Lietuvoje pensininkus išlaiko dirbantieji, kas mėnesį mokantys socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Kad sistema būtų stabili ir atlaikytų krizes, kartu yra kaupiamas ir rezervinis fondas. Jame sukauptos lėšos skirtos naudoti tik tais atvejais, kai pensijoms nepakanka pinigų iš VSDF.
Vis tik valdžia svarsto dalį rezervinio fondo perviršio naudoti kitam tikslui – pensijų didinimui. Tačiau specialistai skaičiuoja, kad tokiu atveju VSDF pinigų pensijoms imtų trūkti jau 2032 m., o rezervinis fondas, skirtas atlaikyti krizes, būtų išnaudotas iki 2042 m.
Rezervinio pensijų fondo greitai nebeužteks?
Valstybės kontrolės vyr. ekonomisto Jaroslav Mečkovski aiškinimu, rezervinis fondas yra kaupiamas gerais laikais, kai auga ekonomika ir VSDF pajamos viršija išlaidas, o naudojamas tuomet, kai VSDF pajamų socialinėms išmokoms nepakanka.
Pasak jo, toks papildomai kaupiamas rezervas leidžia išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį blogais laikais.
J. Mečkovski pamini, kad, pagal įstatymus, rezerve reikia sukaupti praėjusių metų VSDF išlaidų sumą. Vis tik 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 64 proc. VSDF išlaidų 2024 m.
„Iš pirmo žvilgsnio ši suma atrodo nemenka, tačiau keliamas esminis klausimas, ar jos pakaks ateities iššūkiams suvaldyti. Deja, bet trumpas ir aiškus atsakymas būtų ne.
Šiuo metu sukauptos sumos nepakanka, kad būtų įvykdyti prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai“, – pabrėžė ekonomistas.
Ji įvardijo pagrindines to priežastis. Visų pirma – neišvengiamas visuomenės senėjimas.
J. Mečkovski teigimu, net jei ir toliau į Lietuvą atvyks daugiau gyventojų nei išvyks, Lietuvos populiacija mažės ir 2050 m. gali siekti 2,6 mln. gyventojų.
Dėl žemo gimstamumo jau per artimiausius kelerius metus socialinio draudimo sistemą pradės stipriai veikti augantis pensininkų skaičius.
Ekonomistas pamini, kad šiuo metu viena didžiausių Lietuvos gyventojų grupių yra 60–64-erių metų žmonės. Jei 2025 m. vieną senjorą išlaikė daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, 2050 m. prognozuojama, kad jų bus tik apie 2.
Pensijoms ims trūkti pinigų jau nuo 2034 m.?
Anot J. Mečkovski, visuomenei senstant pensijoms reikės vis daugiau lėšų, taigi pradės formuotis nuolatinis VSDF deficitas.
Prognozuojama, kad fondo pajamos augs ir iki maždaug 2034 m. dar viršys išlaidas, tačiau vėliau pradės formuotis deficitas.
Ekonomistas skaičiuoja, kad pensijos sudarys apie 47–50 proc. buvusio atlyginimo, todėl bus sunku mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą.
Jis pridūrė, kad papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas VSDF deficitą paankstintų dar keleriais metais.
Pvz., jei, kaip žadama, nuo 2027 m. pensijos būtų padidintos skiriant 10 proc. planuojamo rezervinio fondo perviršio, deficitas pradėtų formuotis jau nuo 2032 m. Jei būtų skiriama 20 proc. perviršio, toks indeksavimas galėtų būti vykdomas dar trumpesniu laikotarpiu.
O biudžeto deficitas lems ir nuoseklų rezervo mažėjimą: „Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, iki 2031 m. rezervo dydis toliau augts dėl VSDF biudžeto perviršio. Tačiau vėliau rezervo dydis nuosekliai mažės ir 2047 m. jo nebeliks.
Taigi per kiek daugiau nei dešimtmetį būtų visiškai išnaudota priemonė, kuri yra gyvybiškai būtina amortizuojant netikėtus ekonominius šokus (krizes).“
J. Mečkovski skaičiavimu, jei individuali pensijos dalis būtų papildomai indeksuojama, rezervas mažėtų dar sparčiau. Skiriant 10 proc. VSDF biudžeto perviršio, rezervas būtų išnaudotas iki 2044 m., o skiriant 20 proc. – jau iki 2042 m.
Ekonomisto apibendrinimu, sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti, todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų.
Jo skaičiavimai rodo, kad dėl demografinio spaudimo rezervinis fondas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 m., nepaisant to, ar pensijos būtų papildomai indeksuojamos, ar ne.
„Sistema yra kaip niekad stabili ir tvari“
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas yra kitokios nuomonės. Pasak jo, valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje sklandžiai veikia jau 36 metus ir sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį:
„Šiuo metu nematome jokių prielaidų jūsų paminėtiems scenarijams. Priešingai – socialinio draudimo sistema yra kaip niekad stabili ir tvari.“
Jo skaičiavimu, 2026 m. VSDF biudžeto pajamos sieks 10,3 mlrd. eurų, kas yra 1,4 mlrd. eurų arba 15,3 proc. daugiau nei 2025 m.
J. Argusto aiškinimu, fondo pajamos didės dėl prognozuojamo 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimo šalyje, taip pat dėl didesnių valstybės biudžeto lėšų bendrajai pensijos daliai kompensuoti – jos sieks 3,8 mlrd. eurų, t. y. 383 mln. eurų arba 11,1 proc. daugiau nei 2025 m.
Anot jo, laukiama ir iš prognozuojamų pensijų kaupimo dalyvių grįžtančių 550 mln. eurų sumų.
Pašnekovas vardijo, kad 2026 m. einamųjų metų rezultatas pajamoms viršijus sąnaudas bus teigiamas 1,46 mlrd. eurų. Rezervinio fondo dydis 2026 m. pabaigoje apskaičiuotas kaupimo principu sieks 5,9 mlrd. eurų.
„Ekonomikos augimas ir darbo užmokesčio augimas garantuoja didesnes VSDF biudžeto pajamas ir sykiu yra kaupiamas įstatymuose numatyto dydžio rezervas“, – akcentavo ministerijos atstovas.
Visgi pensijas Lietuvoje ir toliau didins?
J. Argustas pabrėžė, kad senatvės pensijų didinimas yra vienas svarbiausių Vyriausybės programos įsipareigojimų ir yra nuosekliai vykdomas.
„Pensinio amžiaus žmonės vis dar yra vieni pažeidžiamiausių – skurdo rizikos lygis tarp pensinio amžiaus žmonių išlieka gana aukštas.
Todėl „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą ir siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos valstybių narių vidurkio“, – patikino ministrės patarėjas.
Jis pabrėžė, kad „Sodros“ rezervinį fondą griežtai apibrėžia įstatymas ir fonde kaupiamos lėšos gali būti naudojamos Vyriausybės sprendimu tik įvertinus ekonominę padėtį, kai išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies fondo pajamų.
J. Argusto teigimu, Vyriausybė yra įsipareigojusi gyventojams nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp rezervinio fondo kaupimo ir pensijų didinimo.
„Kalbama apie „Sodros“ rezervo perviršio dalies panaudojimą senatvės pensijų didinimui.
Šiuo metu atliekami skaičiavimai ir modeliavimai, kokią procentinę lėšų dalį nuo rezervo perviršio kasmet būtų galima skirti pensijų didinimui, kad paskirstymo proporcija būtų teisingesnė ir išlaikytų fiskalinį tvarumą“, – komentavo specialistas.
Jis nurodė, kad galutinius sprendimus priims Vyriausybė ir Seimas.
