Redakcija rekomenduoja

Artimiausiu metu aplinką itin teršiančių automobilių savininkų laukia neramūs laikai. Jau nuo vasaros tokias transporto priemones nustatys „nuotolinė akis“, kuri matuos ne tik išmetamus teršalus, bet fiksuos automobilio numerį ir identifikuos jo savininką. Dar kardinalesni pokyčiai laukia artimiausiais metais – visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas.

Jau kurį laiką diskutuojama, kokia skiepijimo schema turėtų būti taikoma COVID-19 jau persirgusiems asmenims. Nors oficialių rekomendacijų stinga, remdamiesi mokslo duomenimis specialistai vieningai teigia, kad pakaktų ir vienos dozės. Visgi ministerija sako tvarkos keisti neskubanti ir teigia, kad vakcinų turima pakankamai pilnai vakcinacijai. Portalo tv3.lt kalbinti infektologai ir imunologai vieningai teigė iš esmės palaikantys tik vieną skiepo dozę jau persirgusiems.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Prezidentūros užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos daug diskusijų keliančiais klausimais, pavyzdžiui, partnerystės įteisinimo ar Stambulo konvencijos. Apklausų rezultatai parodė, kad didžioji dalis visuomenės tam priešinasi. Visgi ekspertai tikina, kad yra klausimų, kuriuose politikai neturėtų atsižvelgti į daugumos nuomonę ir patarė prezidentui Gitanui Nausėdai neužsiimti manipuliacijomis ir pigiu populizmu.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Rusijoje vyksta kažkas tokio, ko nebuvo nuo pokario metų. Gyventojų skaičius mažėja neįtikėtinu tempu, o mirtingumas pasiekė tokį mastą, kurio oficiali statistika neregėjo daugiau nei 70 metų. Mirtingumas paskutinį sykį taip staiga išaugo tik 1947-ųjų bado laikotarpiu, o šiuolaikinės Rusijos istorijoje taip išaugusio mirtingumo nebuvo net sudėtingu SSRS griūties laikotarpiu.

Toliau netyla kalbos dėl pirmos vakcinos nuo COVID-19 dozės kuo ilgesnio vėlinimo tam, kad kaip įmanoma greičiau daugiau gyventojų įgytų bent dalinį imunitetą. Visgi nors vieni specialistai tokią poziciją palaikantys, prie konkrečių sprendimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nėra priėjusi.  Vienas aktualių vakcinacijos procese keliamų klausimų – kaip kuo greičiau pasiekti kuo didesnės visuomenės dalies imunizaciją.

Medikų profsąjungos skundžiasi ministerijos vilkinamomis derybomis dėl kolektyvinės darbo sutarties ir įspėja, kad šią savaitę pasiekiant finišo tiesiąją joms neįvykus gali net grėsti streikas. Tuo metu kitos medikus vienijančios organizacijos teigia čia įžvelgiančios ne ministerijos kaltę, o paklodės tempimą tik į vieną pusę ir kai kurių profesinių sąjungų norą jaustis labiau privilegijuotomis.

Vilniečiai piktinasi daugiabučio statybomis visai šalia sporto klubo. Anot jų, nekilnojamo turto (NT) vystytojai nesirūpina būsto kokybe, o stato ir parduoda bet ką. Šiuo atveju butus su vaizdu į sieną ar persirengimo kambarius. Tuo metu daugiabučio vystytojai tikina, kad taip investuoja į miesto infrastruktūrą, o butus žmonės jau rezervuoja. Savivaldybės atstovai tik skėsčioja rankomis, nors rekonstruotas sporto klubas kartu tapo ir daugiabučiu.

Sirgote COVID-19 arba pasiskiepijote nuo šios infekcijos, tačiau antikūnai taip ir nesusiformavo? Specialistai ramina, kad dėl to nuogąstauti neverta, mat žmogaus imuninė sistema apima daug daugiau nei vien antikūnų rodiklius. Tiesa, pasitaiko, kai imunitetas dėl tam tikrų priežasčių nuo šios infekcijos gali ir nesusidaryti.

