Redakcija rekomenduoja

Nors daugiau nei metus trunkanti COVID-19 pandemija jau kaip reikiant išvargino žmones, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis perspėja – šiemet viskas dar tikrai nesibaigs. Ilgametę patirtį sukaupęs infekcinių ligų gydytojas atviras – jam neramu ne tik dėl to, kokia situacija šalyje šiuo metu, bet ir netolimos ateities, mat Lietuva visiškai sugriovė kvalifikuotų epidemiologų rengimą.

Ketvirtadienį pranešus apie fiksuotas dar 13 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų, bendras jų skaičius Lietuvoje perkopė 50. Specialistai nesiima vertinti, kiek plačiai ši atmaina šalyje jau galėtų būti išplitusi, tačiau neslepia nerimo, kad tai stabdys spartesnį karantino laisvinimą. Visgi dalis jų pabrėžia, kad visuomenėje nereikėtų sėti mutacijų baimės, nes jų saugantis prevencija lieka tokia pati.

Per metus prezidento Gitano Nausėdos komanda išgyveno jau du didelius pokyčius. Būrys pasikeitusių patarėjų nieko gero nereiškia, sako politologai. Tačiau šio pasitraukimo priežastys, jų teigimu, gali būti įvairios. Nuo didesnio atlygio privačiame sektoriuje – iki Covid-19 pandemijos keliamos įtampos ir paprasčiausio pervargimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę stojo ginti kritikuojamo kunigo Algirdo Toliato ir tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, pavadino inkvizicija. Ekspertai tikina, kad šalies vadovas sąmoningai vengė įsitraukti į diskusijas dėl Stambulo konvencijos, tačiau jo išsakyti žodžiai nenuramino įsiliepsnojusių aistrų, o kaip tik įskėlė dar didesnį pleištą visuomenėje.

Ekspremjeras, Seimo narys Saulius Skvernelis nemato galimybės šioje Seimo kadencijoje ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją. Politiko teigimu, ties šiuo klausimu reikėtų padaryti pauzę, bent kol bus suvaldyta Covid-19 pandemija. Tačiau čia pat S. Skvernelis akcentuoja, kad Lietuvos gyventojai savo šalyje neturėtų jaustis nepatogiai dėl savo seksualinės orientacijos, politinių pažiūrų ar kultūrinių skirtumų.

Pacientai jau kuris laikas raginami kreiptis į medikus ir dėl viruso baimės neatidėlioti vizitų. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako tiesiai šviesiai: šiuo metu didžioji dalis medikų paskiepyti, ligoninės tampa vienomis iš saugiausių vietų. Anot įstaigos vadovo, nors dar neseniai įstaiga šaukėsi pacientų ir kvietė atvykti kad ir kitą dieną, šiandien, panašu, ledai pajudėjo iš vietos.

Stabilūs, bet toli gražu ne maži užsikrėtimo Covid-19 skaičiai Lietuvoje gali būti tyla prieš audrą. Mokslininkai įspėja, kad visiškai atsipalaiduoti dėl koronaviruso, kol sergamumas nepasiekė nulio, – per anksti. Maža to, sumaišties į ir taip sudėtingą situaciją įneša naujos koronaviruso atmainos. Net ir keli nauji viruso atvejai vietomis gali sukelti naujas susirgimų bangas. Palyginus su naujų kasdienių Covid-19 atvejų skaičiumi praėjusių metų pabaigoje, šiemet Lietuvai sekasi žymiai geriau.

Lygiai prieš metus, vasario 28-ąją, naktį Lietuvoje buvo pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį. Nors šalis jau tris mėnesius gyvena griežtuoju antrojo karantino režimu, specialistai teigia matantys prošvaisčių ir ramina, kad tokia žiema, kokią teko išgyventi šiemet, jau nepasikartos. Nepaisant to, vis dažniau kalbama, kad „naujoje realybėje“ teks pratintis gyventi ilgesnį laiką.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis. Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Seimo pavasario sesijos darbų programą. Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas planuoja teikti siūlymus Seimui dėl išmokų, atlyginimų, pokyčiai planuojami ir teisingumo srityje bei kovojant su klimato krize. Vyriausybė siūlys Seimui svarstyti 113 teisės aktų projektų paketų, iš kurių 50 jau pateikti, o dar 63 planuojama registruoti vėliau. Planą Vyriausybė patvirtinti planuoja trečiadienį vyksiančiame posėdyje.

