„Konstitucinis Teismas turi išaiškinti, ar šitaip galima vieną profesinę grupę išskirti iš kitų“, – BNS teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.
Pasak jos, regionuose trūksta ir kitų specialybių darbuotojų, pavyzdžiui, mokytojų, inžinierių.
Politikė vylėsi, kad jos kreipimąsi palaikys frakcijos kolegos, opoziciniai liberalai. Jį teismui J. Sejonienė ketina pateikti rudeniop.
Kaip rašė BNS, Seimas pataisas priėmė birželio viduryje, o jas mėnesio pabaigoje pasirašė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Pataisos numato, jog be suplanuotų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, atsiras papildomų, kuriose studijuojantieji įsipareigotų penkerius metus dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje, esančioje tam tikroje apskrityje, susiduriančioje su medikų trūkumu.
Teisę pasirašyti sutartį turėsiančių sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą, atsižvelgdamas į tam tikrų gydytojų trūkumą atitinkamose šalies vietose, tvirtintų sveikatos apsaugos ministras.
Kiek anksčiau laikinoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė yra sakiusi, jog nuo praėjusių metų iki 2027-ųjų kasmet tokių papildomų medicinos rezidentūros studijų vietų skaičius padidės po 20 vietų, per trejus metus jų iš viso numatoma 60.
Šiuos pokyčius kritikuoja ir dalis medikų bendruomenės.
Jaunieji gydytojai pasigedo išsamesnės analizės
Kaip BNS teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Laurynas Maciulevičius, prieš priimant pataisas nebuvo išaiškintos priežastys, kodėl gydytojų trūksta regionuose.
„Jeigu nežinome priežasčių, tai taip pat neaišku, kaip spręsti šią problemą“, – kalbėjo medikas.
Jis taip pat pasigedo pataisų poveikio vertinimo.
„Yra neatsakyta, kokį poveikį galėtų turėti būtent šitas priimtas įstatymo projektas tiek visai sistemai, tiek ekonomikai, galbūt ir emigracijai. Dabar viskas pateikiama taip, kad padaugės gydytojų. Bet ar realiai taip bus, tai yra klausimas“, – kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas.
L. Maciulevičiaus teigimu, bene trečdalį rezidentūros laiko medikai turėtų praleisti regionuose, tačiau realybė – kitokia. Dėl šios priežasties dalis medikų neužmezga ryšių, kurie galėtų paskatinti tęsti darbą regionuose.
„Tokia yra realybė, kuri yra gana nepatogi apie tai kalbėti viešai“, – teigė medikas.
Pasak jo, ugdymo įstaigoms patogu, jog jaunieji medikai kuo daugiau laiko praleistų didžiuosiuose centruose ir ten semtųsi žinių.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad ir dabar į dalį regionuose trūkstamų specialybių aukštosios mokyklos nesurenka norinčiųjų mokytis už valstybės pinigus, todėl naivu tikėtis, kad medikai rinksis vietas su įpareigojimu atidirbti.
„Tikrai kažkur yra problema su mūsų sistema ir tų specialybių patrauklumu bei prestižu“, – svarstė Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas.
L. Maciulevičiaus teigimu, valdžios institucijos į šią problemą pažiūrėjo gana paviršutiniškai.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 metais atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032-aisiais trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 metų antrąjį pusmetį daugiausia gydytojų trūko Šiaulių bei Utenos regionuose.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