Partnerystės projektas pasiekė finišo tiesiąją. Seimo nariai parengė Partnerystės įstatymo projektą, kurį gavo ir naujienų portalas tv3.lt. Tai atvers kelią tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimui. Politikai planuoja leisti sudaryti partnerystę metrikacijos skyriuose, pasiimti partnerio pavardę, tačiau neleis įsivaikinti vaikų.

Valdantieji yra pasiryžę nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą kai kuriems verslams. Esą tai jiems padėtų išgyventi popandeminį laikotarpį. Prezidentūra gana atsargiai žiūri į šią lengvatą ir siūlo geriau mažiau apmokestinti darbuotojus, kurie uždirba menkiausias algas. Jau netrukus Seimas turėtų galutinai priimti įstatymo pataisas, kuriomis vietoje įprasto 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtų taikomas lengvatinis 9 proc.

Rusija ruošiasi oficialiai skelbti nedraugiškų šalių sąrašą, kuriame greta kitų valstybių turėtų atsidurti ir Lietuva. „Juodasis sąrašas“ yra ne vienintelis Kremliaus atsakas Vakarams – režimas iš Rusijos išsiuntė dalį užsienio diplomatų taip atsakydamas į Vakarų veiksmus prieš Kremlių.

Pensijų reikalais daugelis gyventojų rūpinasi iš anksto. Vilnietė Kristina ėmė skaičiuoti savo sukauptą darbo stažą ir pastebėjo, kad iš jo dingo pusė metų. Tuo metu moteris augino dukrą ir anot jos, nesąžininga, kad dėl šios priežasties darbo stažas buvo sumažintas. „Sodra“ aiškino, kad tais metais, buvo kitokia darbo stažo skaičiavimo tvarka, todėl moteris jį ir prarado. Vilnietė Kristina portalui tv3.lt pasakojo, kad iš jos sukaupto darbo stažo dingo pusė metų.

Gali būti, kad netolimoje ateityje prezidentas Gitanas Nausėda nebebus populiariausias politikas Lietuvoje. Sociologo Vlado Gaidžio manymu, jei ir toliau labiau bus siejama ne su savo vadovaujama partija, o su Seimo pirmininkės pozicija, Viktorija Čmilytė-Nielsen pavys prezidentą savo populiarumu. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo ryškius pokyčius aukščiausių šalies politikų populiarume. Matyti, kad per kiek daugiau nei pusmetį ženkliai smuko G. Nausėdos palaikymas.

Trečiajai COVID-19 bangai rodant savo nagus ir vėl didėjant į ligonines guldomų pacientų srautui gydytojai vis garsiau kalba apie greitu metu užplūsiančius pokovidinio sindromo kamuojamus žmones. Įspėjama ne tik dėl ilgus mėnesius ir lengvai sirgusiuosius galinčių varginti poinfekcinių reiškinių, bet ir stipriai išaugsiančių sveikatos sistemos kaštų.

Rusijos žiniasklaidoje paskelbta apie mistišką „nedraugiškų Rusijai šalių sąrašą“, jo egzistavimą patvirtino ir šalies URM vadovas Sergejus Lavrovas. Oficialiai sąrašas dar nėra sudarytas, o ir jame numatytos sankcijos yra labai riboto poveikio. Ekspertai jau daugelį metų pažymi, kad Rusija kažkuo reikšmingu atsakyti į Vakarų sankcijas neturi galimybių.

Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.   Štai labai gyvenimiška situacija.

Per žingsnį nuo išsvajotos rezidentūros esantys medicinos absolventai skundžiasi esantys palikti likimo valiai, mat ilgus metus paskyrę pirmos pakopos studijoms sulaukė valdančiųjų sprendimo dėl mažinamų finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus. Jie sako esantys palikti ant ledo ir įspėja, kad jei į situaciją nebus staigiai reaguojama, jaunieji gydytojai paprasčiausiai bus priversti emigruoti arba apskritai keisti profesiją.

