Dėl pinigų II pakopoje – žinia gyventojams: „Tikėtina, kad dar kartą bus nuvilti“

Tuo atveju, jei prašymą dėl pinigų atsiėmimo užpildysite rytoj, lėšas atgausite liepos 1–15 d.

Tiesa, galioja tam tikros išimtys – specialiąsias sąlygas atitinkantiems asmenims sukaupti pinigai bus išmokami per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Nesuprantu, kodėl tiek mažai moka“: atsakė, kada pensiją perskaičiuoja

Svarbu laukiantiems pinigų: „Sodra“ skelbia, kada juos išmokės balandį

„Sodra“ skelbia, kad viešasis sektorius nepasiekia darbuotojų su negalia kvotos

„Tikėtina, kad dar kartą bus nuvilti“

Socialiniame tinkle politikas Linas Kukuraitis rašė, kad jo dažnai klausia, ką daryti, jeigu asmuo yra apsisprendęs per 2 metų laikotarpį išeiti iš kaupimo sistemos, t.y., kada geriau tai padaryti – dabar ar palaukti kito ketvirčio?

„Kol kas pildosi liūdnasis scenarijus, pagal kurį į ketvirčio pabaigą sparčiai pradėjo kristi fondų vertės - nuo karo Irane pradžios apie 5-6 proc. (1 nuotrauka, mano pensijų fondo grafikas).

Kiek geresnė žinia ta, kad bendrasis pokytis nuo metų pradžios nėra toks didelis, nes iki vasario pabaigos fondų vertės augo. Padariau visų fondų bendrovių palyginimą pagal gyvenimo ciklo fondus (2 nuotrauka), kuriame galite atrasti savąjį fondą ir jo vertės pokytį nuo metų pradžios iki kovo 27 d.

Turbūt ir patys matėte savo fonde ar viešumoje girdėjote, kaip žmonės skundžiasi, kad jų pinigai sistemoje pastarosiomis savaitėmis mažėja ir tą akivaizdžiai patvirtina šis grafikas.

To labai norėjosi išvengti, nes tie, kas pirmieji palieka sistemą, tikėtina, kad dar kartą bus nuvilti“, – rašė politikas.

Iškart nesužinosite, kiek atgausite pinigų

Pasak L. Kukuraičio, net jei ir dabar apsispręsti pasitraukti iš kaupimo, jūs vis tiek nesužinosite, kiek lėšų atgausite.

„Dėl to, kad pensijų bendrovės turi įstatymų numatytą 10 d.d., per kurias sutvarkys visus prašymus ir išmokės lėšas.

Jums bus išmokėta tiek pinigų, kiek tą dieną jų bus fonde, atskaičius „Sodrai“ numatytą lėšų dalį“, – paaiškino politikas.

L. Kukuraitis pabrėžia, kad iki šiol akcijų rinkose dėl įtemptos geopolitinės situacijos tvyro neapibrėžtumas.

Vis tik, jo manymu, sunkiai tikėtina, kad praradimai pensijų fonduose pasiektų 10 proc. kritimą.

„Ar realu, kad tokioje situacijoje galimi praradimai lyginant su metų pradžia siektų 10 proc. ir daugiau? Sunkiai tikėtina, nes kaip matėme, šiuo metu rinkos pakritusios apie 3–4 proc., o per visą Irano karo mėnesį fondų vertės krito apie 5-6 proc.

Taip pat reikia pasakyti, kad ir pastaruoju metu pasitaiko dienų, kai rinkos ir fondų vertės pozityviai koreguojasi, tad visai nukabinti nosies nereikėtų“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Politikas sako, kad jei finansiniai praradimai netenkina, yra alternatyvų.

„Alternatyva yra neteikti šiandien prašymo (arba šiandien atsiimti jau pateiktą prašymą), tikintis, kad iki kito ar dar kito ketvirčio (jų 2 metų laikotarpyje lieka dar 7) rinkos atsistatys ir sulauksime laikų, kai darant sprendimą ketvirčio pabaigoje tos 10 d.d. bus kur kas stabilesnės nei šios.

Kokios prielaidos tokiam rinkų atsistatymui? Tik istorinės - kol kas rinkos ir pensijų fondai per visas mūsų pastarojo dešimtmečio negandas - Covidą, karą Ukrainoje, energetinių kainų krizę, Trumpo tarifų karą ir kt. – atsistatydavo gana greitai. Ar Irano karas gali išvirsti į kažką daugiau negu mano paminėtos pasaulinės krizės, ne man spręsti.