Pavasarį Seime gali gimti nauja frakcija. Remigijus Žemaitaitis tikina, kad prie naujos frakcijos prisijungti gali ir valdančiųjų elgesiu nepatenkinti koalicijai priklausantys Seimo nariai. Eugenijus Gentvilas tokius kolegos parlamentaro teiginius vadina kliedesiais ir abejoja, ar R. Žemaitaitis pajėgtų suvaldyti iš skirtingų politinių jėgų susirinkusius Seimo narius.

Ekstremaliomis darbo sąlygomis pandemijos metu padarę klaidą ir net sukėlę sunkių padarinių pacientui medikai būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks siūlymas, įvertinus signalus iš medikų bendruomenės, pateiktas įregistruotu įstatymo projektu. Visgi jau dabar ne visi tokią idėją sutinka palankiai, mat įžvelgia rizikų, kad taip bus sudarytos sąlygos medikų aplaidumui pateisinti.

Anksčiau kiekvienas galėjo iš anksto sužinoti ar, pavyzdžiui, didžiules algas gaunantys Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovai sulauks ir premijų. Nuo šiol apie panašius sprendimus galėsime tik spėlioti. Specialistai stebisi naujomis LRT slėpynėmis, bet šios vadovybė tikina, kad, jei žinosime mažiau, blogiau nebus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad Vyriausybės karantino atlaisvinimo politika yra išmintinga ir jau netrukus sulauksime naujų palengvinimų. Parlamento vadovė tikisi, kad pavasario sesijoje teikiamas partnerystės įteisinimas sulauks plataus Seimo narių pritarimo, o kalboms apie nesutarimus valdančiojoje koalicijoje, anot V. Čmilytės-Nielsen, nėra pagrindo. Savaitgalį sukaks 100 dienų, kai darbą pradėjo XIII-osios kadencijos Seimas.

Per šiuos ir kitus metus visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Vėliau numatoma gerokai riboti įprastus degalus naudojančio transporto registravimą ir galiausiai drausti jų registraciją. Visa tai numatyta Aplinkos ministerijos parengtame ir oficialiai registruotame Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės plane.

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Dar pavasarį Švedijos pasirinktas kovos su pandemija modelis nesiimant griežtų karantininių priemonių ne vieną privertė gūžčioti pečiais. Tačiau apie dabartinę situaciją šalyje pasakojantis Švedijoje dirbantis epidemiologas Andrius Kavaliūnas nenustoja kartoti, kad griežtas karantinas yra perteklinė ir daugiau žalos nei naudos atnešanti priemonė.

Moksliniuose leidiniuose pasirodžius informacijai apie Rusijos kurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumo rodiklius, kai kurios Europos Sąjungos šalys jau paskelbė norą įsigyti šios vakcinos. Visgi Lietuva laikosi principingos pozicijos ir į vakciną žiūri skeptiškai. Portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti imunologės, kuo ši vakcina skiriasi nuo kitose šalyse sukurtųjų ir ar galėtų būti sėkmingai naudojama ir mūsų piliečių skiepijimui.

Prieš 103 metus dvidešimt vyrų susirinko viename sostinėje įsikūrusiame bute, pasirašė Nepriklausomybės aktą ir grąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį. Nors signatarų likimai ir susiklostė skirtingai, o jų pasirašytas dokumentas ilgą laiką laikytas dingusiu, dvidešimt skirtingų profesijų ir politinių pažiūrų žmonių atstatė Lietuvos valstybę.

