„Facebook“ grupėje „Pigios kelionės į Egiptą“ kelionių organizatorė Dina dalijasi, ką verta parsivežti iš Egipto. Tarp patarimų nusipirkti kosmetikos ar prieskonių – pasiūlymas nepraeiti pro vaistus.
„Pamirškite plastikines piramides. Tikras Egiptas slepiasi kituose dalykuose:
- Natūralūs aliejai ir kosmetika – juodųjų kmynų aliejus, „Vatika“ plaukų kaukės, parfumerinės esencijos;
- Vaistinės lobiai – vitaminai, tepalai su kobros nuodais, geras „Panadol“;
- Egiptietiška medvilnė – rankšluosčiai ir marškinėliai, kurie tarnauja labai ilgai;
- Rytų skoniai – saldūs mangai („Zebdia“, „Awais“), kava su kardamonu, datulės šokolade“, – rašo Dina.
Būna, kad ir patys keliautojai klausia, kokius vaistus parsivežti iš egzotinių šalių.
„Greitu metu skrisiu į Egiptą atostogoms. Girdėjau daug gerų atsiliepimų apie vaistus, vitaminus ir pan. Ką rekomenduotumėte nusipirkti, kas tikrai veiksminga?
Domina vitaminai plaukams, nagams, vaistai nuo nemigos, raminantys, nuo skrandžio, nuo galvos skausmo, migrenos. Galbūt esate atradę „stebuklingų“ preparatų“, – vasarį grupėje „Atostogos Egipte“ rašė anonimas.
„Mačiau postą apie lauktuves iš Egipto, daug kur rašė: dantų pastos, kremai, vaistai. Gal kas galite konkrečiau, ką būtent rinktis?“, – klausė kitas anonimas.
Yra rizikų įsigyti neaiškios kilmės preparatą
Vaistai trečiosiose šalyse gali būti pigesni, tačiau ar jie visuomet geresni? Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė Aistė Tautvydienė akcentuoja, kad vaistai Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse yra registruojami bendrų procedūrų metu, laikantis ES priimtų teisės aktų ir vieningų standartų.
„ES teisės aktai vaistų saugumui ir kokybei kelia tikrai aukštus reikalavimus ir yra registruojami tik tie vaistai, kurie juos atitinka, o ir šių reikalavimų atitiktis atsiradus vaistui rinkoje yra nuolat prižiūrima“, – sako ji.
Tuo metu trečiosios šalys turi savo taisykles, reikalavimus ir standartus, kuriais remdamosi registruoja, gamina ir parduoda vaistus.
„Šios taisyklės bei reikalavimai tikrai gali nesutapti su galiojančiais ES. Tačiau vien dėl to teigti, kad, pavyzdžiui, egiptietiški ar turkiški vaistai, jų veikliosios medžiagos yra mažiau efektyvios ar nesaugios, būtų spekuliatyvu. Tam reikalingi išsamūs įvežtų vaistų tyrimai“, – pabrėžia A. Tautvydienė.
Kita vertus, jei Egipte ar Turkijoje rasite vaistą tokiu pat pavadinimu ar net pakuotės diziainu, jo sudėtis nebūtinai sutaps su vaisto, gaminamo ar parduodamo ES. Didžiausia rizika įsigyti nekokybišką preparatą – perkant jį ne iš vaistinės, o kitų vietų, pavyzdžiui, turgaus.
„Be jokios abejonės, perkant vaistus ne ES, o trečiosiose šalyse, ypač jei perkama ne vaistinėse, o kitose vietose, galima įsigyti ir visai ne vaistą, o neaiškios kilmės preparatą. Tad perkant kažką svetur pirmiausia derėtų vadovautis kritiniu mąstymu, o ne gidų patarimais ar socialiniuose tinkluose perskaityta informacija“, – pataria A. Tautvydienė.
Kokiu mastu ir kokius vaistus lietuviai dažniausiai perka trečiosiose šalyse, duomenų nėra.
Taisyklės, kiek vaistų pakuočių galima įvežti
Vaistus iš trečiųjų šalių gyventojai gali vežtis tik asmeniniam vartojimui. Vienas asmuo gali įsivežti tik tiek receptinių vaistų, kiek reikia pagal gydytojo išrašytą pažymą.
„Fizinis asmuo individualioms reikmėms iš trečiųjų šalių gali įvežti ne didesnį vaistinių preparatų kiekį nei nurodyta pažymoje, patvirtinančioje vaistinių preparatų paskyrimą ir gydymui reikalingą vaistinio preparato kiekį (toliau – gydytojo pažyma), tačiau ne ilgesniam nei 6 mėnesių gydymo kursui, pažymos galiojimo laikotarpiu“, – payžmi A. Tautvydienė.
Įvežant receptinius vaistus Lietuvos muitinės pareigūnai gali pareikalauti pateikti gydytojo pažymą, patvirtinančią, kad įvežami ar paštu gaunami vaistiniai preparatai yra gydytojo paskirti, o vaistų kiekis yra reikalingas gydymui.
