Pagal sergamumą tuberkulioze Lietuva ilgą laiką buvo tarp lyderių Europoje. Nors situacija palengva gerėja ir bendras sergamumas mažėja, medikai apgailestauja, kad tai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Ypač opi problema išlieka vaistams atspari tuberkuliozė.
Kas penktas tuberkuliozės atvejis – atsparus vaistams
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) ir bendrijos ekonominėje erdvėje buvo užregistruota 40 tūkst. tuberkuliozės atvejų – sergamumas siekia 8,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra tris kartus didesnis už ES vidurkį.
„Sergamumas kelis metus jau yra mažėjantis, tačiau, nepaisant teigiamos tendencijos, Lietuva vis dar patenka tarp tų šalių, kuriose sergamumo tuberkulioze vidurkis yra didesnis už Europos vidurkį. (...)
Dėl COVID-19 pandemijos sergamumas buvo sumažėjęs, tačiau po jos šoktelėjo į viršų ir pastaruoju metu sugrįžo į priešpandeminį lygį“, – šią savaitę Seime vykusioje diskusijoje situaciją komentavo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Karolina Kėvelaitienė.
Pasak jos, ypač aktuali problema yra vaistams atspari tuberkuliozė. 2023 m. bendrijoje užregistruoti 1032 vaistams atsparios tuberkuliozės atvejai, ir tai sudaro 2,5 proc. visų ligos atvejų.
„Lietuvoje 17–18 proc. visų tuberkuliozės atvejų sudaro būtent vaistams atspari tuberkuliozė“, – sakė gydytoja.
Tai reiškia, kad kas penktas pacientas serga vaistams atsparia tuberkuliozės forma. Pasak medikų, tuberkuliozės gydymo nesėkmė Lietuvoje dažnai priklauso ne nuo vaistų, o nuo socialinių veiksnių.
Tuberkuliozės bakterija – itin patyrusi, kantri ir klastinga
VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila pabrėžė, kad tuberkuliozės sukėlėjas yra itin klastingas.
„Kodėl mums vis dar nepavyksta išnaikinti tuberkuliozės mikobakterijų? Šis sukėlėjas kartu su žmonija evoliucionuoja jau apie 70 tūkst. metų. Tai reiškia, kad bakterija yra labai patyrusi, kantri ir klastinga. Tai ne šiaip gražūs terminai, o apibūdina visą esmę“, – komentavo jis.
Ką reiškia „patyrusi“? Pasak gydytojo, ši bakterija niekur neskuba ir nesiekia staiga nužudyti savo šeimininko. Ji gali dešimtmečius tūnoti organizme ir laukti tinkamos progos, o pati liga dažnai pasireiškia tyliai ir pamažu.
„Svarbu suprasti – jei sukėlėjas sugebėjo tūkstantmečius išlikti šalia žmogaus, jis yra puikiai prisitaikęs, todėl ir mūsų sprendimai turi būti kompleksiški.
Štai toks pavyzdys – 60 metų vyras skundžiasi, kaip įprasta, kosuliu, serga maždaug 5,5 mėnesio. Rentgeno nuotraukoje matome ryškius pakitimus. Tai rodo, kad liga prasidėjo dar seniau. Vadinasi, žmogus mažiausiai pusę metų vaikščiojo platindamas mikobakterijas“, – kalbėjo E. Danila.
Užsikrėtę tuberkulioze suserga ne visi
Pasak profesoriaus, laimei, dauguma užsikrėtusiųjų tuberkulioze iškart nesuserga – bakterija tiesiog laukia savo progos ir tinkamų sąlygų. Jei žmogus įkvepia sergančiojo kosėjant paskleistų bakterijų, imuninė sistema reaguoja iškart. Tuomet galimi trys scenarijai.
„Vienu atveju užsikrėtus yra susergama tuberkulioze. Laimei, daugelis žmonių nesuserga ir pasveiksta – kartais plaučiuose susidaro kapsulė (tuberkuloma), kalcinatas ar randelis, o kartais nelieka jokių žymių.
Tačiau pavojingiausia situacija ta, kad didžiausia dalis bakterijų „užmiega“ plaučiuose. Šios dormantinės bakterijos tiesiog laukia savo progos, kuri neretai anksčiau ar vėliau pasitaiko“, – kalbėjo pulmonologas.
Tiesa, dalis šių bakterijų periodiškai „pabunda“ – šios bakterijos yra vadinamos „žvalgais“: „Pabudusios jos „apsižvalgo“ ir, jei aplinka daugintis vis dar netinkama, žūsta, o likusios miega toliau. (...) Skaičiuojama, kad tokias miegančias bakterijas turi kas ketvirtas pasaulio gyventojas.“
Pasak jo, dabar realiai yra taip, kad jei vienos bakterijos miega ar periodiškai prabunda, kitos yra aktyvios ar pusiau aktyvios, nuolat mutuoja ir įgyja naujų savybių, kad išliktų. Todėl labai svarbus yra preciziškas ir nepertraukiamas gydymas, kad būtų apimtos visos šios bakterijos.
