Redakcija rekomenduoja

Nors pandemija ir slopsta, šeimos gydytojai priversti suktis kaip bitės – sumažėjus sergančiųjų koronavirusu į dienos šviesą visu „gražumu“ išlenda įprasti, tačiau lėtines ligas labiau užleidę, taip pat – ir karo įsigąsdinę gyventojai. Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis gi apgailestauja, kad dalis pacientų įprato tik prie nuotolinių konsultacijų.

Orus sunkia liga sergančiojo išėjimas ir jo kokybiška slauga – vis dar itin opi ir gausybe skaudulių apimta tema Lietuvoje. Nors dauguma apklaustųjų mirties sako norintys sulaukti namie, slaugyti ligonį apsiėmę patys artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Be kita ko, gyventojų netenkina slaugos paslaugų kokybė, prieinamumu, pokyčiams brautis į priekį sunkina ir pačių medikų požiūris į beviltiško paciento priežiūrą.

Rusija toliau keršija Ukrainai už nuskandintą laivyno pasididžiavimą „Moskva“. Skelbiama, kad kartu su laivu į jūros dugną nukeliavo ir jo kapitonas, ir didžioji dalis įgulos. Ir tuo metu nebuvo jokios audros – kaip savus bando įtikinti Kremlius. Maskva raketomis apšaudo Kyjivą ir Lvivą. O Mariupolyje skelbia užėmusi vieną iš ten esančių plieno gamyklų – tiesa, ne tą, kurioje okupantų atakas vis dar atlaiko Ukrainos gynėjai.

Skambinama pavojaus varpais – slaugytojų trūkumas šalyje darosi kritinis, galintis privesti ir prie nepataisomų medikų klaidų. Maži atlyginimai, neadekvatus krūvis, ilgos darbo valandos, sveikatą žalojančios darbo sąlygos – tik dalis problemų, kurios slaugytojus vis dažniau veja į užsienį arba pagreitina sprendimą išeiti užtarnauto poilsio.

Rusai dar nepajuto Vakarų sankcijų poveikio. Daliai žmonių Rusijoje nė motais, kad dėl sankcijų jie negalės skraidyti į Vakarus ar išsiimti daugiau pinigų užsienio valiuta, nes nei jie skraidė anksčiau, nei matė tiek pinigų vienoje vietoje. Prekių parduotuvėse taip pat yra, nors kainos kandžiojasi. O jeigu sankcijų poveikis pasijus skaudžiau, tai dėl to paprasti rusai apkaltins ne Vladimiro Putino režimą ir jo pradėtą karą Ukrainoje, bet pačius Vakarus.

Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Ukrainai sulaikius sprukti pasirengusį oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kremlius greičiausiai siekė pasodinti į valdžią Kyjive žaibo karo sėkmės atveju, prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė išmainyti jį į Ukrainos karo belaisvius, esančius Rusijoje. V. Medvedčukas yra stambi žuvis Ukrainoje, kurioje politikos ir verslo susiliejimas nieko nestebina. Jis yra vienas stambiausių oligarchų, kurio turtas vertinamas 620 mln. dolerių.

„Aš tikrai neišvykčiau, likčiau Lietuvoje su vyru. Šeimos jaunimu pasirūpintų“, – apie neviešą privalomą veiksmų planą karo Lietuvoje atveju sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė. Kalbėdama į diktofoną, ji neužsimena, kad kaip ir kai kurie kolegos ar daugybė kitų lietuvių, savo namuose yra apgyvendinusi nuo mirties grėsmės bėgusius ukrainiečius. Ne tik iš jų VMI viršininkė žino apie padėtį rusų užpultoje šalyje, nes telefonu pabendrauja ir su kolegomis joje.

Jei į priėmimo skyrių skubate vos pajutę kokį įtartiną negalavimą ar simptomai atsirado pamiršus išgerti vaistus, paūmėjus lėtinei ligai, labai gali būti, kad vis tik jums reikia ne skubiosios pagalbos, o vizito pas šeimos gydytoją. Tokiais atvejais nuskubėjus į ligoninę ne tik reikia būti pasiruošus palaukti galbūt net kelias valandas, bet ir už paslaugą susimokėti iš savo kišenės. Medikai konstatuoja, apie 30 proc.

