Tačiau dalis tokių sąskaitų ilgainiui tampa tiesiog nenaudojamos. Kai kurie žmonės net pamiršta, kada paskutinį kartą prie jų jungėsi.
Po kurio laiko daugelis gyventojų gali ir nustebti sulaukę reikalavimo sumokėti už tokias senas sąskaitas.
Gyventojai turi kelias banko sąskaitas
Gyventojų finansiniai įpročiai skiriasi – vieni sąmoningai turi kelias banko sąskaitas, kad būtų lengviau planuoti išlaidas, kiti laikui bėgant jų prisikaupia daugiau, nei realiai naudojama.
„Turiu kelias banko sąskaitas. Trys jų yra viename banke. Taip man patogiau planuoti pinigus. Vieną naudoju kasdienėms išlaidoms, kitoje atidedu santaupas, o dar vieną pasilieku mokesčiams, kad jų netyčia neišleisčiau. Be to, turiu ir sąskaitą kitame banke, kurią dažniausiai naudoju tarptautiniams mokėjimams“, – nurodo Gabija.
Panašiai finansus tvarko ir kiti gyventojai – sąskaitas jie skirsto pagal paskirtį, kad būtų aiškiau, kiek pinigų gali išleisti, o kiek atidėti.
„Viename banke turiu kelias sąskaitas, taip lengviau susidėlioti finansus. Pagrindinę naudoju kasdienėms išlaidoms, o kitoje stengiuosi kaupti ir taupyti, kad pinigai neištirptų tarp kasdienių mokėjimų“, – priduria Augustina.
Tačiau kai kuriems žmonėms per laiką sąskaitų tiesiog prisikaupia daugiau, nei realiai reikia.
„Anksčiau turėjau atsidaręs kelias banko sąskaitas skirtinguose bankuose, nes norėjosi išbandyti jų siūlomas paslaugas. Tačiau dabar realiai naudoju tik porą, o kitos tiesiog liko – net neprisimenu, kada paskutinį kartą prie jų jungiausi“, – akcentuoja Arnas.
„Per kelerius metus susikaupė nemažai sąskaitų. Vieną atsidariau dėl studijų, kitą dėl kelionių, dar vieną dėl patogesnių pervedimų. Dabar naudoju tik dvi, o likusios taip ir liko nenaudojamos“, – sako Aldona.
Vis dėlto ne visi gyventojai linkę turėti daug sąskaitų. Kai kurie sako, kad jiems pakanka vienos pagrindinės, kurioje tvarko visus finansus.
„Aš turiu tik vieną banko sąskaitą ir man to visiškai pakanka. Ten gaunu atlyginimą, iš jos apmoku sąskaitas ir dar pasilieku santaupoms. Nematau prasmės turėti kelias, nes tada tik lengviau pasimesti tarp skirtingų sąskaitų“, – pasakojo Gytis.
Viena gyventoja taip pat prideda, kad kelių sąskaitų turėjimas taip pat dažniausiai padeda kaupti pinigus.
„Manau, kad turėti daugiau nei vieną banko sąskaitą yra naudinga, nes tai padeda taupyti. Pati esu atsidariusi taupymo sąskaitą, šiuo metu kaupiu pinigus būstui. Nors kartais pinigus iš jos persivedu ir ką nors nusiperku, pats pervedimo procesas užtrunka, todėl dažnai persigalvoju ir išleidžiu mažiau. Kai turi kelias skirtingas sąskaitas, atsiranda mažesnė pagunda taupymo pinigus išleisti kasdienėms išlaidoms“, – nurodo ir Silvija.
Kodėl gyventojai pamiršta ar nustoja naudotis banko sąskaitomis?
Pasak „Swedbank“ atstovo Gyčio Vercinsko, priežasčių, kodėl žmonės nustoja naudotis banko sąskaitomis, gali būti įvairių ir dažnai jos būna labai individualios.
Anot jo, dalis gyventojų apie anksčiau atidarytas sąskaitas tiesiog pamiršta, nes pradeda naudotis kito banko ar finansinių paslaugų įstaigos mokėjimo paslaugomis. Kiti sąskaitas palieka nenaudojamas išvykę gyventi į užsienį ar pasikeitus finansiniams įpročiams.
„Jei nebelieka poreikio konkrečioje finansų įstaigoje naudotis mokėjimo paslaugomis, verta mokėjimo sąskaitą uždaryti. Jei dar abejojama ir svarstoma, ar ateityje neprireiks, siūlome bent jau nutraukti su ta sąskaita susijusias mokamas paslaugas – atsisakyti paslaugų planų ar mokėjimo kortelės“, – komentuoja jis.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir nenaudojamoms sąskaitoms dažniausiai taikomas minimalus kasdienių paslaugų mokestis, kuris šiuo metu siekia apie 1 eurą per mėnesį (panašūs mokesčiai galioja ir kituose komerciniuose bankuose).
Tiesa, jei sąskaitoje nebelieka lėšų, mokestis nėra nurašomas. Tačiau bankai gali uždaryti ilgą laiką nenaudojamas sąskaitas, kuriose nėra pinigų – paprastai tai daroma, jei jos neaktyvios daugiau nei metus (pagrindinei mokėjimo sąskaitai taikomas dvejų metų laikotarpis), prieš tai klientą informavus jo nurodytu adresu.
