Šiemet mažos taršos zoną, ribojančią eismą miesto centre, įgyvendino Panevėžys. Vairuotojams, kurie nesilaikys šios tvarkos, gresia baudos.
2001 m. ar senesni automobiliai į centrą nebeįvažiuos?
Panevėžyje nuo šių metų vasario 1 d. miesto centre ribojamas „Euro 3“ taršos standarto neatitinkančių (senesnių ar labiau taršių) automobilių eismas, už pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė.
Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis paaiškino, kad „Euro“ yra vienas iš Europos Sąjungos nustatytų automobilių išmetamųjų dujų taršos standartų.
Jie apibrėžia, kiek tokių kenksmingų medžiagų, kaip anglies monoksidas, azoto oksidai ar kietosios dalelės, transporto priemonė gali išmesti į aplinką.
Pasak pašnekovo, palyginti su šiuo metu galiojančiais „Euro 6“ standartais, „Euro 3“ klasės automobiliai išmeta gerokai daugiau teršalų, todėl laikomi labiau taršiais.
„Euro 3“ standartas įsigaliojo 2000 m., tad automobiliai, pagaminti maždaug iki 2000–2001 m. (priklausomai nuo modelio ir registracijos datos), dažniausiai atitinka tik „Euro 3“ arba dar senesnius – „Euro 1“ ar „Euro 2“ – reikalavimus.
Savivaldybė nurodė nekaupianti duomenų apie tai, kiek konkrečios taršos klasės automobilių yra registruota Panevėžyje.
Vis tik Lietuvoje vis dar eksploatuojamas nemažas skaičius automobilių, kurių amžius – daug daugiau nei 15 metų.
Tai reiškia, kad daugelis senų naudotų dyzelinių ir benzininių automobilių gali būti „Euro 2“ ar žemesnio standarto, taigi neatitinka „Euro 3“ reikalavimų.
Kam ir kokias baudas skirs Panevėžyje?
T. Martinaitis nurodė, kad šiuo metu Panevėžyje yra pastatyti kelio ženklai, ribojantys eismą Respublikos g. atkarpoje nuo Vasario 16-osios g.
„Šiuo metu pagrindinis tikslas – apriboti tranzitinį eismą šioje gatvės atkarpoje ir pratinti miestiečius bei miesto svečius prie naujos eismo organizavimo tvarkos. Prie šioje atkarpoje esančių objektų galima patekti iš kitų aplinkinių gatvių.
Ateityje galimas griežtesnis taršių automobilių patekimo ribojimas ir pačios mažos taršos zonos plėtra, tačiau šiuo etapu svarbiausia – eismo organizavimo pokytis ir tranzitinio eismo mažinimas“, – komentavo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Jei gyventojui ar įmonės atstovui reikia patekti į šioje teritorijoje esančius objektus, savivaldybės atstovas rekomenduoja rinktis alternatyvius privažiavimo maršrutus.
„Pažeidus kelio ženklų reikalavimus taikoma administracinė atsakomybė – bauda siekia nuo 20 iki 40 eurų. Šiuo metu vykdomi atsitiktiniai patikrinimai, taip pat reaguojama į gyventojų pranešimus.
Per pirmąjį mėnesį pažeidimų nenustatyta. Pagrindinis šios priemonės tikslas – ne bausti vairuotojus, o skatinti laikytis naujų eismo organizavimo taisyklių ir prisidėti prie mažesnės taršos bei saugesnės miesto aplinkos kūrimo“, – patikino pašnekovas.
Mažos taršos zonos kituose miestuose
Tuo metu Susisiekimo ministerija primena, kad po Seimo pataisų, įsigaliojusių 2025 m. gruodžio 15 d., ne tik Panevėžys, bet ir kiti 4 didieji šalies miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai) turi nustatyti mažos taršos zonas.
Kitos savivaldybės tokias zonas gali įsivesti savanoriškai, įvertinusios savo poreikius ir galimybes.
Pasak ministerijos, šiuo metu Lietuvoje formuojasi skirtingi mažos taršos zonų įgyvendinimo modeliai.
Kaunas tapo pirmuoju miestu, įgyvendinusiu tokią zoną – nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. senamiestyje taikomas 2 eurų įvažiavimo mokestis, apimantis pirmąją nemokamą stovėjimo valandą. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, po zonos įvedimo transporto srautai, ypač – tranzitinis eismas, sumažėjo maždaug ketvirtadaliu.
Vilniuje mažos taršos zona nuo 2025 m. pradžios nustatyta dalyje senamiesčio. Šiuo metu ji veikia kaip teisiškai apibrėžta teritorija, sudaranti galimybes etapais įgyvendinti papildomas eismo reguliavimo ir kontrolės priemones taršiam transportui.
Susisiekimo ministerijos teigimu, eismo reguliavimas sostinės senamiestyje dabar vyksta per jau galiojančius mechanizmus – ribotą įvažiavimą į kai kurias gatves, kilpinio eismo sprendinius, stovėjimo reguliavimą.
Šiauliai yra parengę mažos taršos zonos planą ir svarsto jo įgyvendinimo sprendimus.
O Klaipėdos darnaus judumo plane numatytos 2 mažos taršos zonos, kurių įtvirtinimo klausimai kol kas dar sprendžiami.
„Esmė yra susigrąžinti miestų erdves žmonėms“
Anot Susisiekimo ministerijos, tylesnės gatvės, švaresnis oras ir saugesnė aplinka yra kryptis, kuria šiandien juda šiuolaikiniai miestai.
Ir, nors mažos taršos zonų įgyvendinimas reikalauja pokyčių, nuosekliai taikomi sprendimai per kelerius metus pastebimai keičia miestų kasdienybę.
„Mažos taršos zonos yra vienas efektyviausių ir išbandytų įrankių siekiant ženklių pokyčių miestuose, kuris skatina rinktis elektrinį transportą, diegti darnaus judumo spendimus.
Net jei pradžioje ne visi gali suprasti, kam to reikia, patirtis rodo, kad efektyviai veikiančios zonos per keletą metų pakeičia jose ir šalia jų gyvenančių žmonių kasdienybę bei ženkliai prisideda prie gerovės kūrimo“, – sako Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas.
Susisiekimo ministerija pažymi, kad kiekvienas miestas yra unikalus, todėl sprendimai turi būti pritaikyti vietos situacijai.
Patirtis rodo, kad nuosekliai ir tikslingai įgyvendintos mažos taršos zonos greitai duoda rezultatų. O, kadangi oro ir triukšmo tarša nesibaigia ties vienos gatvės riba, ilgainiui tokių sprendimų naudą pajunta visas miestas.
„Mažų taršos zonų tikslas nėra įvesti draudimus – jų esmė yra susigrąžinti miestų erdves žmonėms. Kiekvienas nori gyventi aplinkoje, kur mažiau triukšmo ir taršos, kur vaikai gali saugiai žaisti, o gatvės skirtos ne tik automobiliams.
Tai reikalauja pastangų ir atsakomybės, tačiau ilgainiui tokie sprendimai kuria realią pridėtinę vertę miestams ir jų gyventojams“, – kalbėjo susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