Kiekvienas Ukrainos, Rusijos ar Vakarų lyderių pasisakymas apie karą yra po padidinamuoju stiklu. NATO lyderiai jau daugiau nei mėnesį dažnai kartoja apie nenorą, kad karas išplistų už Ukrainos teritorijos ir apie galimą atsaką Rusijai, jei ši peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“. Ekspertai teigia, kad nedetalizavimas, koks tas atsakas būtų, yra dar vienas Vakarų ginklas prieš Kremlių, o nuolatinis kartojimas, kad tiesiogiai NATO į karą Ukrainoje nesikiš – baimės, kad Vladimiras Putinas panaud...

Jaunosios gydytojų kartos atstovas Martynas Gedminas įsitikinęs, kad norimą pokytį sveikatos sistemoje pirmiausia turi pradėti nuo savęs. Į regioną išvykęs dirbti vyras neslepia, kad nuolatos tenka atsimušti į sąstingio ir griežtos hierarchijos sukaustytą sistemą. Tačiau ligoninės vadovo pareigas užimantis gydytojas nestokoja entuziazmo rajoną paversti patrauklia vieta dirbti ir gyventi.

Žinia apie garsiam šalies gydytojui Kęstučiui Strupui panaikintą chirurgo licenciją visuomenę ir medikų bendruomenę padalino į kelias stovyklas. Vieni teisina mediką, įtardami, kad taip tik siekiama susidoroti su tokiu profesionalu, kiti gi sveikina už principingą ministro laikyseną. Visgi dar kiti siūlo žiūrėti daug giliau ir kritikuoja politikų neveiksnumą iš pašaknų raunant įsisenėjusią kyšių problemą. Apie tai, kad prof.

Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri ragino uždrausti Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitą Europos Sąjungos keliais. Vežėjai tikina, kad Rusija gali pradėti taikyti veidrodines sankcijas ir neleisti Lietuvos vilkikų tranzito. Ir jei Rusijos rinką lietuviai jau pamiršo, dėl šių sprendimų Lietuvos vežėjams nepasiekiamomis gali tapti kitos itin geidžiamos rinkos.

Europos vadovai paskelbė apie penktąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo draudžiama importuoti iš Rusijos anglis ir kitą kietąjį iškastinį kurą, išskyrus kai kuras išimtis Rusijos laivams užkertamas kelias patekti į Europos uostus, taip pat Rusija ir Baltarusija nebegalės vežti prekių Europos keliais, nebus galima į Rusija eksportuoti aukštųjų technologijų prekių, iš Rusijos importuoti medienos, cemento ir panašiai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Rusija pergrupuoja pajėgas ir ruošiasi naujam smūgiui. Ekspertai teigia, kad Kremlius stengsis pasimokyti iš klaidų, kurias padarė per pirmąjį karo Ukrainoje mėnesį ir išsilaižyti patirtas žaizdas. Pasak jų, Rusija dabar telkia naujus karius, tam naudodami ir slaptą mobilizaciją, atnaujina karinę įrangą, atkuria logistinius kanalus. Rusijos pagrindinis dėmesys dabar daugiausiai bus nukreiptas į Donbaso puolimą, o ukrainiečiai apsiginti nuo naujos plataus masto atakos turi dvi dienas.

Neskubantis ateiti šiltas pavasaris ir apslūgusi omikrono banga pas gydytojus atgina vis daug sergančiųjų gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Specialistai nuogąstauja, kad daugelyje vietų kaukėms likus tik kaip rekomendacijai sergančiųjų gripu gali dar padaugėti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dar prieš kelias savaites pranešė, kad sergamumas gripu šalyje išaugo daugiau nei 3 kartus.

Paskutiniuoju sankcijų Rusijai paketu Europos Sąjunga ketina atsisakyti anglies importo iš Rusijos, tačiau vis neprieinama prie naftos ir dujų importo draudimo. Rusijai tai būtų skaudžiausia sankcija, bet nelabai maloni ir Europai. Energetikos ekspertas Romas Švedas pasakoja, kad sprendimas atsisakyti energijos išteklių iš Rusijos priklausys nuo politinės valios, technologinių sprendimų ir ekonominio veiksnio.

