Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Kiek žmonėms reikia laukti patekimo pas gydytojus? Kiek tai užtrunka?
T. Kundrotė: Kaip tik vakar turėjau pacientą, kuris grįžo iš specialisto, ir jam yra suplanuota operacija 2022 metų rugsėjo mėnesiui.
Operacija labai sudėtinga? Kiek anksčiau reikėdavo laukti tokių operacijų?
T. Kundrotė: Reikėdavo kartais palaukti. Pagal teisės aktus, tai neturėtų užtrukti daugiau 60 dienų, kiek atsimenu. Operacija nėra labai sudėtinga, matyt, tiesiog yra didžiuliai krūviai ir nėra laisvos vietos į operacinę. Aš nežinau, kodėl pacientas yra užregistruotas taip vėlai.
Jaunas žmogus, dalinai dėl ligos, šiuo metu yra nedarbingas ir metus laukti operacijos nėra racionalu nei valstybės, nei to paties žmogaus atžvilgiu.
Pone Kęstuti, gal jūs žinot, kokios yra pagrindinės priežastys, kodėl žmonėms tenka laukti tiek ilgai?
K. Štaras: Yra keletas priežasčių. Jei kalbėtume apie stacionarias planines paslaugas, tai prieinamumas yra apribotas dėl COVID-19 situacijos. Kai kurie skyriai yra uždaryti ir pritaikyti COVID-19 pacientams.
Kita priežastis yra ta, kad pacientai, norintys gauti ambulatorinę konsultaciją, vidutiniškai eilėje laukia 4-5 savaites, o pas kai kuriuos specialistus ir iki 7 savaičių. Be abejo, pacientai suranda kitus būdus ir gauna tas paslaugas kitose įstaigose, o ne ten, kur užsiregistravo. Tuo būdu pacientas neatšaukia vizito, o mes negalime užrašyti kito paciento.
Jeigu paimtume pavyzdžiais, tai neatvyksta maždaug 10-12 procentų užsiregistravusių pacientų per metus. Centro poliklinikoje per metus būna maždaug 1,5 milijono vizitų, tai 150 tūkstančių vizitų nebūna atšaukti.
Kai kurie žmonės skundžiasi, kad kartais net neįmanoma prisiskambinti į polikliniką. Kodėl nepasamdoma daugiau operatorių ar kažkaip kitaip sprendžiama šita problema?
K. Štaras: Iš tikrųjų, prisiskambinti yra sudėtinga. Pavyzdžiui, po šventinių dienų įeinančių skambučių pas mus buvo 28 tūkstančiai. Be abejo, į tą skaičių įeina ir skambučiai, kur pacientas keletą kartų bando skambinti. Aptarnaujama yra 3-4 tūkstančiai, techniškai neatlaiko net pati sistema.
Siūlyčiau pacientams skambinti popietinėmis valandomis, tada užsiregistruoti yra paprasčiau. Taip pat bandyti registruotis pas savo šeimos daktarą internetu.
Ponia Jurgita, yra koks nors būdas, kaip išspręsti šitą situaciją?
J. Sejonienė: Tų sprendimo būdų yra ieškoma. Turime suprasti, kad yra riboti darbuotojų ištekliai ir sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat ir valstybės institucijose. Registrų centre, atsakingame už internetines sistemas, darbuotojų ištekliai taip pat riboti, finansavimas valstybės tarnyboje taip pat yra nemotyvuojantis.
Sprendimų yra ieškoma įvairių, ir ne visada populiarių, ne visada idealiai teisingų. Kol kas yra parengtas projektas dėl jaunųjų gydytojų įsipareigojimo atidirbti rezidentūroje Lietuvoje, jei jie studijuoja už valstybės lėšas. Nesakau, kad tas projektas tobulas, bet ieškomi įvairiausi sprendimai, kaip spręsti tas problemas įvairiais lygiais.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Pvz. Palangos logoninėj yra rentgeno kabinetas. Reikėjo persišviest plaučius del medicininio. Paskyrė po pusantros savaitės....ir kagi, stoviu prie ligoninės laiptų, mane pasitinka kažkokia durininkė ir tikrina, ar esu prisiegistravus...įleidžia...o ten nė gybos dvasios, net baisu pasidarė. Atsisėdu viena pati prie kabineto, o ten už duru kirdisi, kaip savo gyvenimu telefonu džiaugiasi rentgenologė pusę valandos, paskui, lyg atsipeikėjus ir pravėrus duris, pamatė, kad yra VIENAS žmogus.
Išeinant, ieškojau tualeto po visą aukštą, bet taip ir nesutikau nė vieno žmogaus.
Įdomu, kur jie, nes ir prie priimamojo tuščia?
