Prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatūra parlamentarams buvo pristatyta balandžio pradžioje.
Kaip tuomet teigė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, prezidento pasirinkimą lėmė T. Davulio turimos ir šioms pareigoms būtinos kompetencijos bei patirtis, siekis užtikrinti KT tarptautinį bendradarbiavimą.
Teisėjas turi 28 metų teisinio pedagoginio, mokslinio darbo patirtį, yra profesorius, dirbęs Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanu. Teisėjas taip pat turi teisėkūros patirties, yra sukaupęs didelę darbo patirtį žmogaus teisių srityje.
Prisistatydamas parlamentarams T. Davulis pabrėžė – jei bus paskirtas į šias pareigas, sieks didinti KT prieinamumą, matomumą ir įsitraukimą. Jis taip pat akcentavo būtinybę plėtoti teismų dialogą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Dekretą, kuriuo Seimui teikiama skirti T. Davulį KT vadovu, prezidentas pasirašė kovo pabaigoje. Kandidatas nuo 2023 m. dirba KT teisėju, į šias pareigas jį taip pat pasiūlė G. Nausėda.
Pasibaigus KT pirmininko Gintaro Godos kadencijai, šiuo metu teismui laikinai vadovauja teisėjas Vytautas Mizaras.
KT sudėtis atsinaujino
ELTA primena, kad kovą Seime prisiekė trys naujai paskirti KT teisėjai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkės Danguolės Bublienės pasiūlytas Artūras Driukas, prezidento G. Nausėdos teiktas Haroldas Šinkūnas bei Seimo pirmininko Juozo Oleko pristatytas Artūras Drigotas.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Konstitucija numato, jog į šias pareigas gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Turbūt jau matėte, kad Seime po pirmojo balsavimo pritarta mano pristatytam referendumui dėl šeimos sampratos. Liko dar du balsavimai. Labai aršiai priešinasi liberalai. Dalis jų sako, kad referendumas negalimas ir bereikšmis, tik neva mano reklamos akcija, kiti gi gąsdina Europą, kad Lietuvoje netrukus bus atsuktas laikrodis ir panaikintos žmogaus teisės. Abu jie neteisūs, bet visiškai skirtingais būdais.
Visgi įdomiausią poziciją užėmė buvęs Konstitucijos perrašinėtojas prof. Dainius Žalimas. Jis pagal geriausias sovietmečio tradicijas pasirašė skundą Briuseliui (Europos Komisijai), kuriame dėsto, kad Lietuvoje rengiamas referendumas vienu metu ir bereikšmis, ir labai pavojingas žmogaus teisėms.
Iš visų Žalimo absurdiškų pasisakymų mane labiausiai domina ir žavi jo teiginiai, kad negalimas toks Konstitucijos keitimo referendumas, kuris prieštarautų Konstitucijai. Įsiklausykite įdėmiai: Konstitucijos keitimas prieštarauja Konstitucijai. Bet ji tam ir keičiama, kad esama Konstitucijos tekstas pasikeistų, t.y. taptų detalesnis ir aiškesnis, nebepaliktų tiek erdvės Konstitucinio Teismo išvedžiojimams. Žalimas ir dalis teisėjų bendruomenės to apsimestinai ar nuoširdžiai nesupranta. Jie sau prisiskyrė galią drausti keisti Konstituciją apskritai.
Karingųjų politikų, valdininkijos, teisėsaugos, vidurinio piršto žurnalistų vaikų siuntimas, galbūt, pabaigtų marionečių spektaklį, nes paaiškėtų, kokiu laipsniu nuoširdus yra tas veržimasis kariauti globalistų sukeltame Ukrainos kare.