Už judėjimo ribojimų pažeidimą nubausta Seimo narė Agnė Širinskienė kelia klausimą, kiek vis dar aktuali ši karantino nuostata. Politikės teigimu, gyventojai kaip keliavo, taip ir keliauja į kitas savivaldybes, o sergantys tebeplatina koronavirusą. Jos manymu, reikėtų neberiboti gyventojų judėjimo, o šios priemonės griebtis tik per dideles šventes. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė A. Širinskienė prieš kelias savaites gavo 250 eurų baudą už pernai pažeistą judėjimo ribojimą.

Baltarusiai Rusiją mato kaip didžiausią grėsmę, bet kartu tai ir palankiausiai vertinama valstybė, o Vladimiras Putinas – populiariausias tarp užsienio lyderių. Tuo metu į mus kaimynai žiūri palankiai, tačiau Lietuvos teigiamas vertinimas yra mažiausias tarp kaimynų, o tarp dalykų, kurie asocijuojasi su Lietuva, baltarusiai įvardijo ir... Jūrmalos muzikos festivalį.

Nepaisant Vyriausybės rekomendacijų be reikalo nevesti vaikų į darželius, šalies priešmokyklinio ugdymo įstaigose jau kelias savaites pastebimas itin išaugęs lankomumas. Darželių vadovai sako, jog tėvai rekomendacijų laikosi vis rečiau ir ragina nepamiršti, jog virusas dar niekur nedingo.  Klaipėdos miesto savivaldybėje per pastarąsias kelias savaites buvo užfiksuoti keturi koronaviruso infekcijos protrūkiai valstybiniuose darželiuose.

COVID-19 pandemija Lietuvoje pamažu blėsta, Vyriausybė žingsnis po žingsnio ruošia labiau švelninti karantiną, vis daugiau Lietuvos gyventojų paskiepijami. Tačiau ekspertai ragina nenusiteikti per daug optimistiškai ir neįtikėti, kad ši COVID-19 banga – Lietuvai paskutinė. Nieko panašaus, specialistų teigimu – net ir skiepai neužkirs kelio trečiajai koronaviruso bangai šalyje.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius nesupranta, kodėl žmonės karantino metu gali išvykti, pavyzdžiui, į Maldyvus, tačiau negali išvažiuoti į kaimo turizmo sodybą. Sostinės vadovas tikino, kad Vyriausybės kovoje su pandemija kartais pritrūksta greitesnių ir tikslesnių sprendimų. Meras taip pat pasisakė, koks likimas laukia Lukiškių aikštės ir ar planuoja suskurti „TikTok“ paskyrą.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą. „Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.

Įprasta girdėti, kad kuo ilgiau dirbi, kuo daugiau sumoki mokesčių, tuo didesnę pensiją gauni senatvėje. Ir niekas neturi teisės atimti nė cento iš išmokų, kurias uždirbai per daugelį darbo metų. Tačiau būti sąžiningiems gyventojus raginanti „Sodra“ pati lyg niekur nieko pasisavina jų pinigus. Senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus sumoka per visą darbinę karjerą.

Po kelių mėnesių nuo skaudaus pralaimėjimo Seimo rinkimuose socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas paskelbė paliekantis savo postą. Maža to, politikas nebeketina pretenduoti į partijos pirmininkus. Vertindamas socialdemokratų darbą ir poelgius per kelerius pastaruosius metus, G. Paluckas pripažįsta, kad gailisi kai kurių savo, kaip pirmininko, sprendimų. 2017 m. pavasarį G. Paluckas laimėjo pirmą kartą surengtus tiesioginius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus.

Klastingasis COVID-19 į reanimacijos lovą paguldo ir sveikus, jaunus žmones. Negana to, net ir pasveikus virusas savaitėmis ar mėnesiais gali rodyti savo nagus. Gydytojas prof. Andrius Macas pasakoja, kad nors reanimatologams ir taip visada užteko įtempto darbo, pandemija jį dar apsunkino, mat paliko medikus be galimybės tiesiogiai pamatuoti pulsą ar paklausyti plaučius.