Artėjantys rinkimai, kylančios kainos, o su tuo ir socialinis nepasitenkinimas, bei tolygiai smunkantys reitingai gali išprovokuoti ne tik Aleksejaus Navalno ir jo komandos egzekuciją, bet ir „parodomąjį karą“ Ukrainos rytuose.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Lietuva nori stiprinti draugystę su Jungtinėmis Valstijomis. Mūsų šalis norėtų nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo Lietuvoje, turėti glaudesnį bendradarbiavimą energetikos, ekonomikos srityse, daugiau eksportuoti prekių į už Atlanto. Tam valdžia pasiruošusi pasitelkti ir Amerikoje gyvenančius lietuvius. Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo nariams pristatė ministerijos parengtas gaires dėl tolesnio strateginės partnerystės plėtojimu su JAV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę kreipėsi ir rusus, ir į Vakarus teigdamas, kad kas perpildys Kremliaus kantrybės taurę – sulauks negailestingo atsako. Daug nerimo kėlė Rusijos kaupiamos didžiulės karinės pajėgos Ukrainos pasienyje, tačiau, panašu, kad Kremlius atsitraukė. Ekspertų teigimu, nors Ukrainos visuomenė per pastaruosius metus kardinaliai pasikeitė, narystė NATO šiai šaliai dar tolima svajonė, o Rusija ir toliau stengsis išlaikyti varginančią pato situaciją.

Nors praėjusią vasarą bent du mėnesius oficialiai gyvenome be karantino suvaržymų, praėjus metams specialistai nesiūlo tikėtis, kad visi apribojimai lyg mostelėjus stebuklinga lazdele šiemet irgi imtų ir išnyktų. Anot sveikatos specialistų, tai, kaip gyvensime vasarą, nulems ne tik skiepijimo apimtys, bet ir pačių žmonių elgesys. Specialistai vieningai konstatuoja, kad tai, ko galima tikėtis iš vasaros, nulems tiek skiepijimo tempas, tiek tai, kaip pavyks suvaldyti dabar daromus atlaisvinimus.

Nors šiemet kelių tiesimui ir remontui Vyriausybė numačiusi skirti daugiau nei 530 mln. eurų, tai beveik 60 mln. eurų mažiau nei pernai. Susisiekimo ministras tikisi, kad milijonai bus panaudoti tikslingiau nei anksčiau, o valdantieji viliasi, kad ateityje pavyks išvengti tokių istorijų kaip su Sauliaus Skvernelio „keliuku“. Seimo Biudžeto ir finansų komitete nagrinėtas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimas 2021 metais.

Trečiadienio vakarą visoje Rusijoje vyksta, tikėtina, paskutinės Aleksejaus Navalno protesto akcijos iki jų pripažinimo ekstremistais. Prieš protestų pradžią opozicijos lyderiams teko rinktis: išvykimas į užsienį arba maksimalus atsiribojimas nuo viešos politinės veiklos. Tačiau ir tai nepadėjo, mat visoje Rusijoje prasidėjo masinis visuomenės veikėjų, žurnalistų sulaikymas.

Vyriausybė atlaisvino karantiną, tačiau ne visos atveriamos veiklos džiaugiasi vienodai. Turgavietės piktinasi, kad joms atsidaryti leista vėliau nei didiesiems prekybos tinklams. Jų atstovai tikina, kad saugumu didžiosioms parduotuvėms nenusileidžia ir tvirtina, kad Vyriausybė iš jų tyčiojasi. Specialistai į karantino atlaisvinimus žiūri kiek atsargiau ir tikina, kad artėjančios dvi savaitės gali būti lemiamos.

Viešumoje nemažai diskusijų sukėlė Europos Komisijos (EK) prognozės, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų. Tačiau nemažai žmonių užtarnauto poilsio išeiti norėtų gerokai anksčiau. Tad ką daryti, kad taip ilgai dirbti nereikėtų? Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai skirtingai atsako į šį klausimą. Viena vertus, anot jų, kuo anksčiau reikia pradėti investuoti į save, skirtingą turtą, vaikus.

