Ne tik apsunkintas greitosios pagalbos prieinamumas nutolusiose kaimiškose vietovėse, bet ir ilgas laukimas jau atvežus pacientą į skubios pagalbos skyrių – šie ir kiti klausimai trečiadienį svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.
„Jei Skubiosios pagalbos skyriuje stovi mašina, o yra tokių atvejų, kiek kalbėjau su darbuotojais, kad stovėjo net 4 valandas, tai, įsivaizduokite, 7 mašinos iš 10-ies stovi vienoje ligoninėje, tokioje didelėje Vakarų regiono vietoje ir priima po vieną pacientą, tai kas čia per tvarka?“ – stebėjosi SRK pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
Ji pasakojo pati neseniai apsilankiusi ligoninėse Klaipėdoje, Kaune ir tai, ką išvydo prie priėmimo skyrių, parlamentarę nustebino.
„Atvažiuoji į vieną ligoninę, stovi 7 GMP mašinos, įeinu į skubios pagalbos skyrių – yra vienas kabinetas, kuriame priima pacientą, o visi kiti laukia. Priima pacientą – padaro kardiogramą, paima kraują, išveža pacientą, tada priima kitą.
Sakau – klausykite, kas čia yra, kokia yra greitosios pagalbos funkcija? Suteikti pirmąją pagalbą ir atvežti į gydymo įstaigą. Ką šitai tada reiškia? (...) Manau, reikėtų suburti darbo grupę ir išsiaiškinti, kokie pacientai yra atvežami į skubios pagalbos skyrių“, – pabrėžė „aušrietė“.
Guodžia, kad užsienyje laukia kur kas ilgiau
SAM Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus patarėjas Donatas Gužauskas tikino, kad, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje laukimo laikas prie skubios pagalbos priėmimo skyrių dažnu atveju sutelpa į normos ribas.
„Kitose šalyse kai kur jis siekia ir 2–2,5 val., yra atvejų Jungtinėje Karalystėje tam tikros krizės metu, kad buvo ir 24 valandos. Aišku, Švedija, Vokietija rodo geresnius rezultatus. Žiūrint į Lietuvos rezultatus, jie nėra tokie blogi.
Kalbant apie didžiąsias ligonines – LSMU Kauno ligoninę, Kauno klinikas, Santaros klinikas, Klaipėdos universiteto ligoninę, rezultatai yra arti siekiamų rodiklių, kad GMP brigada pacientą priėmimo skubos pagalbos skyriuje priduotų per 15 minučių. Matome, kad rezultatai čia yra net geresni nei kitų Europos šalių“, – komentavo jis.
Kauno klinikose sausio mėnesį buvo apie 150 atvejų, kada greitoji pagalba priduodama pacientą užtruko daugiau negu vieną valandą.
Pavyzdžiui, vidutinis paciento perdavimo laikas LSMU Kauno ligoninėje ir Kauno klinikose beveik atitinka Europos efektyvumo standartą – atitinkamai yra 16,18 ir 15,47 minutės. Santaros klinikose ir Klaipėdos universiteto ligoninėje rodikliai dar geresni – 11,58 ir 3,4 minutės. Tuo metu Londone šis rodiklis siekia 45 min, Vokietijoje – 20–30 min.
Pasak SAM atstovo, vertinant šių metų duomenis iki vasario 8 d., uostamiesčio ligoninėje paciento perdavimas vyko sklandžiausiai: „Tačiau tikrai yra tokių atvejų, kad greitoji užsibūna ilgiau negu vieną valandą, to tikrai negalima neigti.
Pavyzdžiui, Kauno klinikose mes per šį mėnesį turėjome apie 150 atvejų, kada greitoji pagalba priduodama pacientą užtruko daugiau negu vieną valandą. Kauno ligoninėje irgi turime 61 atvejį. Bet žiūrint perdavimo vidurkį, jis siekia 15–16 minučių. Tad, galima sakyti, rezultatai yra puikūs.“
Tiesa, jis pabrėžė, kad neatidėliotinos pagalbos reikalaujantys pacientai, kada yra grėsmė jų gyvybei, tikrai nelaukia valandos. „Jie yra priimami nedelsiant, nes priėmimo skyriai pagal kategorijas rūšiuoja pacientus pagal jų būklės sunkumą“, – sakė D. Gužauskas.