Šaltojo karo metais amerikiečiai Sovietų Sąjungos atžvilgiu taikė sulaikymo strategiją, kurios tikslas buvo užkirsti kelią bet kokio pobūdžio sovietų ekspansijai karine, ekonomine ar ideologine prasme. Dabar, kad ir kaip baigtųsi Kremliaus sukeltas karas Ukrainoje, Vakarams vėl reikės ilgo laikotarpio strategijos Rusijos atžvilgiu.

Nors išplitęs omikron BA.2 potipis ne vienoje šalyje jau spėjo sukelti naują koronaviruso bangą, iš esmės lengvesnę ligos eigą sukeliantis variantas ir daugelio visuomenių aukštas imunizacijos lygis leidžia galvoti apie pandemijos išsikvėpimą. Visgi didžiausią nerimą mokslininkams kelia, kad toks stipriai pasikeitęs virusas iš kokio rezervuaro gali ištrūkti ir vėl.

Daugelis politikų ir aukštų valdininkų mėgsta viešai pasigirti, kaip jie palaiko nuo karo baisybių bėgančius ir Lietuvoje prieglobsčio ieškančius ukrainiečius. Tačiau realiai nedaroma nieko, kad piniginė parama iš valstybės biudžeto juos pasiektų ne po kelių mėnesių, o kuo greičiau, dabar. Statistikos departamento duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, iš šios šalies į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 39 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 16 tūkst.

Jau nuo pirmadienio įsigalioja pokyčiai dėl privalomų kaukių – jų bereikės tik sveikatos ir globos įstaigose bei viešajame transporte. Visgi specialistai ragina visuomenę tai suvokti kaip didesnės atsakomybės prisiėmimą ir neskubėti „pasileisti plaukų“. Nors omikronas ir sukelia lengvesnę ligą, neimunizuotiems asmenims rizika dėl jo pakliūti į ligoninę išlieka didelė.

Nors dalis mokslininkų sutaria, kad koronaviruso pandemija jau eina į pabaigą, medikai nepaliauja kartoti, jog niekur nedingo kitos infekcinės į kvėpavimo takus nusitaikančios ligos. Štai apie save žinoti jau davė kelis metus „primirštas“ gripas, sergamumas kuriuo pastarosiomis savaitėmis išaugo net kelis kartus.

Nuodai politinėms žmogžudystėms vykdyti buvo naudojami dar nuo Antikos laikų, bet labiausiai išpopuliarėjo Renesanso metu Italijoje ir buvo siejami su Bordžijų šeima. Tuo metu praktiškai niekas netikėjo natūraliomis popiežių, kardinolų ar karališkųjų asmenų mirties priežastimis. Tačiau Šaltojo karo metais ir dabar nuodai tapo išskirtiniu Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos braižu.

Kai ištinka nelaimė ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio švyturėlių gausmas skrodžia gatves, sunku suabejoti, kad tokiam pacientui pagalba turi būti suteikta kuo greičiau. Vis dėlto ne visi gyventojai priėmimo skyriuose atsiduria „iš reikalo“. Medikai konstatuoja – tokių pacientų pasitaiko daugiau nei trečdalis, kuriems tenka priminti, kad priimamasis nėra vieta pageidavimams ar viešbutis, kur būtų galima palikti pagyvenusius ir ligotus tėvus.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir verslams Rusijoje susiduriant su sankcijomis, Lietuvos valdžia pamatė galimybę – siekiama į Lietuvą pritraukti tūkstančius informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Valdžios atstovų tikinimu, kvalifikuotų specialistų persikėlimas į Lietuvą ne tik sustiprins mūsų ekonomiką, bet ir susilpnins Kremliaus ir Minsko režimus.

Kol didmiesčiai valo savo erdves nuo sovietmečio palikimo, mažesnių miestų ir miestelių aikštėse dar galima aptikti užrašų ir simbolių, kurie šlovina SSRS. Šiuo metu gyventojai dėl karo Ukrainoje į istorinius Rusijos ženklus reaguoja itin jautriai ir dauguma piktinasi, kodėl jie dar stovi. Istorikai mano, kad Rusiją šlovinančių simbolių Lietuvoje neturėjo likti daugiau nei prieš 30 metų, o stovintys paminklai su SSRS simboliais rodo vietos valdžios aplaidumą.

