Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pakruojo rajono ūkininkas Gedas ruošiasi pavasario darbymečiui: netrukus prasidės lauko darbai. Užsėjus laukus, juos ūkininkas tręš azoto trąšomis, kurios reikalingos pasėliams stiprinti pačioje augimo pradžioje. Populiariausios azoto trąšos – nepigios, jų kaina, pasak ūkininko, sudaro trečdalį derliaus savikainos.
„Trąšos, būtent azotinės, sudaro 30 procentų. Jeigu žiūrėtume visas trąšas, tai tas skaičius yra dar didesnis, nes naudojam ir kompleksines trąšas, tai ir fosforo trąšos, kalio trąšos“, – pasakoja žemdirbys Gedas Špakauskas.
Ūkininkas pasakoja, kad šiam sezonui trąšų jau įsigijo vasaros pabaigoje, mat tuomet jų pavyko gauti už patrauklesnę kainą. Pribloškia tai, kad nuo to laiko kainos jau ženkliai šoktelėjo ir šiandien yra brangesnės maždaug penktadaliu.
„Įdomu, situacija ta, kad trąšų praktiškai yra nelikę ir sandėliuose yra jų minimalus kiekis. Tad labai klausimas, ar visiems Lietuvos ūkiams užteks trąšų, nes ne visi yra apsirūpinę“, – sako G. Špakauskas.
Trąšos brango 20 proc.
Pavasario darbams ruošiasi ir Vilkaviškio rajone esančio Gižų kaimo ūkininkai. Ūkininkas Tomas pasakoja, kad brangstančios trąšos – jokia naujiena. Bet pripažįsta, šįkart šuolis ypač ryškus.
„Trąšos, taip atrodo, kad jos brango visada. Ypač per paskutines dvi savaites pabrango 20 proc. trąšos. O azotas daro įtaką savikainai“, – teigia ūkininkas Tomas Maksvytis.
O situacija prasta visoje Europoje. Prasidėjus karui Vidurio Rytuose, azoto trąšų tona sandėliuose per naktį pabrango 70 eurų. Kai kurie pardavėjai stabdo prekybą – trąšų trūksta, jos brangsta ne tik dėl dujų kainų, bet ir dėl naujų mokesčių. Grūdų augintojų sąjungos pirmininkas tikina – prognozės liūdnos.
„Tas kainų kilimas yra ženklus, na, kaip matome, iš lėto ta kaina kiekvieną savaitę kyla. Ir jeigu energetiniai ištekliai dar labiau brangs, panašu, kad ta situacija į geresnę pusę nesiklostys“, – komentuoja grūdų augintojų sąjungos pirmininkas Audrius Vanagas.
Karo Irane pasekmes pajus visi
Ekonomistai įspėja – pasekmes pajus kiekvienas gyventojas: tikėtina, kad nemenkai išaugs maisto kainos. Vidurio Rytuose esantis Hormūzo sąsiauris – vienas svarbiausių naftos, dujų ir trąšų žaliavos kelių. Šiuo metu Iranui jį užblokavus – kainos ženkliai kyla.
„Yra trys pagrindiniai kanalai, per kuriuos brangusi energija paveikia maisto produktus. Tai yra kai kurie iš karto, kur šiltnamiai, šildymui naudojamos dujos. Tuomet yra pabrangusios trąšos. Ir galiausiai transportavimas, maisto gamyba“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas pastebi, kad dėl susidariusios situacijos ir stringančio trąšų tranzito pasaulyje maisto pasiūla apskritai gali mažėti.
N. Mačiulis tikina, kad gyventojai labiausiai pajus brangstančius maisto produktus. Pasak ekonomisto, vidutiniškai produktai gali brangti 6–7 procentais.
„Trumpuoju laikotarpiu mes matysime turbūt pabrangstančias daržoves, kurios yra auginamos šiltnamiuose, kur reikia dujų šildymui.
Tuomet visi grūdai, grūdinės kultūros, kurios pabrangsta dėl trąšų arba dėl prastesnio derliaus, jeigu yra naudojama mažiau trąšų“, – sako N. Mačiulis.
Visgi specialistai prognozuoja, kad ryškiausias kainų pokytis matysis metų pabaigoje, kai pasijus energetikos kainų šuolio pasekmės.
Europos Komisija skelbia kurpianti planą, kaip sušvelninti įtaką maisto kainoms ir pasiūlai: šiuo metu rengia trąšų veiksmų planą šiems metams.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