Tuo metu jei pacientas į priėmimą atvyksta pats, jo būklė nėra skubi, pagalbą priėmimo skyriuje jis turi gauti per 24 valandas.
SAM atstovas teigė, kad dėl tokių ilgesnių laukimo valandų greitoji nepatiria nuostolių, tačiau sutiko, kad dvi valandas laukti GMP brigadai nėra normalu. Juk ji yra užimta, kai galėtų skubėti į kitus kvietimus.
„Siekiama, kad tokių atvejų neturėtų būti. Ar dėl to nukenčia GMP operatyvumo rodikliai? Taip nėra, jie išlieka tie patys, o regione net ir gerėja“, – tikino D. Gužauskas.
Perpus padaugėjo neskubių pacientų
Pasak sveikatos apsaugos viceministro Arnomedo Galdiko, kelių pagrindinių ligoninių skubios pagalbos skyrių vadovai nurodė, kad metinis tokių ilgiau nei valandą trunkančių prastovų rodiklis siekia tik 5 proc.
Jo pastebėjimu, jei pirmos, antros, trečios kategorijos skubumo pacientų, kuriems reikia greitai suteikti pagalbą, nedaugėja, tačiau visai kita situacija su mažiau skubiais atvejais.
„Ketvirtos kategorijos pacientų, kuriems gali suteikti pagalbą per 2 valandas ir penktos kategorijos, tai yra ambulatorinių pacientų skaičius per 10 metų padaugėjo daugiau nei 50 proc.
Ir šitie pacientai kaupiasi priėmimo-skubos pagalbos skyriuje ir visus juos vis tiek reikia „atleisti“. Taip tie srautai ir susidaro. (...) Skubios pagalbos skyrių vadovai pabrėžė, kad vieną priežasčių yra tai, kad stringa konsultacijos šeimos gydytojo grandinėje“, – kalbėjo A. Galdikas.
Dalis gyventojų GMP kviečia ne dėl skubios pagalbos
Pacientų, kuriems iš tiesų nereikia skubiosios pagalbos, atvykimas į ligoninę – seniai linksniuojama problema.
„Tikrai yra daug pacientų, kuriems nereikia skubios pagalbos, bet jie reikalauja būti vežami į skubiosios pagalbos skyrių. Buvo ką tik straipsnis, kur gydytojas sakė, kad kas penktą reikėtų apmokestinti, nes jie neatitinka skubiosios pagalbos kriterijų. Ką apie tai mano ministerija? Jau ir dabar įstaigos gali tą daryti, bet to vengiama“, – kalbėjo konservatorė Jurgita Sejonienė.
Taip pat ji kėlė klausimą, kodėl pagal GMP ekipažų laukimo laikus taip išsiskiria Kauno ligoninės.
„Matyt, visoje Lietuvoje yra pacientų, kurie turi nepagrįstai didelių lūkesčių ir reikalavimų, galvoja, kad nuvažiavus į skubios pagalbos skyrių jiems padarys visus tyrimus, paskirs visą įmanomą gydymą. Bet kodėl Kaunas taip išsiskiria?“ – svarstė Seimo narė.
„Suprantama, kodėl taip yra, nes dėl didelių eilių daliai tai tampa kone vieninteliu būdu gauti pagalbą. bet tas laukimo laikas iki paslaugos suteikimo jau atvežus, 6–8 valandos kaip ir yra daugoka“, – antrino socialdemokratė Orinta Leiputė.
Suveža pacientus iš regiono tyrimams atlikti
A. Galdikas teigė, kad šie duomenys dabar kaip tik yra nagrinėjami. „Preliminarūs paaiškinimai tokie, kad į Kauno tretinio lygio ligoninę važiuoja papildomi pacientai, pavyzdžiui, konsultuotis dėl echoskopijos, jei jos negali padaryti rajone. Bet dar laukiame detalesnės analizės. (...)
„Ketvirtos kategorijos pacientų, kuriems gali suteikti pagalbą per 2 valandas ir penktos kategorijos, tai yra ambulatorinių pacientų skaičius per 10 metų padaugėjo daugiau nei 50 proc“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras.
Tai yra metų metus lydintis klausimas – lengviau yra išsitirti skubiosios pagalbos skyriuje, nei nueiti į polikliniką. Be to, jei tiriesi skubiosios pagalbos skyriuje dėl, pavyzdžiui, pilvo skausmo, turi būti ir chirurgo konsultacija, ir rentgenologinis ištyrimas, kas jau neįeina į šeimos gydytojo kompetenciją.
Bet yra reikalaujama, kad tai būtų atlikta skubios pagalbos skyriuje. Taigi taip skyriai turi finansinių nuostolių teikiant tokią pagalbą, todėl prašome kiek luktelėti, kad galėtume stabilizuoti sistemą ir šį klausimą išspręsti. Dėl apmokestinimo – nežinau, kiek kadencijų yra šis klausimas, bet tam reikia politinio sutarimo“, – kalbėjo SAM atstovas.
Gelbėtų telemedicinos paslaugos
GMP tarnybos direktoriaus Donato Paliulionio tvirtinimu, pamainos vyresnysis gydytojas visada konsultuoja gyventojus skubios pagalbos klausimais, reguliuoja, ar tikrai dėl nusiskundimo reikia skubėti siųsti greitąją.
„Jis taip pat stebi eiles prie priėmimo skyrių ir skambina paskubinti, „prastumdyti“ tas eiles, nes reikia laisvų brigadų. Su visomis ligoninėmis bendraujame, šiuo klausimu kas mėnesį turime susitikimus.
Pagrindas yra iš mažųjų, regioninių įstaigų, paprastai pirmadienį po savaitgalio suvežami pacientai, paskui jie užgula ligoninės priėmimo lovas, atvažiuoja to miesto gyventojai, bet pacientai iš regionų nebūna pervežti atgal.
Čia galbūt ypač padėtų telemedicinos plėtra. Pavyzdžiui, kai Kėdainiai pradėjo ją naudoti, pervežimų iš Kėdainių į Kauno klinikas sumažėjo 40 proc. Siekiamybė būtų tą naudoti visoje Lietuvoje, taip išvengtume bereikalingų vežiojimų. Išvengtume dėl echoskopijos paciento vežimo iš Kėdainių į klinikas, galėtų važiuoti ir į Jonavą“, – komentavo jis.
Kol vieni kviečia be reikalo, kiti išvis nesulaukia pagalbos
Prezidento patarėja asmens ir visuomenės sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė savo ruožtu ragino neskubėti kaltinti žmonių, kad jie perdėm jautriai įvertina savo sveikatos būklę. Pasak jos, daug svarbiau, kad atokiau gyvenantieji nebūtų palikti visai be pagalbos.
„Tikiuosi, akcentai nebus tokie, kad pacientai piktnaudžiauja ir visur juos reikia vežioti. Sistema keitėsi, vyko reforma ir mes regione sumažinome intensyvios terapijos, chirurgijos prieinamumas yra tikrai labai ribotas ir ribotumas didėja. Tad darant greitosios pagalbos reformą reikėjo į tai atsižvelgti.
Operatyvumo rodikliai, lyginant miestą ir kaimo teritoriją, šiek tiek gerėja, bet kai imsite pjūvį, aiškinsitės, kaip tos paslaugos teikiamos, paimkite kažkokio regiono modelį, kuris kuo giliau kaime. Nes kai kalbame apie piktnaudžiaujančius pacientus, kalbėkite ir apie tuos, kurie taip ir nesulaukia ir numiršta“, – pabrėžė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
