Šio rekordinio mėginio viduje jie aptiko jūros organizmų fosilijų, kilusių iš tų laikų, kai ši vietovė buvo atviras, nuo ledo laisvas vandenynas.
Pažymima, kad gauti šį mėginį nebuvo lengva užduotis. Poliariniai tyrinėtojai pradėjo nuo to, kad nuvažiavo apie 700 kilometrų nuo artimiausių Antarktidos stočių iki gręžimo vietos ant Krario ledo kalnagūbrio, esančio Vakarų Antarktidos ledo skydo pakraštyje.
Naudodami karšto vandens gręžimo įrenginį, jie išgręžė 523 metrus gilyn į ledą, kol pasiekė po juo esančias uolienas. Dirbdama pamainomis, komanda tuomet išgręžė dar 228 metrus į žemę ir ištraukė rekordinį nuosėdinio branduolio mėginį, sudarytą iš dumblo ir uolienų sluoksnių.
„Mūsų žiniomis, ilgiausi nuosėdinių uolienų branduoliai, anksčiau išgręžti po ledo skydu, yra mažesnio nei dešimties metrų ilgio. Mes viršijome savo tikslą – 200 metrų. Tai yra pažangiausi moksliniai tyrimai Antarktidoje“, – pareiškė Molly Patterson, projekto bendraautorė ir Bingamtono universiteto geologijos profesorė.
Itin svarbus tyrimas: leis suvokti, kaip ledynas reagavo ankstesnių atšilimų metu
Svarbu tai, kad šis pasiekimas tapo tarptautinio projekto SWAIS2C dalimi. Jo tikslas – gauti geologinius duomenis iš nuosėdinių uolienų, esančių giliai po Roso šelfiniu ledynu, siekiant nustatyti, kiek Vakarų Antarktidos ledo skydas ištirpo netolimoje praeityje. Branduolio mėginys yra šio galvosūkio dalis, nes jis pateikia tiesioginių įrodymų, kaip ledo skydo kraštas reagavo ankstesniais šiltaisiais periodais. Huwas Horganas, SWAIS2C projekto bendraautoris ir Velingtono Viktorijos universiteto docentas, pridūrė:
„Šie duomenys leis mums gauti kritiškai svarbios informacijos apie tai, kaip Vakarų Antarktidos ledo skydas ir Roso šelfinis ledynas tikriausiai reaguos į aukštesnę nei 2°C temperatūrą. Pirminiai duomenys rodo, kad nuosėdinių uolienų sluoksniai branduolyje apima pastaruosius 23 milijonus metų, įskaitant laikotarpius, kai vidutinė pasaulinė Žemės temperatūra buvo gerokai aukštesnė nei 2°C, palyginti su ikipramoniniu lygiu.“
Įdomu tai, kad branduolio mėginyje buvo kriauklinių gyvūnų fragmentų ir jūros organizmų fosilijų, o tai gali atrodyti neįprasta, nes gręžimo vieta šiuo metu yra toli nuo Pietų vandenyno, supančio Antarktidą. Tačiau tyrėjai aiškina, kad šios būtybės priklauso šiltesniems laikotarpiams, kai regionas buvo iš dalies arba visiškai laisvas nuo ledo.
„Pastebėjome didelį kintamumą. Kai kurios nuosėdos buvo tipiškos ledynų dangoms, panašioms į tas, kurias šiandien matome ant Krario ledo kalnagūbrio. Tačiau taip pat radome medžiagos, labiau būdingos atviram vandenynui, šelfiniam ledynui, plūduriuojančiam virš vandenyno, arba šelfinio ledyno kraštui, nuo kurio skyla ledkalniai“, – paaiškino M. Patterson.
Svarbu tai, kad šiuo metu tyrėjai dirba tikrindami savo išvadas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jie siekia gauti daugiau mėginių iš šio regiono ir naudoti gautą informaciją prognozėms, kaip Antarktida pasikeis kylant temperatūrai ir prarandant ledą.
„Mūsų tarpdisciplininė tarptautinė komanda jau bendradarbiauja, kad įmintų klimato paslaptis, paslėptas branduolyje. Mūsų gręžimo sistema išlaikė patikrą šiomis atšiauriomis Antarktidos sąlygomis ir parodė puikius rezultatus, todėl planuojame tolesnius gręžimus, kad tęstume savo misiją tiriant Vakarų Antarktidos ledo skydo jautrumą visuotiniam atšilimui“, – pridūrė H. Horganas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
