Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Žinokit, čia ne juokas, kad Baltarusijoje gali tave supakuoti, jeigu išeini su baltomis kojinėmis raudonais dryžiukais“, – sako lietuvė Ligita, kuri ilgus metus gyveno Baltarusijoje, bet turėjo su vyru sprukti, kai kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka pradėjo didžiules represijas prieš savo piliečius dėl masinių protestų.

„Žinokit, čia ne juokas, kad Baltarusijoje gali tave supakuoti, jeigu išeini su baltomis kojinėmis raudonais dryžiukais“, – sako lietuvė Ligita, kuri ilgus metus gyveno Baltarusijoje, bet turėjo su vyru sprukti, kai kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka pradėjo didžiules represijas prieš savo piliečius dėl masinių protestų.

REKLAMA

Ligita Baltarusijoje dirbo lietuvių bendruomenėje, mokė vaikus ir suaugusiuosius lietuvių kalbos. Tai nėra tikrasis moters vardas, bet taip daroma saugumo sumetimais, nes Baltarusijoje liko suaugęs pašnekovės sūnus su šeima.

Lagaminus su vyru jie susikrovė ilgai negalvoję, nes baiminosi, kad diktatoriaus parankiniai pradės kabinėtis prie užsienio pilietės. Juolab, kad Lietuva rėmė Baltarusijos opoziciją, o Ligitos veikla buvo susijusi ir su Lietuvos konsulatu. Baltarusijos KGB ir šiaip neabejotinai „prižiūri“ lietuvių bendruomenę, todėl moteris nusprendė nerizikuoti, nors pati į protestus nėjo ir raudona bei balta spalvomis nesipuošė.

„Pas mus bendruomenėje buvo žmonių, kurie į pamokas ateidavo su raudonai baltomis vėliavėlėmis, tai ką tu žinai. O sodino už bet ką. Galvojau: o kam, ką tu padarei tokio, kad sėdėti kalėjime? Jau ne tas amžius, kad už kažką kovoti ir sėdėti kalėjime. Ir ne mano šalis“, – nusprendė Ligita.

REKLAMA

„Dirbau lietuvių bendruomenėje, mokiau lietuvių kalbos. Vyras medikas, aš mokytoja: kai prasidėjo tos visos nesąmonės, tai teko važiuoti. Nes esu susijusi su Lietuva, tai ką ten žinai... Kai ten pradėjo tokie dalykai vykti visai nelinksmi. Konsulate per vieną dieną visus sukrovė, išvežė, tai galvoju, ko čia laukti? Liko namas. Ką sukrovėm, kas liko ir išvažiavom?“ – pridūrė moteris.

Šiuo metu Ligita su pažįstamais ir draugais bendrauja nuotoliniu būdu, nors su sūnumi matosi, kai šis atvyksta į Lietuvą. Pasak Ligitos, po didžiulės represijų bangos žmonės Baltarusijoje buvo labai išgąsdinti – dalis išvyko, dalis prikando liežuvį ir tiesiog gyvena savo gyvenimą.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Baltarusija tapo Rusijos ginkluotųjų pajėgų placdarmu ir sudarė sąlygas pulti Ukrainą iš Šiaurės. A. Lukašenka visaip vengė tiesioginio dalyvavimo kare, bet iš esmės laikoma, kad Baltarusija yra beveik okupuota Rusijos, kadangi Maskva ten yra įvedusi savo ginkluotąsias pajėgas, iš Baltarusijos teritorijos buvo leidžiami artilerijos smūgiai Ukrainai.

REKLAMA
REKLAMA

Atkalbėjo sūnų nuo protesto

Baltarusijoje Ligita atsidūrė seniai, kai ištekėjo už savo vyro baltarusio. Kaimyninėje šalyje moteris mokė lietuvių kalbos, o vyras dirbo gydytoju. Tačiau po suklastotų prezidento rinkimų, kai visuomenė masiškai išėjo į gatves, A. Lukašenka atsakė masinėmis represijomis bei taip siekė išsilaikyti valdžioje. Represijos įgavo tokį mastą, kad bausti pradėta praktiškai už bet ką, žmonės kalėjimuose buvo daužomi, mažas pensijas gaunantys senjorai gavo tūkstantines baudas.

Pati Ligita į protestus nėjo bei atkalbėjo sūnų nuo tokio paties žingsnio. Pagrindinis argumentas – savisauga. „Aš sakau kaip yra, nevynioju nieko į vatą“, – teigia moteris.