Nors pandemija, rodosi, jau slopsta ir planuojami pirmieji karantino atlaisvinimai, specialistai prognozuoja, kad ramybės dėl COVID-19 galime neturėti dar keletą artimiausių metų.  Jau trečiadienį Vyriausybė ruošiasi priimti sprendimus dėl tam tikrų karantino laisvinimo priemonių ir detalaus plano, kaip galėtų atrodyti gyvenimas C scenarijuje.

Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.

Kaip ir kitos įstaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per karantiną klientų gyvai neaptarnauja. Tačiau net pasibaigus pandemijai, daugelis paslaugų, konsultacijų gyventojams ir verslui, planuojama teikti elektroninėje erdvėje. Be to, ruošiami nauji siūlymai, kaip pažaboti gudraujančius dėl mokesčių. VMI viršininkė Edita Janušienė šiemet baigia ketverių metų vadovavimo kadenciją. Tačiau neslepia, kad dalyvaus konkurse ir dar kartą sieks šio posto.

Vis daugiau populiacijos persergant COVID-19 infekcija garsiau kalbama apie „pokovidinį sindromą“, t. y. trumpalaikes ir ilgalaikes infekcijos pasekmes sveikatai. Šeimos gydytojai jau dabar pasakoja girdintys pacientų skundus dėl didžiulio nuovargio, lydinčio nerimo ir įspėja, kad kai kuriais atvejais atsigauti po ligos prireikia ir kelių mėnesių. Šeimos gydytojai pasakoja jau sulaukiantys dusulio, nerimo ar nuo menkiausių buities darbų atsiradusiu nuovargiu besiskundžiančių žmonių.

Kaimyninėje Baltarusijoje jau šešis mėnesius vilnija protestų ir neramumų banga. Ekspertų teigimu, Aliaksandras Lukašenka jau prarado bet kokią galimybę išlaikyti valdžią savo rankose, laiko klausimas, kada jo dienos prezidento poste baigsis. Visgi, anot ekspertų, tą paspartinti galėtų ir Vakarų lyderiai, ir bene vieninteliu sąjungininku batkai likęs Vladimiras Putinas. Baltarusiją jau pusmetį krečia masiniai protestai.

Jau ankstyvą pavasarį Seimas ketina suremti ietis dėl įstatymo, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų sąjungas Lietuvoje. Metai iš metų šio įstatymo oponentai pasiekia, kad civilinė partnerystė taip ir neišvystų dienos šviesos. Tačiau ir dalis politikų, ir politologai pastebi, kad pamažu visuomenės nuomonė šiais klausimais keičiasi, todėl, galimas daiktas, naujasis Seimas įteisins homoseksualių porų sąjungas Lietuvoje.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Nuo Vyriausybės ekspertų siūlymų pakentėti karantine bent iki kovo pradžios iki svarstymų galbūt ribojimus tęsti iki pavasario vidurio arba, priešingai, kuo greičiau juos laisvinti. Tokie svarstymai viešojoje erdvėje iš specialistų lūpų sklando pastaruoju metu.

Lietuva jau kurį laiką yra „linčiuojama“ dėl perdėm didelio stacionarinių lovų skaičiaus ir apskritai neefektyvaus ligoninių tinklo. Nors dar valstiečių užmojai jį optimizuoti subliuško po prezidentės veto, naujieji valdantieji sutinka, kad sisteminiai pokyčiai būtini.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.

Praėjusių metų paskutiniais mėnesiais Lietuvoje fiksuojant dešimtmečiais neregėtas perteklinių mirčių aukštumas specialistų akys nukrypo į ne tik Covid-19, bet ir kitų ligų sąlygotą padidėjusį pacientų mirštamumą. Dėmesio centre – lietuvių gyvybes ir taip labiausiai šienaujančios kraujotakos ligos. Gydytojai su nerimu prognozuoja, jog jei bijodami viruso pacientai toliau nesikreips pagalbos, sulauksime dar didesnio mirčių šuolio.