Nors skirtingų gamintojų vakcinų „maišymas“ nėra rekomenduojamas, kai kurie specialistai prireikus tame nemato didelės bėdos. Visgi pabrėžiama, kad tiek organizmui lengviau „atpažinti“, tiek geresnis imuninis atsakas formuojasi vienai skiepijimo schemai naudojant to paties tipo vakciną. Tiesa, prognozuojamai revakcinacijai po kurio laiko jau tiktų bet kurio gamintojo skiepai.

Vyriausybės siūlymas vėlinti skiepijimą antrąją „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze galbūt net iki 8 savaičių medikų sutinkamas nevienareikšmiškai. Jei vieni kaip kompromisą siūlytų svarstyti nebent tik atidėjimą 6 savaitėms, kiti apskritai įžvelgia daugiau rizikų nei galimų naudų.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Vladimiras Putinas, kaip ir visa valstybinė Rusijos propaganda, dažnai giriasi, kad Rusija sėkmingai įveikė koronaviruso pandemiją. Ne tik įveikė, bet ir atliko tai geriau nei JAV ar ES. Tačiau Rusijos perteklinio mirtingumo lygis rodo visai priešingą rezultatą – šalis yra viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių valstybių pasaulyje.

Namie gaminto maisto receptai, nuotraukos su numylėtais augintiniais – nieko naujo, kad šalies politikai rinkėjams bando pasirodyti šeimos žmonėmis. Tačiau, specialistų teigimu, vieni tai sugeba padaryti natūraliai, o kiti jau ne pirmus metus taip ir neranda savo rolės. Ir tuomet visuomenė stebisi, kodėl pirmoji ponia dalinasi velykinio pyrago receptu prezidentūros puslapyje.

Nors jau daugiau nei metus dėmesio centre atsidūrė SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, pasigirsta įspėjimų, kad niekur nedings ir kita pavojinga oro lašeliniu būdu plintanti liga – gripas. Negana to, prognozuojama, kad po kelerių metų ši infekcija galinti padaryti ne mažiau bėdų nei dabar plintantis koronavirusas.

Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad premjerė Ingrida Šimonytė pagrasino konservatoriams, kad jei Vyriausybei toliau bus daromas spaudimas, ji atsistatydins. Vyriausybės vadovė gandų nekomentuoja, bet pripažįsta, kad jei ministrų kabinetui Seime nebus palaikymo, galimybės dirbti ji nemato. Ekspertai neatmeta galimybės, kad I. Šimonytė pasitrauktų, tačiau dėl to daug labiau nudegtų ne ji, o konservatoriai.

Prie vakcinavimo centrų pastarosiomis dienomis nutįsta eilės pasiskiepyti laukiančių gyventojų. Net jei ir būtų galima džiaugtis išaugusiu gyventojų noru skiepytis, tokie vaizdai kelia siaubą sveikatos priežiūros specialistams. Pirma, senyvo amžiaus gyventojams sunku ilgą laiką stovėti eilėje, antra, eilės susidaro tokios didelės, kad jose rizika užsikrėsti gerokai padidėja.

Specialistai su nerimu stebi kasdienius naujų nustatomų COVID-19 atvejų skaičius, mat tokių jų neregėjo nuo sausio pabaigos, o kai kurios ligoninės sunkiai talpina pacientus. Nors karantino išvarginti žmonės į ribojimus vis labiau žiūri pro pirštus, gydytojai įspėja, kad ne tik skiepijimo tempas, bet ir pačių gyventojų elgesys lems, kaip greitai sulauksime naujų laisvinimų.

