitę buvo nutemptas mano automobilis, kuris, pripažįstu, per neapdairumą buvo priparkuotas neįgaliesiems skirtoje vietoje.

Seimas žengė pirmą žingsnį link nesusituokusių porų santykio reglamentavimo. Civilinę sąjungą galėtų sudaryti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poros. Viena projekto autorių J. Sejonienė tikina, kad civilinė sąjunga tikrai skiriasi nuo partnerystės, o galimybė ją sudaryti bus aktuali ne tik LGBT poroms.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir Civilinio kodekso pataisoms, kurios įteisintų artimą ryšį. Kaip šie projektai dera tarpusavyje ir kokia ateitis jų toliau laukia Seime? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Seimo nariai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Paulius Saudargas ir Jurgita Sejonienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui. Seimas turės balsuoti dar du kartus, kad tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius apibrėžiantis įstatymas įsigaliotų. Įstatymo projektą teikusi konservatorė Jurgita Sejonienė iš Seimo tribūnos pasidalijo jautria istorija apie mirusį homoseksualų draugą. Paklausta apie šio įstatymo reikalingumą, J. Sejonienė kalbėjo ir apie savo asmeninius išgyvenimus.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Nuo šeštadienio didžiųjų parduotuvių, grožio salonų, kavinių ir restoranų durys bus atvertos visiems – galimybių pasas nebeteks prasmės, jo veikla bus sustabdyta. Šį dokumentą pakeis žmonių srautų ribojimai, tačiau kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, o renginių metu – respiratoriai, išliks privalomi.

Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai muša rekordus, ligoninių užimtumas išlieka stabilus. Ekspertai sako, kad turime kelias savaites, per kurias pamatysime, ar pildosi reanimacijos lovos ir ar reikia įvesti griežtą karantiną. Jų teigimu, norint, kad sveikatos sistema nepalūžtų, trumpas ir griežtas karantinas būtų naudinga priemonė. Specialistai taip pat ragina nenumoti ranka į omikron atmainą, kuria, kaip skelbiama, sergama lengviau.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl įstatymo papildymo, kuriuo siekiama įteisinti vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo konfliktas. Seimo opozicijos atstovai svarsto, kad valdantieji bijo gauti tiek daug kreipimųsi, jog valstybė nebus pajėgi jų patenkinti. Todėl esą bando apsidrausti, kad nereikėtų iš biudžeto mokėti milžiniškų sumų.

Vyriausybė nusprendė iki kovo atidėti galimybių pasą vaikams. Ekspertai teigia, kad toks valdžios sprendimas reiškia, kad vaikams galimybių pasas tikriausiai niekada nebus taikomas ir nuspręsta ne skatinti vaikų vakcinaciją, o tiesiog leisti jiems persirgti ir taip įgyti imunitetą. Specialistų nuomone, galimybių paso nereiks ne tik vaikams – pavasarį ši priemonė apskritai gali būti panaikinta, nes nebeteks prasmės.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Sausį Seimo laukia sprendimas dėl privalomų skiepų įteisinimo medicinos ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojams. Parlamentarai net neabejoja, kad šis klausimas sukels daug ginčų Seimo posėdžių salėje, nes jų nuomonės išsiskiria – vieni visai nepritaria privalomiems skiepams, o kiti norėtų plėsti skiepytis privalančių profesijų sąrašą.

Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse. Seimo narė Jurgita Sejonienė palaikytų ir visos visuomenės privalomą skiepijimą. Visgi ekspertai nėra dideli šios idėjos entuziastai.

Plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai šalys imasi griežtesnių saugumo reikalavimų. Italijoje praėjusią savaitę įsigaliojo sugriežtinimai, pagal kurios, analogiškai kaip ir Lietuvoje, tam tikrų sričių specialistai privalo pasiskiepyti, kad galėtų dirbti. Taip pat sveikatos sektoriuje dirbantiems specialistams privalu pasiskiepyti sustiprinančiąja, kitu atveju grės baudos ar bus neišmokamas darbo užmokestis.

