Sandra Norvilienė dirba įmonėje „Retiva“, kuri ieško darbuotojų įvairioms bendrovėms, pradedant nuo maisto pramonės iki medienos ir kt. Darbuotojai ieškomi tiek sezoniniam, tiek ilgalaikiam darbui per įvairias vietas: Užimtumo tarnybą, savivaldybes, darbo skelbimus, verslo muges.
Tačiau S. Norvilienė su kolegomis pastebi, kad žmonėms, dažniausiai užsiregistravusiems Užimtumo tarnybje, darbo pasiūlymai dažniausiai nėra įdomūs. Išgirdę, jog bus mokamas minimalus atlyginimas, kandidatai atsisako. Jeigu gauna bedarbio pašalpą, jie tiesiog nemato reikalo pinigus užsidirbti.
„Pati girdėjau, kaip mūsų atrankų skyriaus darbuotoja kalbėjo su kandidatu, o jis ir sako žemaitišku akcentu: „Mergelik, nu aš tau labai norėčiau padėti ir ateiti į tavo darbo pasiūlymą, kad tu taip gražiai kvieti, nu bet pati pagalvok – man dabar už tuos 200 eurus reikės keltis anksti, važiuoti darbo vietą, man apsirengti reikia biški tvarkingiau, maisto įsidėti ir panašiai. Ar man už tuos 200 eurų verta važiuoti?“, – vieną iš tokių istorijų prisimena S. Norvilienė.
Norvilienė apie išmokų sistemą: „Žmonės puikiai naudojasi“
Kiti bedarbiai gali dirbti tokius darbus, kuriuose uždirbtų didesnį nei minimalų atlyginimą. Tik čia įdarbinimo specialistai mato kitą problemą.
Anot S. Norvilienės, dabar Užimtumo tarnyba taiko tokią tvarką: jeigu žmogaus anksčiau gautas darbo užmokestis yra didesnis nei nurodytas Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymuose, tarnyba tokių darbų nesiūlo.
„Išeina taip, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus gaudavo, pavyzdžiui, 3000 eurų bruto, o visi pasiūlymai užimtumo tarnyboj yra pavyzdžiui, 2000 eurų bruto, jie net nesiūlo šiems žmonėms tų darbo pasiūlymų“, – sako S. Norvilienė.
„Tie, kurie anksčiau gaudavo didesnes pajamas ir dabar sėdi Užimtumo tarnyboje, labai dažnai rašo projektus. Tiesiog sudarai sutartį ir rašai kažkokį projektą. Kas mėnesį gauni iš Užimtumo tarnybos šias pajamas, o pabaigęs projektą jį pasidarai, kai pasibaigia visos bedarbių išmokos. Žmonės puikiai naudojasi šitomis sistemomis ir niekur nejuda“, – priduria įdarbinimo specialistė.
Jaunimas neketina lenkti nugaros
Natūralu, kad skirtingos žmonių grupės domisi skirtingais darbais. Visgi įdarbinimo specialistai pastebi, kad jaunimas nėra linkęs lenkti nugaros ir dirbti sunkių darbų.
„Jaunimas apskritai nelabai mėgsta sunkių fizinių darbų. Čia yra pagrindinė priežastis, dėl ko jie judėtų iš vienos pozicijos į kitą“, – sako S. Norvilienė.
Visgi nėra taip, kad jauni žmonės apskritai vengtų dirbti. Kaip pastebi specialistai, jaunimui svarbu, kad darbe būtų geros sąlygos ir nemažas atlyginimas.
„Jaunimas, be abejo, visada labiau orientuotas į pinigus, negu į kitus dalykus. Tai jeigu siūlomas šiek tiek didesnis darbo užmokestis, jie mielai dirba“, – priduria S. Norvilienė.
Tuo metu vyresni žmonės sunkesnio fizinio darbo nebijo, nors sunkiai dirbti jiems jau ne visada leidžia sveikata ir amžius.
Tiesa, vyresniems žmonėms gali būti sunkiau susirasti darbą neturint tam tikrų įgūdžių (pavyzdžiui, anglų kalbos žinių, kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir pan.), tačiau šių žmonių privalumas – lojalumas.
„Jie tiesiog lėčiau „įeina“ į procesus, bet jų lojalumas įmonei vis tiek yra didesnis nei jaunų žmonių“, – akcentuoja S. Norvilienė.