Pusė gyventojų turi banko sąskaitas keliuose bankuose
Lietuvos banko duomenimis, vis daugiau gyventojų Lietuvoje turi ne vieną banko sąskaitą. Naujausios apklausos apie mokėjimo įpročius rodo, kad kelių skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų sąskaitomis naudojasi jau maždaug pusė respondentų.
Apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų nurodė patys turintys kelias sąskaitas pas skirtingus mokėjimo paslaugų teikėjus, o trečdalis teigė, kad bent vienas jų namų ūkio narys taip pat turi sąskaitą kitame banke ar finansinių paslaugų įstaigoje.
Be to, tokių gyventojų per metus padaugėjo, turinčių sąskaitas daugiau nei pas vieną mokėjimo paslaugų teikėją dalis išaugo nuo 42 proc. 2024 metais iki 50 proc. 2025 metais.
2025 metais bankų paslaugomis naudojosi 80 proc. apklaustųjų, tačiau augo ir elektroninių pinigų įstaigų bei užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų populiarumas – jų paslaugomis naudojosi atitinkamai 29 ir 25 proc. respondentų.
Vis dėlto Lietuvos bankas pažymi, kad nenaudojamos banko sąskaitos gyventojams gali kainuoti. Net jei jos ilgą laiką nenaudojamos, pagal sutartis už jas vis tiek gali būti taikomi tam tikri mokesčiai.
Kita vertus, Lietuvos bankas rekomenduoja gyventojams turėti bent dvi tarpusavyje nesusijusias atsiskaitymo priemones, pavyzdžiui, skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų korteles ar mobiliąsias programėles. Tai padėtų išvengti nepatogumų, jei vieno banko sistemos laikinai sutriktų.
Atsiskaitymai vis labiau keliasi į skaitmeninę erdvę
Lietuvos banko apklausa taip pat rodo, kad gyventojai vis dažniau renkasi skaitmeninius atsiskaitymo būdus ir išmaniąsias technologijas.
Daugiau nei pusė mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų teigė pirmenybę teikiantys atsiskaitymui kortele, ketvirtadalis – išmaniaisiais įrenginiais, o beveik penktadalis – grynaisiais pinigais.
Prekybos vietose vis daugiau žmonių atsiskaito bekontakčiu būdu – vis dažniau priglausdami mobilųjį telefoną, o ne mokėjimo kortelę.
Taip pat sparčiai populiarėja mokėjimai pagal telefono numerį, o beveik 60 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų nurodė, kad jiems yra tekę fizinėje prekybos vietoje atsiskaityti pervedant pinigus internetu ar mobiliąja programėle.
Nors skaitmeniniai atsiskaitymai populiarėja, grynieji pinigai vis dar naudojami – jais naudojasi beveik visi apklaustieji. Tačiau dažnai ar visada grynaisiais atsiskaitančių gyventojų dalis per metus sumažėjo nuo 37 proc. 2024 metais iki 24 proc. 2025 metais.
Apklausos duomenimis, renkantis mokėjimo paslaugų teikėją svarbiausias kriterijus gyventojams yra jo pasiekiamumas – skyriaus ar bankomato prieinamumas buvo svarbiausia priežastis 42 proc. respondentų. Taip pat vis labiau auga poreikis finansines paslaugas gauti nuotoliniu būdu.
Nenaudojamas sąskaitas verta peržiūrėti
Lietuvos bankų asociacijos teigimu, pasitaiko situacijų, kai gyventojai turi sąskaitų, kuriomis naudojasi retai arba visai nebesinaudoja. Tokiais atvejais finansų įstaigos periodiškai domisi klientų planais dėl tokių sąskaitų.
Pasak asociacijos, privačių klientų dėl neaktyvių sąskaitų bankai paprastai teiraujasi kartą per metus. Neaktyviomis laikomos tos sąskaitos, kuriose pastaraisiais metais nebuvo atlikta jokių operacijų ir nėra lėšų.
Tuo metu į verslo įmones dėl tokių sąskaitų bankai kreipiasi kas dvejus metus. Jei paaiškėja, kad sąskaita klientui nebereikalinga, ji gali būti uždaroma.
Asociacija taip pat primena, kad turint sąskaitą finansų įstaigoje svarbu reguliariai atnaujinti kliento klausimyną, pateikti aktualius kontaktinius duomenis ir laiku atsiskaityti už teikiamas paslaugas.
Dėl šios priežasties gyventojams rekomenduojama patiems periodiškai peržiūrėti turimas sąskaitas ir atsisakyti nebereikalingų įsipareigojimų.
Norint uždaryti nenaudojamą sąskaitą, reikėtų kreiptis į konkretų finansinių paslaugų teikėją. Be to, prireikus gyventojai gali nemokamai persikelti savo sąskaitą į kitą banką ar kredito įstaigą.
Pateikus prašymą uždaryti sąskaitą, bankas paprastai patikrina, ar klientas neturi neįvykdytų įsipareigojimų finansų įstaigai ar valstybės institucijoms. Jei jų nėra, sąskaitoje esantis pinigų likutis grąžinamas klientui.