Kokios prielaidos 10 d.d. stabilumui? Su karčia šypsena norisi pasakyti, kad čia galimybių kur kas mažiau, nes atrodo, kad pasaulis su vis didėjančiu greičiu kraustosi iš proto, tačiau faktas yra tas, kad net ir Tumpui rimčiau sudrebinti rinkas kol kas pavyksta tik kartą per metus“, – svarstė L. Kukuraitis.

LIPFA: trumpalaikiai rinkų svyravimai didelės įtakos investicinei grąžai neturės

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad trumpalaikiai rinkų svyravimai didelės įtakos investicinei grąžai neturės, o Vartotojų aljanso viceprezidentas pabrėžia, jog 3–4 proc. grąžos sumažėjimas neturėtų lemti žmonių apsisprendimo. 

Daliai gyventojų nerimaujant dėl sumažėjusios atsiimamos sumos, ekonomistai sako, kad karas neišvengiamai veikia visas finansų rinkas, todėl natūralu, kad šiuo metu pasitraukiantieji iš pensijų sistemos gali atgauti mažesnę investicinę grąžą.

„(Akcijų rinkas konfliktas – BNS) paveikė neigiamai, nes visame pasaulyje akcijų indeksai nukrito ir nemažai indeksų, įskaitant ir tam tikrus europietiškus indeksus (...), yra jau ties korekcijos riba“, – BNS teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Artimųjų Rytų konfliktas veikia finansų rinkas ir priklausomai nuo to, kokia struktūra investuotas pensijų turtas, reakcijos irgi yra jaučiamos, nes natūralu, kad konfliktas (...) veikia ir investicijų indeksus“, – BNS sakė banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, dabar ketinantiems iš sistemos pasitraukti gyventojams svarbu įsivertinti rinkos svyravimus: „Tai yra būtent su finansų rinkomis susijusi rizika, o Lietuvai labai nepasisekė, kad sutapo su antrosios pensijų pakopos pokyčiu ir jau kiekvienas gyventojas turi spręsti, kaip jis elgsis ir kokius lūkesčius jis turi.“

Anot A. Izgorodino, balandžio mėnuo akcijų indeksams dar gali būti „pakankamai komplikuotas“ ir šiuo metu sunku prognozuoti jų atsigavimą.

„Tikėtina, kad dar kurį laiką matysime akcijų indeksų tokį tolesnį ganėtinai švelnų kritimą, kas gal ir yra gera naujiena, nes mes nematėme kažkokio žaibiško kritimo, bet kuo ilgiau truks konfliktas, tuo didesnė yra tikimybė, kad akcijų indeksai nukris“, – aiškino ekonomistas.

„Aš manau, kad tikimybė, kad per artimiausias porą savaičių bus pasiektas kažkoks proveržis, yra pakankamai minimali“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad iš pensijų kaupimo nusprendusiems pasitraukti gyventojams nereikėtų pernelyg sureikšminti jiems grąžinamos sumos – jų įmokų ir investicinės grąžos – sumažėjimo.

„Trumpesniu laikotarpiu – kelias dienas ar savaites – jos (fondų vertės – BNS) gali svyruoti ir, be abejo, svyruoja, bet tai yra natūralumo ribose“, – BNS sakė V. Rūkas.

Jo teigimu, visada gali atsirasti aplinkybių, galinčių paveikti pensijų fondus, tačiau nepaisant to, gyventojai vis tiek gauna investicinę grąžą ir trumpalaikiai svyravimai didelės įtakos tam neturės.

„Iš 1,4 milijono (kaupiančių – BNS) žmonių nerasime nė vieno, kuris nebūtų uždirbęs pelno. Jeigu žiūrėtume trumpesnį laikotarpį, pavyzdžiui, metus, tai pensijų fondai yra taip pat uždirbę pelno nuo kelių iki keliolikos procentų, priklausomai nuo fondo ir jo strategijos“, – aiškino LIPFA vadovas.

Pasak asociacijos vadovo, investicinės grąžos pokyčiai priklauso nuo pensijų fondo – konservatyvūs fondai generuoja stabilią grąžą, o rizikingesniuose gali būti ir didesnių svyravimų: „Tačiau reikia suprasti, kad pensijų kaupimo sistema yra orientuota į kaupiančiuosius ir jų lėšų investavimą.“ 

V. Rūkas pabrėžė rekomenduojantis neskubėti priimti sprendimo trauktis iš sistemos.

„Apskritai nėra kur skubėti, ne tik siejant su svyravimais kapitalo rinkose ar geopolitiniais įvykiais, bet ir pergalvoti savo sprendimą, ar nėra verta kaupti ir investuoti lėšas“, – sakė V. Rūkas.