Mauricas: nedirbantys praranda ne tik įgūdžius, bet ir stažą
Pagrindinė problema, kad pašalpų sistema nėra skaidri, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Pašalpų yra labai daug, paramą teikia ir privačios įstaigos, todėl jeigu asmuo „specializuojasi“ pašalpų gavimo srityje, jis tikrai gali susiveikti sau nemažas sumas, kurios jau nebeskatina įsilieti į darbo rinką
Tada kenčia ir valstybė, nes mokesčių negauna ir tas žmogus, kuris praranda įgūdžius. Jis tiesiog tampa priklausomas nuo pašalpų ir diskredituoja visą sistemą. Tai yra didelis iššūkis, su kuriuo susiduria didžioji dalis Vakarų Europos valstybių“, – sako jis.
Bėda ta, kad gyvendamas iš pašalpų ir neidamas į darbą žmogus praranda ne tik įgūdžius, bet ir stažą, būtiną pensijai.
„Be jokios abejonės, jis būna „iškritęs“ iš darbo rinkos. Čia kaip sėdėti visą dieną prie televizoriaus: iš pradžių atrodo labai linksma ir gera, bet kuo ilgiau sėdi, tuo labiau nebenori išeiti iš namų. Tokiam žmogui kažkur išeiti, įsilieti į darbo rinką tampa be galo sunku ir jis tampa našta valstybei, tuo pat metu ir sau, galbūt iš pradžių to nežinodamas“, – komentuoja ekonomistas.
Argumentą dėl pensijų dažnai naudoja ir įdarbinimo specialistai, siekdami paskatinti žmones imtis siūlomo darbo. Tačiau jaunesniems žmonėms pensija yra visiškai neįdomi, sako S. Norvilienė.
„Pensija jiems yra toli, tai niekada apie tai nesidomi“, – pastebi ji.
Tuo metu vyresni žmonės dažniausiai jau būna sukaupę būtinąjį stažą, todėl patys apie tai nė neužsimena.
„Metai, dveji ar treji jiems daug įtakos neturi. Jų tikslas yra užsidirbti daugiau pinigų, o ne kad pensija būtų didesnė“, – pasakoja S. Norvilienė.
Įvardijo, kaip tobulinti išmokų sistemą
Paklausus, nuo ko reikėtų pradėti tobulinti valstybinės pagalbos sistemą, Ž. Mauricas siūlo stebėti, kiek vienas žmogus gauna paramos iš valstybės bendrai. Esant reikalui, atsisakyti nereikalingų kompensacijų.
„Mane stebina, kad iki šiol galima prašyti kompensacijos šaltam vandeniui. Šaltas vanduo kainuoja vos kelis eurus, esmė yra šilumos energija, bet štai gali parašyti atskirą prašymą dėl kompensacijos. Tokių pavyzdžių yra daug. Jeigu kiekvieną prašymą užpildai ir kiekvieną paramą gauni, bendra suma susidaro pakankamai didelė“, – tikina ekonomistas.
„Tai yra bendrai visų institucijų uždavinys sužiūrėti, kad bendra suma, potencialiai gaunama iš paramų nebūtų reikšminga“, – priduria Ž. Mauricas.
Vis dėlto visiškai atsisakyti tam tikrų pašalpų, pavyzdžiui, nedarbo išmokos, ekonomistas nesiūlytų. Jis pabrėžia, kad žmonės praranda darbą dėl įvairių priežasčių, todėl jau geriau laikina pagalba su sąlyga grįžti dirbti. Mat nedarbo išmoka Lietuvoje ir taip mažėja kas 3 mėnesius.
„Jau geriau tokia sistema, negu skatinimas visiškai atsiriboti nuo darbo“, – sako Ž. Mauricas.
S. Norvilienė sutinka, kad pirmiausia reikia žmones skatinti ieškotis darbo. Dėl to ji siūlytų grąžinti ankstesnę praktiką, kai žmogus, tris kartus atmetęs Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymus, būdavo išrašomas iš tarnybos.