„Jis į mitingus nėjo, nes žinojo pasekmes. Bandė, bet aš įsikišau. Sakau, žinai, sūnau, aš suprantu, kad tu eini už savo šalį, bet po to pasekmės. Gal tai neteisinga, bet kiekvienas galvoja, kad turi šeimą, žmoną, vaiką. Dabar išeisi į mitingą ir tave pasodins septyniems metams“, – pasakoja Ligita.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė neslepia, kad nelaikė Baltarusijos sava šalimi bei nebuvo nusiteikusi ypatingai patriotiškai. Nors norėjo, kad režimas pasikeistų. Deja, režimo siekis išgyventi buvo žymiai didesnis. A. Lukašenka ne tik sutraiškė visuomenės pasipriešinimą, bet iš esmės atidavė šalį į Vladimiro Putino rankas.

Visiškas visuomenės pasipriešinimo eliminavimas reiškia ir tai, kad šiuo metu baltarusių balsas nutildytas ir dėl karo Ukrainoje. Šiuo metu baltarusių pasipriešinimas labiau sofistikuotas. Pavyzdžiui, Baltarusijos geležinkelių darbuotojai pradėjo slapta sabotuoti Rusijos pajėgų aprūpinimą geležinkeliu per Baltarusijos teritoriją. Ukrainos geležinkelių vadovas Aleksandras Kamyšinas už tai dėkojo kolegoms iš Baltarusijos.

„Tie visi įvykiai žmones išgąsdino, nes kas trečia šeima nukentėjo: arba mokėjo baudas, arba kas nors sėdi. Tai kai prasidėjo karas, niekas į gatves nebeišėjo. Baltarusiai yra labai normalūs žmonės, jie visi prieš karą, bet stotis ir eiti... Aš irgi tikrai neičiau, nes už tai turėčiau sėdėti. Visi jie prieš, bet niekas burnos nepraveria. Nes prisiklausius, kas ten kalėjime dedasi, tos sąlygos, tai tikrai žmonės bijo ir paprasčiausiai tyli. Bet visi prieš karą. Tikriausiai reikia visai būti su atmuštais smegenimis, kad būtum už karą“, – svarstė Ligita.

REKLAMA
REKLAMA

„Tikrai iš baltarusių nežinau nė vieno, kuris pritartų šitam dalykui. Nė vieno žmogaus nežinau. O vis tiek bendraujam mes, nes liko pažįstamų, vyro tėvas ten gyvena, sesuo. Man atrodo, kad tik nenormalus žmogus gali pritarti karui. O rusai yra specifinio mentaliteto žmonės, kuriems nieko gyvenime nereikia. Beje, protingesni rusai irgi išvažiavo iš Rusijos“, – mintį pratęsė pašnekovė.

Jaučiasi sankcijų poveikis

Paklausta, ar giminaičiai bei draugai jaučia sankcijų Baltarusijai poveikį, nes kaip Rusijos sąjungininkei jai jos buvo irgi pritaikytos, Ligita teigia, jog daug kas skundžiasi didžiuliu kainų augimu, bet prekių netrūksta, tik iš prekių lentynų dingo kai kurie žinomesni ir įprasti prekių ženklai.

„Negirdžiu iš minskiečių, kad kažko labai trūktų. Ne taip, kaip Rusijoje, kur rodo, kad trūksta moteriškų įklotų. Kol kas pas baltarusius visko yra“, – teigia Ligita.

Pasak jos, kol kas Baltarusijoje įprastai mokamos ir pensijos bei atlyginimai, nors ji neabejoja, kad bėgant sankcijos vis labiau jausis kasdienybėje.

REKLAMA
REKLAMA

Paklausta, kodėl iš Baltarusijos nepasitraukė sūnus, Ligita sako, jog sūnus su žmona turi gerus darbus tarptautinėje įmonėje, todėl gauna geras pajamas ir kol kas nenori trauktis į blogesnes sąlygas. Beje, abu yra Lietuvos piliečiai, todėl galimybė išvykti jiems egzistuoja visuomet.

Pati Ligita neplanuoja grįžti į Baltarusiją, nes apie gyvenimą Lietuvoje mąstė jau kurį laiką, norėjo grįžti atgal į Vilnių. Šiuo metu sostinėje lietuvių kalbos ji moko užsieniečius.

„Aš tai tikrai nebegrįšiu. Aš vilnietė ir negrįšiu. Apskritai aš anksčiau mąsčiau, kad kai baigsiu darbus, grįšiu namo. Bet niekada negali sakyti niekada. Su vyru vieną dieną kalbėjom. Jis sako: „Ką tu žinai, vieną dieną gali taip būti, kad teks iš čia bėgti“. Gyvenimas yra kaip kokie kalniukai. Kas galėjo pagalvoti, kad karas bus. Va dabar, šiame amžiuje. Atrodė neįtikėtina. Atrodė suprantama, kad jie ten pykstasi viešai, sankcijos įvedamos, bet kad Ukrainą bombarduos, tai galvoje netelpa tas dalykas. Arba kas galėjo pagalvoti, kad tiek daug baltarusių teks bėgti iš šalies?“ – sakė Ligita.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų