Pagal dabar galiojančią tvarką, kiekvienas asmuo, turintis teisę į valstybinė pensiją ir kartu į kitą valstybinę (pavyzdžiui, statutinę ar kitą specialiąją) pensiją, privalo pasirinkti tik vieną iš jų.
Įstatymo pataisą registravę Seimo nariai nesutinka su tokia tvarka ir pabrėžia, kad kiekvienas iš pagrindų, už kurios skiriama valstybinė pensija yra atskiras ir nepriklausomas, todėl ir valstybės įvertinimas turėtų būti savarankiškas.
„Jeigu asmuo turi kelis skirtingus valstybės pripažintus nuopelnus, nėra pagrindo riboti jo teisės gauti už kiekvieną jų paskirtą pensiją. Vienos pensijos gavimas nepanaikinta kito nuopelno, todėl siūloma nustatyti, kad gyventojas turėtų teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nepriklausomai nuo kitų jam priklausančių valstybinių pensijų“, – projekto aiškinamajame rašte pažymi Seimo nariai.
Paprastai tariant, daugiavaikė motina ar tėvas, kartu turintys teisę į kitą valstybinę pensiją, galėtų gauti abi.
Taip pat tokia tvarka galiotų ir garbės donorams, laisvės kovų dalyviams, olimpinių ar paralimpinių pasiekimus turintiems asmenims.
Priėmus pakeitimus būtų panaikintas pasirinkimo principas antrojo laipsnio valstybinių pensijų atveju ir įtvirtinta teisė gauti dvi valstybines pensijas, kai jos paskirtos skirtingais pagrindais.
Anot politikų, tai užtikrintų lygiateisiškumą tarp visų antrojo laipsnio pensijų gavėjų grupių bei proporcingą ir nuoseklų valstybės nuopelnų įvertinimą.
Taip pat tokiu būdu būtų užtikrintas aiškus teisinis reguliavimas be išimčių vienai ar kitai kategorijai.
Politikai nurodo, kad 2025 m. valstybinė pensijų bazė yra 73,62 euro, o antrojo laipsnio valstybinė pensija sudaro 147,24 euro per mėnesį (1 766,88 euro per metus).
Anot jų, preliminariai vertinant, kad papildomai pensiją galėtų gauti apie 400–600 asmenų, galimas papildomas valstybės biudžeto poreikis sudarytų apie 0,7–1,1 mln. eurų per metus. Per trejų metų laikotarpį ši suma galėtų siekti apie 2,1–3,2 mln. eurų.
Už registruotos pataisos įsigaliotų, jas turi priimti visas Seimas.
Kas gali gauti valstybinę pensiją?
Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos Lietuvoje mokamos nepriklausomai nuo žmogaus sumokėtų įmokų ar darbo stažo – jos skiriamos atsižvelgiant į asmens statusą, nuopelnus ar profesiją.
Lietuvoje mokamos šios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių bei mokslininkų.
I laipsnio pensija skiriama, pavyzdžiui, kariams savanoriams, nacionalinės premijos laureatams, aukštas valstybės pareigas ėjusiems asmenims ar olimpiniams čempionams. 2026 m. jos dydis siekia 297,12 euro.
II laipsnio pensija priklauso daugiavaikiams tėvams, garbės donorams, laisvės kovų dalyviams ar sporto prizininkams. Jos dydis – 148,56 euro.
Našlių ir našlaičių pensijos sudaro atitinkamai 20 proc. ir 30 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos.
Nukentėjusių asmenų pensijos skiriamos represuotiems ar kitaip nukentėjusiems asmenims bei jų artimiesiems. Jų dydis svyruoja nuo maždaug 84 iki 594 eurų, priklausomai nuo patirtos žalos.
Pareigūnų ir karių pensijos priklauso vidaus tarnybos, kariuomenės, specialiųjų tarnybų pareigūnams. Jas galima gauti sukaupus 20–25 metų tarnybos stažą, o dydis priklauso nuo buvusio atlyginimo.
Mokslininkų pensijos skiriamos mokslinį darbą dirbusiems asmenims – jų dydis priklauso nuo sukaupto mokslinio stažo ir valstybinių pensijų bazės.
Valstybinių pensijų bazė 2026 m. siekia 74,28 euro.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
