Apie tai laidoje diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė, psichologas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis bei tyrimą atlikusio Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Narkotikų ir jų prekursorių kontrolės skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė.
Psichoaktyvių medžiagų tyrimo rezultatai
Kokias tendencijas rodo naujasis psichoaktyviųjų medžiagų tyrimas?
R. Povilanskienė: Tendencijas iš tikrųjų rodo įvairias. Yra dalykų, kuriais galime pasidžiaugti, yra dalykų, dėl kurių turbūt reikia susiimti ir pasistengti. Jeigu kalbėtume bendrais bruožais, stebime, kad alkoholio vartojimas bendroje populiacijoje turi mažėjančią tendenciją – jis mažėja, kas yra džiugu.
Jeigu kalbame apie narkotines ir psichotropines medžiagas, tai priklauso nuo to, per kokį pjūvį žiūrėsime, bet jeigu vertinsime bent kartą gyvenime vartojusių asmenų skaičių, tikrai matome didelį augimą šioje grupėje. Jeigu kalbėsime apie tabako gaminius, taip pat matome, kad jų vartojimas auga.
Kas kelia didžiausią nerimą?
Kuris tyrimo skaičius keltų didžiausią nerimą?
R. Povilanskienė: Tikriausiai didžiausias augimas buvo stebimas tarp asmenų, kurie pažymėjo, kad bent kartą gyvenime yra vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Jis paaugo 10 procentinių punktų – nuo 14 iki 24 proc. Ką tai rodo? Kad daugėja žmonių, taip pat ir jaunų žmonių, kurie pabando vienokių ar kitokių narkotikų.
Jeigu žiūrėtume į kitą rodiklį – procentą žmonių, kurie per pastaruosius 12 mėnesių arba per pastarąsias 30 dienų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, šie rodikliai taip ženkliai nepadidėjo. Taip, yra šioks toks padidėjimas, bet tikrai nėra labai didelis.
Manau, šioje vietoje džiugu tai, kad žmonių, kurie pabando vienokius ar kitokius narkotikus, daugėja, tačiau ar jie toliau vartoja šias medžiagas savo kasdienybėje? Tikrai didžioji dalis to nedaro. Galimai tai tiesiog buvo pabandymas porą kartų ar vieną kitą kartą, bet jie nebūtinai tęsė vartojimą toliau. Dėl to būčiau linkusi vertinti ne vieną didelį rodiklį, bet žiūrėti į bendrą visų rodiklių visumą.
Kas skatina vartotojus pabandyti bent kartą gyvenime?
R. Povilanskienė: Čia sunku pasakyti, galime kelti tik hipotezes, bet tyrime turėjome klausimų, kokios yra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastys. Didžioji dalis pažymėjo, kad viena iš priežasčių yra smalsumas ir noras viską išbandyti. Žinoma, tai dažniausiai pasitaikantis atsakymas, ypač tarp jaunų asmenų. Kita priežastis buvo nurodyta kaip noras atsipalaiduoti. Tai būtų tokios priežastys, kurias nurodė patys apklaustieji.
Koks yra lietuvių požiūris į psichoaktyviąsias medžiagas?
Ką tokie skaičiai gali pasakyti apie mūsų visuomenės požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas?
G. Navaitis: Labai gerai paklausėte apie požiūrį, nes čia visgi reikėtų patikslinti, apie ką mes kalbame. Jeigu kalbame apie priklausomybę, tai mums ką tik sakė, kad žmonės, kurie vieną kartą pavartojo, vargu ar yra priklausomi. Jie yra kelyje į priklausomybę. Tai proga patikslinti, kaip tuo keliu nueinama.
Iš pradžių būna atsitiktinis pavartojimas, po to – psichologinė priklausomybė, tada atsiranda įprotis ir galiausiai – fizinė priklausomybė. Kad šią seką aiškiau pristatyčiau jums ir klausytojams, pasiremsiu paprastu pavyzdžiu.
Visi esame gėrę kavos. Prisiminkime, kas sugebės prisiminti, kai vaikas pirmą kartą paragavo kavos ir ji jam buvo neskani. Tai buvo atsitiktinis pavartojimas ir jis veikiausiai toliau jos nenorėjo.