Jo pastebėjimu, nors kol kas situacija su aktyvia tuberkulioze išlieka prasta, tačiau ateis diena, kai ją suvaldžius reikės imtis ir „miegančių“ bakterijų naikinimo – kaip tai jau daroma šalyse, kur sergamumas yra mažesnis nei Lietuvoje.
Papildomi keli kilogramai – būtini
Gydytojas priminė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti tuberkuliozės mikobakterijomis yra artimoje aplinkoje, ypač miegamuosiuose, kur yra glaudus kontaktas, taip pat – baruose ir kitose pasilinksminimo vietose.
„Žmonės čia irgi gana glaudžiai sėdi, ilgą laiką būna kartu prastai vėdinamose patalpose. Jei dar šalia vartoja alkoholį, mažėja savikontrolė, o jei dar užsimano užsirūkyti, ypač elektroninę cigaretę, kurios dūmas sparčiai plinta, dar greičiau vieni kitiems perduoda sukėlėją“, – kalbėjo E. Danila.
Tikimybę užsikrėsti padidina tokios ligos kaip ŽIV, inkstų nepakankamumas, organų transplantacija, taip pat – nepakankama mityba ar imunitetą slopinančių vaistų vartojimas sergant genetinėmis ligomis.
„Keletas žodžių apie mitybą. Šiandien madinga tiek tarp pačių specialistų kalbėti apie sveiką mitybą, neva riebalai blogai, tačiau jie nėra tokie blogi – vienas kitas papildomas kilogramas, ypač kalbant apie tuberkuliozės prevenciją, yra būtinas.“
Pasak jo, žmonėms, esantiems ties normalaus svorio ir nedidelio antsvorio riba, tikimybė susirgti yra kur kas mažesnė. „Papildomi 2 kilogramai yra didesnis pranašumas nei 2 kilogramų trūkumas. Tai galioja tiek vėžio, tiek kitų ligų atveju, bet ypač tuberkuliozės“, – pabrėžė gydytojas.
Stresas ir karas – didžiulis rizikos veiksnys
Pasak jo, kitas svarbus veiksnys – stresas ir dideli visuomenės sukrėtimai. „Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus sergamumas tuberkulioze šoktelėjo į neregėtas aukštumas, ypač tose šalyse, kurios aktyviai dalyvavo kare ar buvo jo paveiktos.
Matome, kad net ir pandemijos užteko, kad būtų paveiktas sergamumas, nors tai net ne karas. Bet dabar karas vyksta ne kažkur toli, o Ukrainoje, ir dabartiniai duomenys rodo, kad daugelyje Europos regionų, išskyrus galbūt Skandinaviją, matome kylančius skaičius.
Tarp migrantų tuberkuliozė nustatoma dešimtimis kartų dažniau, ir didžiausia problema, kad tai vaistams atsparios formos. Šios problemos ignoruoti negalime“, – įspėjo E. Danila.
Gydymas nuostolingas – žada gerinti finansavimą
Gydytojas neslėpė, kad ne mažiau opus yra ir finansinis klausimas. Pasak jo, tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugas užsako valstybė, tai nėra prabangos ar grožio paslaugos.
„Daugelis šių pacientų nenueis į vadinamuosius VIP, tai yra į mokamų paslaugų kabinetus, (...) jei jų apskritai aktyviai nekviesi, jie sakys, kad ir taip gerai. Bet gydymas kainuoja ir už tai turi būti sumokėta. Mūsų centre sergančiųjų tuberkulioze gydymo nuostolis siekia 400 tūkst. eurų per metus. (...)
Tuberkuliozės problema niekur neišnyks dar bent dešimtmetį. Jei niekas nesikeis, atspari tuberkuliozė bus didelis skaudulys. Ši liga neturi likti sveikatos prioritetų paraštėse – nei klinikinės praktikos, nei mokslinių tyrimų, nei socialinės veiklos atžvilgiu. (...) Daug darbų jau padaryta, tačiau kol nėra galutinio rezultato, jis dar nepasiektas“, – apibendrino pulmonologas.
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva patikino, kad yra planuojama skirti daugiau lėšų.
„Iš tikrųjų planuojame perskaičiuoti tuberkuliozės stacionarines kainas. Nors ir buvo prioritetinis indeksavimas, bet visgi iš įstaigų sulaukiame signalų, kad finansavimas turi būti didesnis, nes išlaidos didesnės.
Dabar tiksliai nepasakysiu, bet galbūt šiais metais šis procesas pajudės. O dėl pačių didesnių kainų įsigaliojimo, tai kai turėsime biudžetą, turbūt reikės susitarti, nuo kada kokias priemones, kurios reikalauja daugiau lėšų, galima paleisti. Bet, manau, gal kitais metais tai ir pavyktų padaryti“, – komentavo ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
