Tokią liūdną realybę ministrė konstatavo Seime, susitikime su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Jo metu parlamentaras Kęstutis Mažeika teiravosi, kokie sprendimai numatyti dėl paslaugų regiono ligoninėse. Pateikęs Marijampolės ligoninės pavyzdį Seimo narys teigė, kad situacija joje tokia, kad gyventojai ieško būdų, kaip apeinant šią įstaigą patekti tiesiai į Kauno klinikas.
„Paskutiniu metu žmonės kreipiasi ne tik dėl kelių blogų, bet ir dėl sveikatos paslaugų bent jau regionuose ir mano krašte. Jie prašo pagalbos, kaip greičiau papulti į Kauno klinikas apeinant Marijampolės ligoninę“, – sakė Seimo narys.
Regiono ligoninės turėtų tapti padaliniais?
Pasak jo, tai turbūt tikrai yra blogos tendencijos, ką rodo ir vieši pasisakymai socialiniuose tinkluose ir kitur.
„Matant, kad vis tik trūksta vadybos ar dar kažko, kad vis tik tos regioninės ligoninės tikrai atlieptų tai, ko mes visi norime. Taip turbūt apkraunamos didžiosios turbūt ir Kauno, ir Vilniaus klinikos. Galbūt turite pamąstymų, kaip tą valdymo struktūrą keisti?“ – kalbėjo Seimo narys.
Jis pridūrė, apie ką yra ir pats kalbėjęs su Kauno klinikų direktoriumi, LSMU rekoriumi, kad galbūt mažesnės ligoninės galėtų būti kaip padaliniai, kuriuos administruotų didžiosios klinikos. „Jose būtų atliekamas pagrindinės procedūros, o po to reabilitacija, tolimesnis gydymas galėtų būti tose mažesnėse [ligoninėse], ypač sudėtingesniais atvejais“, – svarstė K. Mažeika.
Ministrė: „Situacija labai kritinė“
Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė konstatavo, kad Marijampolės ligoninės pavyzdys turbūt yra tik vienas iš daugelio regioninių ir rajoninių įstaigų.
„Kiek mes žinome stebėdami duomenis apie paslaugų prieinamumą Kauno klinikose, iš tiesų jis yra geras ir laukimo eilės tikrai yra mažesnės negu mūsų prašomas 4 mėnesių laikotarpis.
„Iš tiesų dabartiniai skaičiai rodo labai kritinę situaciją“, – sakė M. Jakubauskienė.
Be abejonės, visiškai pritariu jums, kad regionų sveikatos politika turėtų turėti labai stiprų akcentą stiprinant rajonų, regionų ligonines. Ir tie sprendimai bei veiksmai, kuriuose atlikome ir 19 Vyriausybės programos įgyvendinimo metu, į tai ir yra orientuota.
Sustabdėme kai kurių ankstesnių ankstesnės vyriausybės nutarimų galiojimą, palikdami laiko mobilizuotis gydymo įstaigoms, prisitaikyti ir ieškoti optimalių sprendimų, kad ligoninės išgyventų“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Kartu ji neslėpė, kad dabartinė situacija kelia nerimą: „Ką aš galiu jums pasakyti, iš tiesų dabartiniai skaičiai rodo labai kritinę situaciją. Apie 50 proc. rajono ir regiono ligoninių yra minuse, kas reiškia, kad finansavimas sveikatos sistemoje mums yra kritiškai reikalingas didesnis, nes sąnaudos jau nebepadengia išlaidų.“
Pasak jos, parlamentaro pasiūlytas modelis yra vienas iš tų veikimo modelių, kurie aptarinėjami ir diskutuojami tiek su universiteto ligoninių, tiek rajono ligoninių vadovais.
„Taip pat ieškome ir finansavimo modelio poslinkio pokyčio, kaip rajono ligoninės, kurios yra svarbios ir grėsmių valdymui kaip atraminės ligoninės, išliktų. Tai mes ieškom to tvaraus finansavimo ir gyvybingo ligonio išlikimo rajonuose ir regionuose veikimo modelio“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Lietuva turtinga kvailių ir visi poitikoj.