Svarbu, kad gydytojo pažymos galiojimo laikas nebūtų trumpesnis nei kelionės laikas ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo pažymos išrašymo dienos.
Viršijus normą – bauda
Be gydytojo pažymos leidžiama įvežti ar gauti paštu ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių vienu kartu ir tik vieną kartą per kalendorinį mėnesį.
Jei dėl savo darbo vietos ar darbo pobūdžio, ugdymo ar studijų vietos ar kitų aplinkybių į trečiąją šalį reikia vykti daugiau kaip vieną kartą per mėnesį (šiuo atveju muitinei reikia pateikti įrodymus), galima įsivežti ne daugiau kaip 40 vaistinių preparatų pakuočių per mėnesį, vienu kartu įvežant ne daugiau kaip po 10 pakuočių.
„Šiuo atveju turite pateikti muitinei įrodymus, kad dėl savo darbo vietos ar darbo pobūdžio, ugdymo ar studijų vietos ar kitų aplinkybių turite daugiau kaip vieną kartą per kalendorinį mėnesį vykti į trečiąją šalį: darbo sutartį, darbo pažymėjimą, kelionės dokumentus, besimokančio asmens statusą įrodantį dokumentą (mokinio (studento) pažymėjimą) ir pan.“, – paaiškina A. Tautvydienė.
Šios šios taisyklės netaikomos narkotinių ir psichotropinių medžiagų turintiems vaistiniams preparatams.
Maisto papildai neturi gydomųjų savybių, todėl jie nėra vaistai. Vienas asmuo gali vežti ar siųsti ne daugiau kaip 10 maisto papildų pakuočių, kurių bendras svoris neviršija 20 kg.
Minėtos taisyklės galioja ne tik grįžtant iš atostogų Egipte ar Turkijoje, bet po apsilankymo kitose ne Europos Sąjungos (ES) šalyse, pavyzdžiui Baltarusijoje.
Viršijus nustatytas vaistinių preparatų gabenimo ribas, gresia administracinė atsakomybė.
Kai vaistiniai preparatai gabenami kontrabanda, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 208 straipsnį gresia bauda nuo 200 iki 6000 eurų (priklausomai nuo gabenamų daiktų vertės) ir kontrabandos daiktų konfiskavimas.
Kai vaistiniai preparatai gabenami nesilaikant taisyklių (viršijant leistinas normas), jie sulaikomi pagal ANK 64 str. Už šį nusižengimą gresia bauda nuo 30 iki 860, nusižengus pakartotinai nuo 200 iki 1500 eurų. Taip pat gali būti skiriamas pervežamų daiktų konfiskavimas.
Kiti ribojimai
Lietuvos muitinė pažymi, kad atvykstant į Lietuvą iš ne ES šalių, keleiviams galioja tam tikri draudimai ir apribojimai.
Pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių į ES keleiviams draudžiama asmeniniame bagaže vežtis mėsos ir pieno produktus (pvz., dešras, sūrį, kitus mėsos gaminius). Tokie produktai gali būti konfiskuoti ir sunaikinti pasienyje.
Be specialių sertifikatų draudžiama įvežti augalus, sėklas, sodinukus, šviežius vaisius, daržoves ar gėles. Išimtys taikomos tik 5 rūšių vaisiams: bananams, ananasams, kokosams, durijams ir datulėms.
Taip pat draudžiama įsivežti gyvūninės kilmės produktus be leidimų. Tokie produktai gali būti įvežami tik turint oficialius veterinarinius dokumentus ir per specialius kontrolės punktus.
Keliautojai iš užsienio neretai nori parsivežti vietinių ar tiesiog pigesnių alkoholinių gėrimų. Tačiau alkoholiui ir tabako gaminiams taikomi griežti kiekio apribojimai (pavyzdžiui, iki 1 litro stipraus alkoholio arba iki 200 cigarečių atvykstant lėktuvu).
Be išvardytų daiktų ir produktų draudžiama įvežti gamtos turtus, pavyzdžiui, kriaukles, akmenėlius ar koralus. Net jei radote juos išmestus į krantą, muitinėje tai laikoma gamtos niokojimu. Pernai už tai oro uoste buvo sulaikyti asmenys.
„2025 m. muitinės pareigūnai sulaikė du iš Balio į Lietuvą atgabentus koralus – duobagyvius (Scleractinia). Šie koralai yra saugomi pagal tarptautinius aplinkosaugos susitarimus, todėl jų įvežimui būtini specialūs leidimai. Neturint reikiamų dokumentų, tokie radiniai laikomi neteisėtai įvežtais saugomais laukinės gyvūnijos objektais“, – nurodė Lietuvos muitinės atstovė Gabija Gramalytė.
„2026 m. muitinė sulaikymo atvejų neužfiksavo“, – pridūrė ji.
Viršijus minėtus kiekius ar įvežant draudžiamus daiktus, gali būti taikomi mokesčiai, baudos nuo 140 iki 6000 eurų arba skiriamas įspėjimas, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