Mažėjantys sergančiųjų Covid-19 srautai pas šeimos gydytojus tik patvirtina, kad bent kol kas pandemija šalyje slopsta. Vis dėlto, medikų teigimu, dėl koronaviruso diagnozės žmonės neretai vengia kreiptis į šeimos gydytojus, nors sužinoti, ar yra persirgę, veržiasi su entuziazmu. O tai, jų manymu, nepadeda efektyviai valdyti pandemijos.  Gydytojai pasakoja, kad jau kurį laiką mažiau nustatomų naujų koronaviruso atvejų tiesiogiai atsiliepia ir sergančiųjų asmenų srautui.

Covid-19 pandemijai į reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius (RITS) paguldžius daug daugiau sunkių pacientų specialistai teikia negailestingas įžvalgas. Kuo daugiau pacientų čia gydoma, tuo sudėtingiau užtikrinti kokybišką jų priežiūrą ir daugiau ligonių neišgyvena. Juo labiau didesnis mirštamumas fiksuotas tarp ventiliuojamų pacientų.

Daugelis piktinasi, kad tokių pačių maisto produktų sudėtis europiečiams Vakaruose ir Rytuose skiriasi. O bankai skirtingose Europos šalyse teikia iš esmės vienodas paslaugas. Tačiau lietuviams jos yra brangesnės nei kitiems europiečiams, kurių šalyse įvestas euras. Specialistai įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai už tokias pačias paslaugas bankams turi mokėti daug daugiau.

Baimė kreiptis medikų pagalbos dėl rizikos užsikrėsti COVID-19 atsigręžė kitu galu – nors į ligoninių priėmimo skyrius ir atvyksta mažiau pacientų, daug dažniau jie yra sunkūs, su užleistais susirgimais. Gydytojai apgailestauja, kad retas toks iš ligoninės gali būti išleidžiamas be detalaus ištyrimo, o ir laiku anksčiau negauta pagalba gerokai blogina gyvenimo kokybę ar net priartina mirtį.

Nors šalį kaip reikiant kaustys šaltis, gydytojai neslepia, kad pandemijai toks oras yra dėkingas – kuo temperatūra žemesnė, tuo virusams plisti sąlygos mažiau palankios. Be to, pastebima, kad sergančiųjų Covid-19 kiek sumažėjo ir į „savo vietą“ grįžta peršalimo ligos. Kaip pasakojo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, palankiausios virusams, tarp jų – ir COVID-19, plitimui drėgnas ir vėsus oras.  „Iš esmės virusų plitimui labai palanki vėsuma ir drėgmė.

Pasauliui išgyvenant didžiausią pastarojo šimtmečio infekcinės ligos protrūkį, specialistai neturi ramių prognozių ir artimai ateičiai. Profesorius Saulius Čaplinskas įspėjo, kad jei koronavirusas ir dėmesys jam užgoš kitas ligas, tarp jų – ir gripą, kai po dviejų trejų metų gali laukti ne ką mažesni šio viruso protrūkiai. Medikai jau kuris laikas pabrėžia, kad kova su Covid-19 padarė gerą darbą visų infekcinių ligų atžvilgiu, tačiau svarbu, kad tai nepadarytų meškos paslaugos.

Žinia apie COVID-19 susirgusius ką tik paskiepytus Santaros klinikų medikus vėl paskatino kalbas apie vakcinų nepatikimumą. Visgi specialistai kategoriškai neigia jokias galimas skiepo ir užfiksuoto teigiamo PGR tyrimo sąsajas, mat vakcinose nėra jokių viruso dalių, kad tam būtų net teorinė galimybė. Ketvirtadienį pranešta apie 79 koronavirusu susirgusius medikus, kurie buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze.  VU Gyvybės mokslų centro prof.

Daugelis darbuotojų antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia turtą senatvei. Ne visi jos sulaukia, tad ir sukauptomis lėšomis nepasinaudoja. Užuot atitekęs gyventojams ar valstybei, turtas už nustatytą mokestį lieka fondų valdytojams, jeigu šiems niekas nepraneša apie kaupusiojo mirtį. Šių metų pradžioje buvo apie 1,37 mln. gyventojų, kurie kaupė pensiją antrosios pakopos fonduose – tai yra apie 80 proc.