Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas, dalyvaudamas Seime surengtoje diskusijoje dėl eilių paslaugų prieinamumo, pabrėžė, kad kol kas nėra atsakymo, kas bus daroma su tais pacientais, kurie jau dabar vizito pas gydytojus priversti laukti pusę metų.
Jo teigimu, tokia situacija kaip reikiant kuria įtampas sveikatos apsaugos sistemoje ir verčia žmones ieškoti pagalbos pas žolininkus ir kitus panašius specialistus.
„Visi – patys medikai, pacientų organizacijos – turime siūlymus, ką daryti, bet jų niekas kol kas negirdi. Akcentuojama, kad nebus taip, kad sugrįšime į 100 proc. paslaugų teikimą, bet kol kas negirdime atsakymų, kas bus su tais, kurie jau dabar mėnesiais laukia pagalbos.
Tegu atsako, ką jiems dabar daryti – eiti į privačią, važiuoti kažkur į užsienį ar dar kažkur, eiti pas žolininkus, ekstrasensus? Tokia dabar yra pozicija“, – kalbėjo jis.
Š. Narbutas sutiko, kad patys pacientai prisidaro klaidų, tačiau esą ir sistema jiems nepalieka kito pasirinkimo.
„Prisigalvoja nesąmonių eidami pas žolininkus, gerdami benziną. Ir čia ne liaudies pasakos. Jei privatus sektorius paslaugos neteikia, pas gydytoją – po 6 mėnesių, ką daryti? Tai kaimynė sakė „varlę gerti“, gerai, einu ieškoti varlių. Tai nėra pasakos, deja, liaudis taip daro“, – apgailestavo pacientų atstovas.
Sukelia rimtų pasekmių
Lietuvos medikų forumo pirmininko, VUL Santaros klinikų gydytojo hematologo Valdo Pečeliūno teigimu, nors šis gydymo „žanras“ niekada nebuvo išnykęs iš medicinos paslaugų spektro, dabar jam vėl „suvešėti“ – atviras kelias.
„Pastaruosius penkerius, dešimt metų buvo stebima tendencija, kad mažėja pacientų, kurie kreipiasi tų neaiškios kilmės paslaugų.
Tačiau ypač šiuo metu neabejotinai jų poreikis gali išaugti, nes žmonės ieškos būdų, kaip išspręsti problemas. Tad medikai neabejotinai turės naujų problemų“, – įspėjo jis.
Gydytojas pabrėžė, kad tokios nereglamentuotos paslaugos neretai žmonėms sukelia gana rimtų pasekmių. Kita vertus, pašnekovo manymu, toks elgesys yra pateisinamas.
„Taip elgtis visiškai natūralu, net ir pats nežinai, kaip pasielgtum tokioje ekstremalioje situacijoje. Juk kiekvienas medikas juk kartu irgi gali būti pacientas ar jo artimasis. Taigi tos problemos visiems nėra tolimos.
Juo labiau kad šiuo metu situacija medicinoje yra krizinė ir ją išspręsti labai sudėtinga, dėl higienos normų, darbo ciklais ribojimų stipriai krenta darbo efektyvumas“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Rudenį gali būti dar blogiau
Jam antrindama Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė pastebėjo, kad ne tik dėl negydymo, bet ir nugydymo rudenį situacija gali būti tragiška.
„Visiškai tikiu, kad negaudami pagalbos, pacientai kreipiasi į tokius nekvalifikuotus specialistus. O ką daryti, jei eilė yra spalio, lapkričio mėnesiui? Tad neabejoju, kad jie tuo ir naudojasi.
Tačiau vėliau tai bus dar didesnė grėsmė sveikatai. Nes jei dabar situacija tokia, kad ar ne taip gydoma, ar negydoma, ar nugydoma ir tik deklaruojama, kad gydoma, tai gali būti, kad rudenį ji išvis bus tragiška, kai prisieis akredituotiems specialistams spręsti užleistas ir nežinia, kuo gydytas, problemas“, – kalbėjo ji.
