Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Šiuo metu įkalinimo bausmę atliekantis verslininkas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad Žvalgybos įstatyme nenustatyti maksimalūs terminai, kiek laiko teisėsauga gali taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo bei fiksavimo priemones.
Anot skundo, tai sukuria galimybę iš esmės neribotą laiką rinkti duomenis apie asmens privatų gyvenimą.
R. Kurlianskis yra viešai teigęs, kad jo atveju teisėsauga stebėjo susirašinėjimą, klausė pokalbių daugiau nei dešimtmetį.
Taip pat apskųsta tai, kad nėra nustatyti žvalgybos informacijos saugojimo terminai ir detali jos tvarkymo, panaudojimo bei teikimo kitiems subjektams tvarka.
„Įstatyme nenustatyta, jog tokia informacija sunaikinama, net jei tam tikros grėsmės, kurių pagrindu tokia informacija buvo renkama, nepasitvirtino, tai yra žvalgybos tyrimas buvo nerezultatyvus“, – teigiama skunde.
Pareiškėjas prašo KT įvertinti įstatymą ir dėl to, kad jame nenustatyta teisė kreiptis į teismą dėl sekimo priemonių taikymo.
Anot jo, nors privatus asmuo turi galimybę kreiptis į žvalgybos kontrolierių dėl jo pažeidžiamų teisių, tačiau šis pareigūnas „turi ribotas galimybes įvertinti žvalgybos metu padarytus asmens teisių ir laisvių pažeidimus, kadangi kontrolierius nevertina teismų priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo“.
Skundo autoriaus teigimu, įstatymas taip pat aiškiai nenustato, kokiems konkretiems faktiniams pagrindams esant informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama panaudojant slaptas priemones.
„Įstatyme aiškiai nenustačius informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo pagrindų, asmuo iš esmės neturi teisės žinoti, kokioms sąlygoms esant žvalgybos pareigūnai turi teisę stebėti ir fiksuoti jo susižinojimą, o tai pažeidžia Konstituciją ir pakerta pasitikėjimą valstybe ir teise“, – teigiama skunde.
„MG grupės“ politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis pripažintas papirkęs politikus, o šie už atlygį veikę taip, kaip prašė verslininkas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai spalį už tai neskundžiamu nuosprendžiu skyrė verslininkui pusšeštų metų laisvės atėmimo ir beveik 17 tūkst. eurų baudą.
Drauge nuteisti buvęs ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, buvę parlamentarai Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius.
Kaltais pripažinti ir trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija bei „MG grupė“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