Nors COVID-19 ribojimų teliko vos keletas, daugelis kone labiausiai laukia kaukių dėvėjimo prievolės uždarose patalpose panaikinimo. Ekspertų nuomonė nėra vieninga, kaip greitai kaukių jau visur reikėtų atsisakyti, tačiau sutinkama, kad šiltasis metų laikas nuo koronaviruso leis atsipūsti. Ruošiamiems laisvinimams aptarti pirmadienį rinkosi ir Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT).  Anot vienos jos narių VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės prof.

Bėgdami nuo karo į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 30 tūkst. ukrainiečių – daugiausia moterų ir vaikų. Paprasti lietuviai jiems aukoja pinigus, maisto produktus, drabužius, suteikia stogą virš galvos. Tuo metu kai kurios institucijos, valdančios mums priklausančius poilsio namus, ukrainiečiams juose pastogės suteikti neskuba.

Nors karo tema užgožė visas kitas realijas, įskaitant pandemiją, koronaviruso atvejų vis dar nustatoma tūkstančiais. Nepaisant to, kad šylantis oras leidžia tikėtis šios COVID-19 bangos pabaigos, onkoimunologas Marius Strioga perspėja, kad ruošiantis didesniems atlaisvinimams atidesnio dėmesio turėtų sulaukti dabartinė situacija Honkonge, kur mirtingumas nuo koronaviruso pasiekė aukštumas. Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Dalyje šalių stebint omikrono subvarianto išplitimą koronaviruso atvejai vėl šoka į viršų. Neabejojama, kad dauguma COVID-19 atvejų ir Lietuvoje dabar yra nulemti būtent šio varianto. Visgi ne visi vienodai rizikuoja juo susirgti. Nepaisant to, kad laukiama paskutinių likusių pandemijos ribojimų atlaisvinimo, epidemiologai perspėja dar neatsipalaiduoti, mat ne vienoje šalyje sergamumas vėl ėmė augti įsisiautus omikrono subvariantui BA.

Nuo metų pradžios „Sodra“ į papildomą pensijos kaupimą įtraukė visus gyventojus, kurie anksčiau to nedarė ar buvo sustabdę kaupimą. Gyventojai suskubo atsisakyti kaupimo. Nepaisant to, be savo sutikimo jie ir vėl įtraukiami ir privalo atiduoti dalį savo algos. Net ir tuo atveju, kai iki pensijos liko visai nedaug ir papildomas kaupimas vargiai apsimokės.

Ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos kontekste nepasitenkinimą reiškia ir medicininės reabilitacijos įstaigų atstovai. Jie teigia, kad dar šiemet pasikeitus tvarkai pacientai priversti stoti į eiles, o ir toliau planuojami pokyčiai kėsinasi sugriauti dabar gerai veikiančias įstaigas. Ministerija gi ragina be reikalo nekelti dramos ir tikina, kad viskas – dėl paslaugų kokybės ir pacientų labui.

Karo Ukrainoje fone vis daugiau kalbama ir apie Lietuvos parengtį panašioms grėsmėms. Buvo prabilta apie šalies rezervo situaciją, gydymo įstaigų parengtį, keliami klausimai ir dėl specialių medikų apmokymų. Vis tik spaudžiamas pasiaiškinti, ką dėl to jau yra suplanavęs, ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad per kelias savaites nenuveiksi to, į ką kiek pro pirštus buvo žiūrima 30 metų.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį ir šeštadienį vieši Lenkijoje. Ekspertai pažymi, kad nors Lietuvos kaimynės valdantieji turėjo geresnį ryšį su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu, karas Ukrainoje viską pakeitė. Anot jų, Lenkijai šioje situacijoje tenka ypatingas vaidmuo, o JAV prezidento vizitas – reikšmingas įvykis ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai.

