Tam, kad žmonės galėtų gauti valstybės garantuojamas, tai yra apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), sveikatos paslaugas, įstaigos turi sudaryti sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK). Tą padaryti gali tiek valstybinės, tiek privačios įstaigos.
Tiesa, sutarties apimtis ir konkrečių paslaugų poreikį tam tikrame regione ligonių kasos nustato pagal ne vieną kriterijų – gyventojų skaičių, jų ligotumą, rajono geografinę padėtį ir pan.
Medikams bėgant į privatų sektorių mato grėsmę
Pastaruoju metu didžiosios gydymo įstaigos vis garsiau skundžiasi, kad medikams sparčiau migruojant dirbti į privatų sektorių gali gerokai susitraukti ir paslaugų apimtys.
Siekdama stabdyti šį procesą SAM registravo Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kuriomis numatoma prioritetinė eilė, su kuo sutartys būtų sudaromos pirmiau.
SAM aiškinimu, vienas šių įstatymų projektų uždavinių – užtikrinti viešųjų įstaigų, teikiančių visą sąrašą sudėtingiausių nenutrūkstamų paslaugų visą parą, tvarumą.
„Valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos, kurių veikla orientuota ne į pelno siekimą, bet į visuomenei gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą, sudaro LNSS pagrindą ir užtikrina šių paslaugų teikimą bet kokiomis sąlygomis, įskaitant stichinių nelaimių, pandemijos, karo ir kitais panašiais atvejais. Todėl valstybė privalo užtikrinti šių įstaigų veiklos tęstinumą“, – rašoma portalui atsiųstame komentare.
Taip pat siekiama užtikrinti žmogiškųjų resursų paskirstymą, leidžiantį užtikrinti nenutrūkstamą valstybės laiduojamų paslaugų teikimą gyventojams.
Dar vienas svarbus tikslas – užtikrinti galimybę viešajame sektoriuje teikti brangiausias inovatyviomis technologijomis grįstas paslaugas.
„Pažangiausių, grindžiamų naujausiomis technologijomis ir pritaikytų paciento individualiems poreikiams (personalizuotos medicinos kryptis) paslaugų teikimas prasideda būtent nuo viešųjų įstaigų, pirmiausia – nuo universitetų ligoninių, naudojantis šių įstaigų darbuotojų didele kompetencija bei patirtimi, sukaupta gydant sunkiausius ligonius, bei brangiausia medicinos įranga.
Tik vėliau naujovės tampa įprastomis ir kai kurios išplinta kitose LNSS įstaigose, įskaitant ir privačias. Todėl viešojo sektoriaus ASPĮ būtina stiprinti ir užtikrinti jų plėtrą“, – dėstė SAM.
Sutartys su privačiomis įstaigomis – tik su sąlyga
Numatoma, kad sutartys paslaugoms pirmiausia būtų sudaromos su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių viešosiomis ir biudžetinėmis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.
Jei pastarosios negali užtikrinti nustatyto šių paslaugų teikimo masto, sutartys dėl tos dalies paslaugų sudaromos su kitomis LNSS viešosiomis ir biudžetinėmis įstaigomis.
Tik tuo atveju, jei valstybinės gydymo įstaigos tų paslaugų užtikrinti negali, sutartys dėl tos dalies paslaugų sudaromos su privačiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis VLK yra sudariusi sutarties dėl šių paslaugų teikimo.
„Antrasis mūsų žingsnis – viešojo sektoriaus prioritetizavimas sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa teikti sveikatos paslaugas, apmokamas iš PSDF“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.
Jei ir jos negali užtikrinti viso nustatyto tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, sutartys sudaromos ir su tomis privačiomis įstaigomis, su kuriomis ligonių kasos nėra sudariusios sutarties.
Numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių nustatytas teikimo mastas neužtikrinamas, minimalius kiekius, dėl kurių gali būti sudaromos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, nustato sveikatos apsaugos ministras.
Kriterijai, pagal kuriuos atsirinks įstaigas
Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nesudariusių su VLK sutarties dėl tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių nustatytas teikimo mastas neužtikrinamas, atrankos sutartims sudaryti būtų vykdomos vadovaujantis tam tikrais kriterijais.
Kaip nurodoma įstatymo projekte, visų pirma būtų vertinamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumas, kokia dalimi ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo adresu.
Taip pat būtų vertinamas praėjusiais kalendoriniais metais suteiktų paslaugų, dėl kurių sudaroma sutartis, skaičius, per praėjusius 3 metus nustatyti privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
Svarbu tai, kad šios nuostatos netaikomos sudarant sutartis dėl pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
3 žingsnių viešojo sektoriaus gelbėjimo planas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė yra numačiusi 3 veiksmų planą, kaip gelbėti grimztantį viešąjį sektorių.
Dabar daug diskusijų sulaukiantis taip vadinamų priemokų (arba dvigubo apmokestinimo) naikinimo klausimas yra tik pirmas žingsnis siekiant išgelbėti viešąjį sektorių.
„Antrasis mūsų žingsnis – viešojo sektoriaus prioritetizavimas sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa teikti sveikatos paslaugas, apmokamas iš PSDF.
Trečias žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos didinimas. Išskaidžius laike norime pasiekti 100 proc. padengimą. Tai yra mūsų viešojo sektoriaus stiprinimo planas“, – prieš kurį laiką dėstė ministerijos vadovė.