Šios žiemos šventės yra antrosios, kurias Lietuva ir pasaulis sutinka esant koronaviruso grėsmei. Visgi jos visiškai kitokios nei pernai, kadangi šalyje nėra įvestas „juodas“ karantinas.

Atrodo, kad Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse.

Pasaulyje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai, šalys griebiasi griežtesnių priemonių epidemiologinės situacijos suvaldymui. Italija viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kurioje įvesti nauji, papildomi reikalavimai iš ES ir trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, nepriklausomai, nuo to, ar šie yra pasiskiepiję, ar ne. Visi vykstantys į Italiją, prieš tai turi pasidaryti testą ir gauti neigiamą rezultatą.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Pasaulis suklusęs stebi apie privalomą visų gyventojų vakcinaciją nuo COVID-19 prabilusias šalis. Šiuo metu privalomai skiepyti visus gyventojus ketina Austrija, kitos šalys privalomai skiepytis planuoja nurodyti tik tam tikroms grupėms žmonių. Nepasiskiepijusiems grėstų nemenkos piniginės baudos. Kai kurie parlamentarai sako neatmetantys galimybės, kad panaši tvarka tam tikru atveju galėtų įsigalioti ir Lietuvoje.

Visame pasaulyje plinta nauja COVID-19 omikron atmaina. Daugeliui kyla abejonių dėl dabartinių vakcinų veiksmingumo prieš naują mutaciją, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas ramina ir sako, kad naujos technologijos leidžia modifikuoti vakcinas labai greitai. Apie iššūkius, kuriuos gali sukelti omikron atmaina, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Čaplinskas ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad 5-11 metų amžiaus vaikų skiepijimas nuo COVID-19 ligos Lietuvoje prasidės dar šiemet.

Sostinėje tris kartus prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato batus nusiavusios mamos, protestuojančios prieš galimybių pasą vaikams, sustoti neketina. Akcijos lyderė tikina, kad ir toliau neužmezgus dialogo su valdančiaisiais, bus galima tikėtis ne tik pratęsti protestų bangą, bet ir sulaukti „daug ko“. Tačiau kai kurie dalykai kelia diskusinių klausimų.

Vyriausybė priėmė griežtesnę galimybių paso tvarką – nuo gruodžio jis bus reikalingas nuo 12 metų amžiaus, įvestas ir galimybių paso galiojimo laikas. Konservatorė Jurgita Sejonienė tikina, kad priemonės tikslingos ir reikalingos. Politikė taip pat siūlo plėsti 100 eurų išmokos už skiepą priemonę, nes, anot jos, viskas, kas skatina vakcinaciją, yra pateisinama. Tuo metu Vytenis Povilas Andriukaitis negaili kritikos valdžiai.

Vyriausybė ėmėsi griežtesnių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus ir vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Savų pasiūlymų, kaip kovoti su virusu, turi ir opozicija.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sistema ėmė gerokai strigti. Talonų pas gydytojus tenka laukti mėnesius arba net metus, sunku net prisiskambinti į poliklinikas. Medikai sako, kad ir jie patiria didžiulį krūvį ir priimti visų pacientų tiesiog fiziškai nespėja.

Šią savaitę Kauno klinikose vos 23-erių nepasiskiepijusią gimdyvę pasiglemžė klastinga COVID-19 liga. Po paskutinių šios merginos įrašų socialiniuose tinkluose pasipylė kaltinimai ir kaltų paieškos. Viešai kilusių diskusijų metu pirštu bedama į Sveikatos teisės institutą (STI). Dukros susilaukusi nepasiskiepijusi gimdyvė mirė spalio spalio 27 d. 11 val. ir tai, anot Kauno klinikų atstovų, pirmoji sergančios COVID-19 infekcija gimdyvės netektis Lietuvoje.