Dabar įsivaizduokime, kad tas vaikas užaugo, baigė universitetą, pateko į darbovietę, kur 11 valandą visi geria kavą. Jis gal tos kavos ir nenori, galėtų jos negerti ir sėdėti prie savo kompiuterio, bet nori su kolegomis pabendrauti, pasikalbėti. Atsiranda psichologinė priklausomybė, bet ne tiek nuo kavos, kiek nuo visos aplinkos.
Toliau įsivaizduokime, kad jis perėjo į kitą darbovietę ir ten 11 valandą sako: „Tai gal jau laikas išgerti kavos.“ Čia jau kalbėtume apie įprotį. Tikriausiai visi pažįsta žmogų, kuris sako: „Kol ryte neišgeriu kavos, tol esu nedarbingas, negaliu dirbti.“ Čia kalbame apie fizinę priklausomybę.
Tą pavyzdį su kava pateikiau todėl, kad kavoje irgi yra kofeino, bet mes nemanome, jog tai labai grėsminga priklausomybė ir su ja reikia kovoti. Kitos psichotropinės medžiagos, be abejo, veikia daug stipriau ir sukelia daug didesnių problemų.
Tačiau suprasti priklausomybės tapsmo kelią yra svarbus dalykas. Jį suprantant pastebėtume akivaizdų dalyką – vieni žmonės tuo keliu nueina ganėtinai greitai ir sugeba savo gyvenimą sugadinti, o kiti juo išvis neina. Pavartojo, paragavo, pasakė: „Ne, man tai nereikalinga“, ir tuo keliu neina.
Todėl čia reikia kalbėti ne apie įvairias medžiagas, o apie priklausomą žmogaus asmenybę, jos ypatumus. Dar norėčiau paminėti gana įdomų tyrimą. Didelė grupė žmonių, apie 500, dalyvauja programoje „Kaip mesti rūkyti“, ir eksperimentatorius jiems visiems pasiūlo cigaretę.
Tie, kurie paėmė, mums neįdomūs. Įdomūs tie, kurie atsisakė, tačiau atsisakė dviem būdais. Vieni sakė: „Aš nerūkau“, o kiti: „Aš dalyvauju programoje, metu rūkyti, kovoju su rūkymu“ ir panašiai. Iš tų, kurie save apibūdino žodžiais „aš nerūkau“, du trečdaliai metė rūkyti, o iš tų, kurie kovojo su rūkymu, tik trečdalis.
Tai ir yra, sakyčiau, labai trumpai, supaprastintai pristatytas raktas į problemų sprendimą. Tai, kad daug žmonių pavartoja, rodo problemas su tų žmonių asmenybėmis – jų emocinį nebrandumą, jausmų slopinimą, norą, kad kiti spręstų jų problemas, ir panašiai.
Žmonių, bent kartą vartojusių narkotinių medžiagų, skaičius išaugo 10 procentinių punktų. Kaip jūs vertinate šį šuolį? Ar tai jau būtų signalas, kad turėtume peržiūrėti dabartinę narkotikų politiką?
J. Sejonienė: Neabejotinai, jeigu tokia tendencija išliks ir kitais metais, o greičiausiai ji išliks, nes šuolis didelis, o narkotinių medžiagų vartojimas auga kasmet. Narkotinės medžiagos, skirtingai negu, pavyzdžiui, alkoholis ar tabakas, kurių prekyba yra ribojama, yra nelegalios medžiagos.
Klausimas, kaip mes užkardome jų patekimą į Lietuvą, kaip nesudarome galimybės žmonėms jų įsigyti įvairiais būdais, internetu ar tiesioginės prekybos metu, kad tas vartojimas bent jau neaugtų.
Visų pirma, žinoma, neabejotinai svarbus visuomenės švietimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, matyt, yra ir politikos formuotojas, ir kartu politikos įgyvendintojas. Man atrodo, kad jų rekomendacijos, ką dar galėtume stiprinti, būtų labai reikšmingos.
Kadangi tai ir taip yra nelegalu, įstatymais dar kažką papildomai reguliuoti sudėtinga, tad kalbėtume apie neįstatymines priemones. Neabejotinai griežtesnė politika, atsakingesnė politika, atsakingesnė kontrolė ir švietimas yra būtini.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
