KT Tomo Davulio teigimu, kai teismo sankcionuojami veiksmai atliekami ilgą laiką, kriterijų arba sąlygų juos pratęsti nebuvimas neužtikrina galimybės teismui tinkamai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ar iš tiesų yra poreikis tęsti asmens sekimą. Tokiu būdu sudaromos prielaidos neproporcingai riboti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Dėl kai kurių Žvalgybos įstatymo nuostatų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui su individualiu skundu į KT kreipėsi „MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
KT taip pat prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Žvalgybos įstatymo normas, kad apygardos teismo sprendimas atsisakyti sankcionuoti sekimą arba jo pratęsimą gali būti apskųstas apygardos teismo pirmininkui, kad nenumatyti saugojimo ir sunaikinimo terminai, nenustatytos žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese sąlygos, užtikrinančios asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimo proporcingumą.
KT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žvalgybos informacijos tvarkymą ir saugojimą, privalo nustatyti esminius reikalavimus žvalgybos informacijos tvarkymui ir saugojimui, pavyzdžiui, kokiam laikotarpiui praėjus turi būti peržiūrima, ar dar yra išlikęs teisėtas poreikis saugoti žvalgybos informaciją, kada turi būti sunaikinama nepasitvirtinusi ir nebereikalinga žvalgybos informacija.
Tačiau teismas neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai dėl to, kad įstatyme nėra tiesiogiai nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo, fiksavimo ir kitų žvalgybos informacijos rinkimo priemonių taikymo. Anot KT, asmuo turi teisę į teisminę gynybą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
KT teisėjas Aurelijus Gutauskas BNS sakė, kad Konstitucinis Teismas iš viso tyrė 11 Žvalgybos įstatymo straipsnius, tris pripažino nepažeidžiančiais Konstitucijos, o aštuonis pripažino prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Pasak teisėjo, tai, kad įstatyme nėra numatytas maksimalus laikas, kiek galima naudoti slaptus veiksmus, Konstitucijai neprieštarauja.
Kalbėdamas apie slaptų žvalgybos veiksmų terminus A. Gutauskas sakė, kad KT konstatavo, jog reikia keisti atsisakymų pratęsti slaptus veiksmus apskundimo tvarką. Dabar teisėjui atsisakius pratęsti šiuos veiksmus, žvalgybos tarnyba gali tai apskųsti teismo pirmininkui. KT manymu, teismų pirmininkai yra administratoriai ir tų pačių teismų teisėjai, todėl ši tvarka turi būti keičiama.
Pasak A. Gutausko, kaip pakeisti šią tvarką, turės spręsti įstatymų leidėjai. Pavyzdžiui, atsisakymus pratęsti sankciją galima būtų skųsti aukštesniam teismui.
Teisėjo teigimu, tai, kad kai kurie Žvalgybos įstatymo straipsniai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, neturėtų trukdyti žvalgybininkų darbui.
„Šitos nuostatos niekaip neužkerta jiems kelio toliau vykdyti savo funkcijas ir uždavinius“, – sakė A. Gutauskas.
Birželį į KT kreipęsis šiuo metu įkalinimo bausmę atliekantis verslininkas prašė ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, kad Žvalgybos įstatyme nenustatyti maksimalūs terminai, kiek laiko teisėsauga gali taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo bei fiksavimo priemones.
Anot skundo, tai sukuria galimybę iš esmės neribotą laiką rinkti duomenis apie asmens privatų gyvenimą. R. Kurlianskis yra viešai teigęs, kad jo atveju teisėsauga stebėjo susirašinėjimą, klausė pokalbių daugiau nei dešimtmetį.
Taip pat skųsta, kad nėra nustatyti žvalgybos informacijos saugojimo terminai bei detali jos tvarkymo, panaudojimo, teikimo kitiems subjektams tvarka, neįtvirtintos informacijos sunaikinimo sąlygos.
Pareiškėjas prašė KT įvertinti ir tai, kad įstatyme nenustatyta teisė kreiptis į teismą dėl sekimo priemonių taikymo.
Skundo autoriaus teigimu, įstatymas taip pat aiškiai nenustato, kokiems konkretiems faktiniams pagrindams esant informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama panaudojant slaptas priemones.
„MG grupės“ politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis pripažintas papirkęs politikus, o šie už atlygį veikę taip, kaip prašė verslininkas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 metų spalį už tai neskundžiamu nuosprendžiu skyrė verslininkui pusšeštų metų laisvės atėmimo ir beveik 17 tūkst. eurų baudą.
Drauge nuteisti buvęs ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, buvę parlamentarai Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius. Kaltais pripažinti ir trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija bei „MG grupė“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, pagal kurią lygtinį paleidimą draudžiama taikyti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kalinamiems asmenims, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Po šio nutarimo laisvės atėmimą už tokius nusikaltimus atliekantys asmenys įgyja teisę pretenduoti į lygtinio paleidimo galimybę.