Jau greitai vos pajutus koronaviruso simptomus gali nebereikėti iškart skubėti į mobilųjį punktą ir privalomai izoliuotis griežtai numatytą dienų skaičių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė planuojanti keisti COVID-19 ligos statusą ir su šiuo virusu elgtis panašiai kaip gripu. Tokius planus Seimo Sveikatos reikalų komitete šią savaitę pristatė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Nors atrodytų, kad visuomenės dėmesys COVID-19 pandemijai nublanko, specialistai konstatuoja, jog situacija šalyje gerėja labai iš lėto. Ypač ji trapi atrodo žvelgiant į kitose šalyse stebimą naują omikrono bangos pakilimą. Nors Vyriausybė vis garsiau žada apie dar daugiau ribojimų atlaisvinimą, kiti gi ragina dar kurį laiką į situaciją žvelgti pro padidinamąjį stiklą. Dar visai ką tik skelbta apie Kinijoje dėl COVID-19 protrūkių karantinuojamus milijoninius miestus.

Nors gyvename vis laisviau ir COVID-19 ribojimų mažėja vos ne sulig kiekviena savaite, apsilankyti vaikų šventėje darželyje vis dar negalintys tėveliai piktinasi dvigubais standartais. Koncertai su daugiatūkstantine minia šiuo metu gali vykti ne didesnių apribojimų, tačiau kasdien bendraujančių vaikų tėveliai dalyvauti darželio šventėje negali.

Anksčiau pripažintam kaltu už smulkų kyšininkavimą gydytojui prof. Kęstučiui Strupui yra panaikinta gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo licencija.

Kilus karui Ukrainoje daugelis gyventojų susirūpino, kur slėptųsi oro atakų atveju. Valdžia ramina, kad nors kolektyvinių apsaugos statinių užtektų mažiau nei pusei šalies gyventojų, apsaugą kitokio tipo pastatuose rastų visi lietuviai. O štai viena vilnietė apžiūrėjo arčiausiai jos namų esančias saugojimosi vietas ir nustebo. Vienos jau seniausiai privatizuotos, kitų šeimininkai net nenutuokia, kad nelaimės atveju pas juos sugūžėtų daugybė žmonių.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Lietuva jau turi nusistovėjusią rinkimų sistemą, tačiau politikai pribrendo šiokioms tokioms permainoms. Darbo grupė iš valdančiųjų ir opozicijos parengė Rinkimų kodeksą, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą, vadinasi, jį bus sunkiau transformuoti. Pats pagrindinis dalykas, kad politikai nori pažaboti visuomeninius rinkimų komitetus, Lietuvoje galinčius dalyvauti tik savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose.

Imperatyvaus skiepijimosi nuo COVID-19 politika, panašu, turėjo ir neigiamų vaisių. Medikai įspėja, kad jau krito vakcinavimo apimtys nuo kitų infekcinių ligų, dėl ko sveikatos sistemos laukia nauji iššūkiai. Viena didesnių rizikų – sulaukti naujo tymų protrūkio. Dar pirmais pandemijos metais netrūko prognozių apie ateityje gresiančias didesnes bėdas dėl kitų infekcinių ligų suvaldymo. Panašu, tokios prognozės tampa realybe.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės didžiulės įtakos žaliavų trūkumui, todėl Lietuvoje gali stoti pramonė, stagnuos statybų sektorius, išaugs nedarbas, gyventojai mažiau vartos, tačiau totalinės krizės nebus, nes pasaulis dėl Ukrainos karo nepanikuoja, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalyvavo Seimo Ateities komiteto surengtoje diskusijoje apie karą ir Lietuvos raidos tendencijas.

Nors suvaržymų dėl pandemijos Lietuvoje lieka visai mažai, ne vienas laukia dar likusiojo ribojimo – privalomų kaukių – atsisakymo ar bent jau didesnio sušvelninimo. Specialistai sutinka, kad anksčiau ar vėliau kaukės nebebus privalomos, tačiau tai greičiausiai nutiks dar ne artimiausiomis dienomis. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pareiškė, kad dar klausimas dėl kaukių gali būti persvarstytas dar iki kovo pabaigos.

Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai.

Stringant naujų vaistų vertinimui Lietuvos gyventojai nesulaukia jiems būtino gydymo. Šiuo metu net 83 proc. Europos vaistų agentūros užregistruotų naujų vaistų nėra prieinami mūsų šalies pacientams. Vietoj to ligoniams tenka vartoti kelių medikamentų derinius arba net vykti vaistų ieškoti svetur. Naujų ir inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą Lietuvoje stringa.