Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai paskelbė šiemet anksčiau užbaigusi sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams teiks 809 gydymo įstaigos.
Sutartims įgyvendinti skirta 2,98 mlrd. eurų. Nurodoma, kad tai yra 11,7 proc. daugiau lėšų nei pernai ir 5,3 proc. daugiau, nei buvo faktiškai apmokėta už praeitais metais gydymo įstaigų suteiktas paslaugas.
Kaip išgyventi mažoms ligoninėms?
Vis tik ne viena, ypač rajone esanti gydymo įstaiga tvirtino jokio finansavimo padidėjimo nepajutusi. „Noriu patarimo, kaip išgyventi mažoms ligoninėms?“ – praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje tiesiai šviesiai klausė Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė.
Pasak jos, negandų sveikatos sistemoje daug, o ligoninių vadovai tiesiog paliekami likimo valioje. „Kai paslaugų įkainiai didėja apie 6 proc., mes pagal šakinį įsipareigojimą turime kelti darbo užmokestį 12 proc. Ir dar negauname už praeitais metais suteiktą sutartinę sumą 800 tūkst., tai yra negauname [šiems metams] apie 8 proc. pinigų. Tai kaip reikia dirbti?
Kaip reikia gydyti poliligotus pacientus, kai apmokama tiktai 30 procentų stacionarinių paslaugų? Nežinome, ar šiais metais nuo liepos pirmos gausime mokėjimą už suteiktas viršsutartines paslaugas. (...) Dar turime didelę labai problemą, kaip iš mažųjų ligoninių perkelti pacientus į tretinio lygio klinikas arba į antrinio lygio ligoninę.
Tai tiesiog yra neįmanoma misija. Gydytojai išsako vadovams problemas, o vadovai neturi galimybių spręsti šitų problemų, nes ligoninės nenori priimti aktyvaus gydymo stacionarinių pacientų, nes už juos, viršijus sutartą paslaugų apimtį, mokama tik 30 proc.“ – problemas vardijo ligoninės vadovė.
Nesinori vėl riboti paslaugas
Ligoninių asociacijos vadovas Gediminas Ramanauskas antrino, kad išgyvenimo klausimas rajono ligoninėms išlieka opus. Jis neslėpė, kad vos gydymo įstaigų vadovams išvydus preliminarias sutarčių sumas įtampos išties buvo didžiulės.
Nors jas ir pavyko kiek suvaldyti, Jonavos ligoninės direktorius konstatavo, kad naujoji apmokėjimo tvarka vis tiek išlieka ydinga.
„Negali būti tokia situacija, kad suteikiame paslaugą ir už ją sumokama 50 proc. kainos. Nusipirkite parduotuvėje duonos ir pasakykite, kad pusę kainos atnešiu metų gale, tai būtų mažiausiai juokinga. Suprantame, kad situacija įtempta ir biudžetas turi būti valdomas, bet reikia susikalbėjimo ir lankstumo“, – sakė ligoninės vadovas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis savo ruožtu pabrėžė, kad būtina imtis visko, kad netektų prieiti prie tokių drastiškų priemonių, kaip buvo pernai.
„Naujos pasirašytos sutartys dažniausiai yra šiek tiek mažesnės, nei buvo suteikta paslaugų 2025 metais, ir natūralu, kai tai kelia nerimą. Tikrai turbūt nė viena iš pusių nenori susidurti su tokiomis įtampomis, kokias dalyje gydymo įstaigų turėjome praėjusių metų pabaigoje, kai dalies paslaugų tiekimas buvo pradėtas riboti.
Dėl to turime labai gerai išdiskutuoti, kaip turėtų būti apmokama už viršsutartines paslaugas. (...) Be jokios abejonės, darbo užmokestis pagal pasirašytą kolektyvinę sutartį auga gerokai labiau ir čia tikrai turėsim problemą, ypač su slaugytojomis“, – pastebėjo jis.
Įkainiai didesni, bet paslaugų mažiau?
Seimo narys demokratas Linas Urmanavičius svarstė, ar nėra taip, kad įkainių bazinės kainos didėjimas nesumažina paslaugų kiekio. „Vis tiek visuomenė sensta, paslaugų poreikis yra tik didesnis, (...) čia iš tiesų yra negerai tikrai“, – sakė jis.
VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva savo ruožtu konstatavo, kad pinigų yra tiek, kiek yra.
„Modeliavome, ar tai, kiek buvo suteikta pernai paslaugų, jeigu perskaičiuotume indeksuotomis kainomis, tai tikrai nepakankama yra visoms paslaugoms, tam, kad padengtų [2025 m. suteiktų paslaugų] faktą naujomis kainomis. Kaip ir kiekvienais metais, mes neturim tiek lėšų. (...) Skaičiavom, kad papildomai reikia gal apie 150 milijonų eurų papildomai lėšų“, – komentavo T. Golubajeva.
Ji pridūrė, kad taip pat yra diskutuojama galbūt apie rajono ligoninių finansavimo modelio keitimą. „Ateityje turbūt bus ieškoma kažkokių sprendimų. Nežinau, čia gal bus kažkokie baziniai mokėjimai išlaikant ir subsidijuojant rajono ligonines“, – komentavo ji.
Žmogus verčiamas taikytis prie sistemos?
Seimo narys Saulius Čaplinskas svarstė, kad vis tik nėra normalu, kad pacientas turi taikytis prie sistemos, o ne ji prie žmogaus.
„Apie ką mes dabar čia diskutuojame? Iš esmės, atrodytų, labai paprastu klausimu – ar žmogus gaus pagalbą tada, kai jos reikia, ar tada, kai leis biudžetas? Girdime apie limitus, procentus, planavimą pagal praėjusius metus. Bet puikiai žinome, kad nesergame pagal praėjusius metus.
„Deja, jau matome požymių, kad kai kuriais atvejais žmogus pradeda taikytis prie sistemos – prie eilių, prie ribojimų, prie to, kas yra apmokama“, – sakė S. Čaplinskas.
Jeigu šiemet serga daugiau žmonių nei pernai, bet finansavimas remiasi pernykščiais skaičiais ir, kaip dabar girdime, netgi mažesniais, tai aišku, kad daliai žmonių pagalbos tiesiog nebeliks. (...) Ar galime būti ramūs, kad sprendimus visada lems medicininis poreikis, o ne tas, kas labiau apsimoka?“ – pastebėjo parlamentaras.
Jis grįžo prie medikų nuolat keliamo klausimo – ar šiandien paslaugų įkainiai atitinka realią jų savikainą. „Matome, kad yra ir taip, ir taip. Jeigu įkainiai neatitinka savikainos, o paslauga yra būtina pacientui, bet nuostolinga įstaigai, kas ją tada finansuos? Tokios paslaugos paprasčiausiai galbūt kai kuriais atvejais tiesiog pradės nykti. Savaime aišku, privatus sektorius jų tikrai neteiks. (...)
Deja, jau matome požymių, kad kai kuriais atvejais žmogus pradeda taikytis prie sistemos – prie eilių, prie ribojimų, prie to, kas yra apmokama. Tai neturėtų tapti norma, kas, ko gero, po truputį jau vyksta. Kaip bus užtikrinta, kad finansiniai ribojimai ir netikslūs įkainiai netaps realių pacientų gydymo ribojimu?
Pirmiausia turėtume aiškiai susitarti, kokias paslaugas žmogui privaloma užtikrinti bet kokiomis sąlygomis ir užtikrinti, kad įkainiai būtų realūs. Be to, jei norime realių pokyčių, turime duoti sistemai laiko ir lankstumo“, – komentavo S. Čaplinskas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