Daugėjant persirgusių koronavirusu ir plečiantis vakcinacijos apimtims, vis garsiau kalbama apie imuniteto pasą. Ši priemonė Lietuvoje galėtų atsirasti jau balandžio mėnesį ir suteiktų galimybę naudotis dalimi paslaugų, kurios šiuo metu užvertos. Visgi imuniteto paso kritikai tikina, kad ši priemonė tik supriešintų visuomenę ir užsiimtų žmonių rūšiavimu.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi diskriminuojami tik dėl lyties, amžiaus ar negalios, o tos diskriminacijos – ne taip jau ir daug. Nes skundų, atrodytų, nedaug. Tačiau naujoji Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymi, kad ne skundų mažai, o gyventojų žinių, kas ta diskriminacija, ir tikėjimo, kad jų patiriamai diskriminacijai galima užkirsti kelią. Iš viso pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl galimos diskriminacijos gavo 944 kreipimųsis.

Koronavirusas ir pandemija išryškino, kad neturime geros krizių valdymo sistemos, Rusijos karinis pranašumas pastaraisiais metais nuėjo į priekį, o vis didesne grėsme Lietuvai tampa už tūkstančių kilometrų esantis Azijos drakonas – Kinija. Laurynas Kasčiūnas siekia, kad per šią kadenciją atsirastų integruotas krizių valdymo centras ir atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija ir prideda, kad vertybiniais ginčais dėl Stambulo konvencijos ar partnerystės įteisinimo netruks pasinaudoti Rusija.

COVID-19 testavimas ėminį imant „giliai iš nosies“, t. y. nosiaryklės, nuo pat pradžių kėlė nemalonias reakcijas ar net siekį jo išvengti. Šiuo metu infekcijai diagnozuoti gali užtekti tik seilių arba negiliai pakrapštyti nosies landą.

Kovo mėnesį prasidėjęs karo veiksmų okupuotoje Donbaso teritorijoje suaktyvėjimas virto į geopolitinę įtampą keliantį konfliktą ne tik tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau ir JAV ar kitų NATO šalių. Rusija jau pareiškė, kad jos kariuomenės dislokavimas prie sienos su Ukraina yra vertintinas kaip „tikslingas“, o JAV į tai atsakė visapusišku Kijevo palaikymu.

Tomas Tomilinas savo liberaliomis pažiūromis, atrodytų, kiek iškrenta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos konteksto. Seimo narys atmeta bet kokiųs gąsdinimus apie tariamą globalų sąmokslą prieš Lietuvos šeimą, vertybes ar tradicijas ir LGBT bendruomenės esą keliamas grėsmes, kaip kartais tvirtina homoseksualių asmenų priešininkai. Atvirkščiai, tai homoseksualūs asmenys, kaip pažymi politikas, Lietuvoje patiria daug diskriminacijos, patyčių ir neteisybės.

2020-ųjų gruodį pasaulis sužinojo apie naujas, pavojingesnes COVID-19 atmainas. Viena jų, „britiškoji“ arba „Kento“ atmaina staiga įsivyravo daugelyje pasaulio šalių, įskaitant JAV ar Estiją. Pastarojo mėnesio tyrimai rodo, kad šios, mirtingesnės ir lengviau užkrečiamos, atmainos atvejų sparčiai gausėja ir Lietuvoje. Masinio vakcinavimo esmė nuo praėjusių metų pakito.

Kasmet pensinis amžius Lietuvoje ilgėja, o gyventojams tenka dirbti ilgiau, kad galėtų išeiti į pensiją. Vis tik ne visi sukaupia reikiamą pensinį amžių. Tokie gyventojai gauna dvigubai mažesnę pensiją nei tie, kurie turi sukaupę reikiamą darbo stažą.

Lietuva ir Europos Sąjunga pamažu juda į priekį, kurdamos dokumentus, kurie leistų gyventojams ne tik savo šalies viduje, bet ir kitose valstybėse įrodyti turint imunitetą nuo COVID-19. Planuojama, kad dar balandį lietuviai galėtų pradėti naudotis tokiu imuniteto pasu. Tiesa, kol kas neaišku, kokių laisvių gyventojai su tokiais dokumentais turėtų daugiau.