„Dėl tokio reguliavimo nukentės žmonės“
Vis tik ypač priemokų ir prioriteto sudarant sutartis viešosioms įstaigoms klausimas kelia aršias diskusijas medikų bendruomenėje.
Konservatorės Jurgitos Sejonienės manymu, šie siūlymai ne tik kad būtų nevaisiai, o tik dar pagilintų problemas.
„Mano supratimu, tai visai negeras žingsnis. Išties ilgą laiką kaip tik skatinome privataus sektoriaus steigimąsi. Jis ne tik labai gelbėjo šeimos medicinos paslaugų atžvilgiu, bet lygiai taip pat ir specialistų paslaugomis – jomis žmonės naudojasi, ir pati tą darau. Taip, privačių medicinos kabinetų išsidėstymas, matyt, nėra toks tolygus, tad gal problema yra didesniuose miestuose.
„Dėl tokio reguliavimo nukentės žmonės“, – teigė J. Sejonienė.
Bet kad kažkaip tas sektorius iškreiptų rinką, kaip sakoma, kad 30 proc. gydytojų migruoja. Tai nemigruoja, pati klausiau Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, tai nėra tokių skaičių, kaip ministerija deklaruoja, kad visi masiškai bėgtų iš valstybinių įstaigų į privačias. Juo labiau nepamirškime, kad pandemijos metu jos labai prisidėjo, kad reikiamos paslaugos būtų užtikrintos“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji teigė niekaip negalinti sutikti su tokiu supriešinimu dėl nuosavybės tipo, kad valstybinės yra neva kažkokios geresnės, o privačios – blogesnės ir ten esą visi yra vagys bei lupikautojai.
„Tokių įrodymų man niekada nei ministerija, nei kitos institucijos nėra pateikusios. Mano supratimu, abu sektoriai galėtų dirbti garbingos konkurencijos sąlygomis. Tik reikėjo jas sudaryti, šiuo metu gi ministerijai eina priešingu keliu – sudaro išskirtines sąlygas valstybinėms įstaigoms“, – komentavo J. Sejonienė.
Pasak jos, naivu tikėtis, kad vien dėl tokio sprendimo medicinos specialistai urmu grįžtu dirbti į valstybines įstaigas.
„Dėl tokio reguliavimo nukentės žmonės. Jeigu jie dabar galėjo nueiti į privatų sektorių, gauti paslaugą ir prisimokėti už papildomą paslaugą, ko niekada Valstybinė ligonių kasa neleido daryti valstybinėms įstaigoms, tai jeigu nenorės stovėti begalinėse eilėse dabar jie eis į tas pačias įstaigas ir susimokėti visą kainą. Tikrai Lietuvoje yra pakankamai žmonių, kurie eis ir mokės visą kainą. Taigi čia mes žmogų skriaudžiame“, – teigė Seimo narė.
Mato riziką, kad ligų gydymas išbrangs
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė savo ruožtu stebėjosi, kodėl dabar pacientas tiesiog yra baudžiamas už tai, kad jis kreipėsi į privačią gydymo įstaigą.
„Jis verčiamas sumokėti ir už konsultaciją, ir už gydymą. Jeigu anksčiau jis turėjo susimokėti tik už pirmą konsultaciją ir pirmus tyrimus, dabar siekiama pakeisti tvarką taip, kad jis mokėtų ir už gydymą iki pat galo.
Vadinasi, tie, kurie kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, turės už visą gydymą mokėti patys net ir pakliuvę į viešąjį sektorių. Manau, kad taip yra visiškai nusižengiama konstitucinei žmogaus teisei gauti gydymą Lietuvoje“, – anksčiau yra komentavusi ji.
Pasak pašnekovės, dabartinei SAM vadovybei siekiama prioritetizuoti viešąjį sektorių pacientui visą kelią reikės nueiti dukart.
„Logika yra tokia, kad jeigu tau nustatoma patologija privačiame sektoriuje, tu vėl turi eiti pas šeimos gydytoją į viešą sektorių, gauti siuntimą. Tai jokios logikos mažinant pacientų eiles niekaip nematau, jos kaip tik yra didinamos. Be to, kuo ilgiau laukiame, tuo uždelsta liga labiau išbrangsta. O kadangi PSDF lėšos ribotos, turime labai gerai pagalvoti, kad apsimoka gydyti nepažengusias ligas“, – konstatavo LMS atstovė.
1. Panaikinti bet kokias valstybės dotacijas iš PSDF privačioms gydymo įstaigoms, kas nori gydytis privačiai, tegul viską susimoka iš savo kišenės.
2. Uždrausti medikams migruoti tarp valstybinių ir privačių įstaigų, tegul renkasi, kur dirba vienoje, o ne N vietų.
3. Jokių tęstinių ir nemokamų paslaugų iš privataus sektoriaus į valstybinį nukreiptiems pacientams, tegul susimoka.
4. Panaikinti mokamas medicinos studijas, studentus į mediciną atrinkti tik pagal konkursinį balą ir tokiu būdu baigusius nemokamas studijas įpareigoti atidirbti bet kurioje šalies valsybinėje gydymo įstaigoje kokius 10 metų.