„Tada žmonės bent ateidavo į Užimtumo tarnybos organizuojamus renginius dėl įvairių darbo pasiūlymų – vyko kažkoks judėjimas. Dabar žmonės nieko nedaro: nei ateina į renginius, nei domisi darbo pasiūlymais. Tiesiog pat patogiai sėdi Užimtumo tarnyboje“, – komentuoja S. Norvilienė.
„Aš labai tikiuosi, jog kažkada bus taip, kad žmonėms, kurie yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, bus įdomūs darbo pasiūlymai ir jie iš tikrųjų ieškos darbo, o buvimą Užimtumo tarnyboje laikys kaip socialinę garantiją“, – priduria įdarbinimo specialistė.
Nuo liepos 1 d. – pokyčiai bedarbiams
Nuo liepos 1 d. įsigalios pokyčiai bedarbiams. Pastovioji nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis sumažės nuo 23,27 iki 15 proc. minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) ir sieks 172,95 eurų.
Šiuo metu pastovioji dalis yra 2368,30 eurų. Primename, kad nuo 2026 m. MMA siekia 1153 eurus.
Keisis ir kintamoji nedarbo išmoka. Kaip skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), ji mažės greičiau nei dabar, todėl sukurs „didesnę paskatą bedarbiams grįžti į darbo rinką“.
Nuo liepos 1 d. kintamoji nedarbo išmoka 1–3 išmokos mokėjimo mėnesį sudarytų 45 proc. procentus apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4–6 mėnesį – 35 procentus, 7–9 mėnesį – 25 procentus.
Nors pirmuosius tris mėnesius mokama išmoka bus didesnė (sudarys ne 38,79, o 45 proc. vidutinių mėnesio pajamų), nuo liepos ji iš tiesų mažės greičiau (4–6 mėnesį – ne 31,03, o 35 proc., o 7–9 mėnesį – ne 23,27, o 25 proc.).
Didės minimali nedarbo išmoka
Minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis atitiks 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI).
Anot SADM, nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką, sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ir (ar) socialinę atskirtį.
2026 m. BSI dydis yra 74, vadinasi, nuo liepos 1 d. minimali nedarbo išmoka sieks 370 eurų.
Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastovios dalies dydžiu – 23,27 proc. MMA – ir siekia 268,30 eurų.
Tuo metu maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis negalės viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Nuo 2026 m. VDU siekia 2312,15 euro.
Tai reiškia, kad nuo liepos 1 d. ir vėliau bedarbio statusą ir teisę į nedarbo išmoką įgijęs asmuo daugiausiai galėtų gauti 1618,51 eurų siekiančią nedarbo išmoką.
Šiuo metu maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Vadinasi, nuo sausio 1 iki kovo 31 d. bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1405,45 euro.
„Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nedarbo draudimo išmokų maksimalūs dydžiai keičiasi kas ketvirtį ir sukuria papildomą administracinę naštą bei lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas“, – rašė SADM.
Išmokos – ne draudžiamosios pajamos
Dar vienas pokytis – nuo liepos 1 d. – į nedarbo draudimo stažą nebus įskaičiuojami laikotarpiai, kai asmuo gavo nedarbo draudimo išmokas.
Taip pat, išmokos bedarbiams nebus laikomos draudžiamosiomis pajamomis, nes tai ne uždirbtos pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, o valstybės skiriama socialinės apsaugos priemonė.
„Šis siūlymas grindžiamas tuo, kad nedarbo draudimo išmokos yra skirtos laikinai padėti asmenims, netekusiems darbo, o ne prisidėti prie nedarbo draudimo stažo pakartotinei nedarbo draudimo išmokai kaupimo ar pakartotinės nedarbo draudimo išmokos didinimo“, – argumentavo SADM.
Norint gauti nedarbo išmoką, minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas turės susidaryti ne per paskutinius 30, o per 24 mėnesius.
Atitinkamai siūloma skaičiuoti apdraustojo vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas – kaip 24 mėnesių (vietoje 30 mėnesių), praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, vidurkį.
Jeigu asmuo dar kartą prarastų darbą, jis vėl įgytų teisę gauti išmoką tik tada, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki naujo bedarbio statuso įgijimo dienos yra sukauptas ne mažesnis kaip 12 mėnesių darbo stažas.
Nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimas būtų atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus (išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką).
Kreiptis dėl nedarbo išmokos skyrimo galima per 1 metus nuo bedarbio statuso suteikimo dienos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
