Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

REKLAMA

Dalyje NT skelbimų pirmiausiai nurodoma mažesnė būsto pardavimo ar nuomos kaina, o skelbimo viduje prirašoma, kad tikroji objekto kaina kur kas didesnė, nes pirkėjui, pasirodo, reikia sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Kadangi PVM tarifas yra 21 proc., NT kaina išauga penktadaliu.

Nors toks vaizdas skelbimuose gana retas, ekspertai teigia, kad brangstant NT jis gali dažnėti. 

Tokių skelbimų išvysime ir daugiau

Kaip portalui tv3.lt sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada, skelbimai, kuomet fiziniai asmenys prašomi sumokėti PVM, pirkdami būstą iš fizinių asmenų, išties yra reti. Tačiau PVM mokėjimas taikomas tuomet, kai pardavėjas, net jei yra fizinis asmuo, yra laikomas PVM mokėtoju.

REKLAMA

„Čia parduoda ar nuomoja asmuo, kurio pajamos ar veiklos apimtis pasiekė tokį lygį, kai jis, fizinis asmuo, turi registruotis PVM mokėtoju. Tai nėra dažnas atvejis. Bet, jeigu žmogus perka-parduoda ne pirmą ar ne antrą būstą per metus, kai tai tampa jo veikla, Valstybinė mokesčių inspekcija traktavo jį kaip PVM mokėtoją, todėl sumoje nurodoma ir PVM suma“, – sakė M. Čiulada.

Jis taip pat įžvelgė privalumą, kad tokie skelbimai, nors ir nesukuria skirtumo fiziniams pirkėjams, gali būti patrauklesni juridiniams asmenims.

„Tai gali būti patrauklu kitiems juridiniams asmenims, kurie tokias išlaidas gali įtraukti kartu su PVM. Gal tokiu būdu pardavėjas signalizuoja, kad būsto kaina yra patrauklesnė. Nes, jei fizinis parduoda fiziniam, ar fizinis parduoda juridiniam asmeniui, tada nėra jokio skirtumo, ar PVM yra, ar nėra“, – pridūrė M. Čiulada.

Be to, NT brokeris atkreipia dėmesį, kad sparčiai kylant NT kainoms, PVM kartelė nesikeičia, todėl tokių skelbimų, kur prašoma kartu sumokėti ir PVM, ateityje galime išvysti ir daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Pakilus vertėms – vien pernai Vilniuje 22 proc., o Palangoje 40 proc., – kartelė PVM nėra judinama. Nežinau, ar jos nereiktų peržiūrėti dabar, bet faktas, kad kainų kilimas ne pirmus metus vyksta. Aišku, tai nėra sisteminis ar visuotinis dalykas, tai greičiau pavieniai atvejai. Bet keista, nes dažnai žmonės, pasiekę tą ribą, registruojasi į juridinius asmenis dėl ribotos atsakomybės“, – pastebėjo M. Čiulada.

Mokėti turi pardavėjas, bet našta – pirkėjui

Kad kartais parduodant NT atsiranda prievolė sumokėti PVM, patvirtina ir VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. Tokiu atveju PVM mokėtojas – NT pardavėjas – mokesčio mokėjimą gali užmesti ant pirkėjo pečių, mokestį įtraukdamas į sandorio kainą.

VMI teigimu, PVM sumokėti reikia tuomet, kai parduodamas ar perleidžiamas turtas yra šalies teritorijoje ir kai jį parduoda vykdantis ekonominę veiklą ir apmokestinamas asmuo.

„Šiuo atveju tai gali būti tiek įmonė, tiek gyventojas, kurio ekonominė veikla yra NT pardavimas, t. y. jis tai daro nuolat ir tai nėra atsitiktinis sandoris“, – atsakyme tv3.lt rašė R. Virvilienė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji įvardijo keturias sąlygas, kurias įvykdžius pardavėjui tenka prievolė sumokėti PVM:

  1. turtas yra šalies teritorijoje;
  2. turtas yra: žemė statyboms, nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys;
  3. žemės ir kito NT pardavimo sandoriams būdingas tam tikras tęstinumas ar atsikartojimas, siekiama gauti nuolatinių pajamų, t. y. šie sandoriai nėra atsitiktinio pobūdžio, kas leidžia daryti prielaidą, jog vykdoma ekonominė veikla;
  4. atlygis, gautas už per paskutiniuosius 12 mėnesių vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje parduotas prekes ir/ar suteiktas paslaugas viršija 45 000 eurų.

„Jeigu asmuo pradeda aktyvius prekybos žeme ar NT veiksmus, imasi panašių priemonių į gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens, laikoma, kad gyventojas vykdo ekonominę veiklą. 

Tokie aktyvūs veiksmai, visų pirma, gali būti NT pirkimas – pardavimas, žemės sklypų parengimo darbų atlikimas ir rinkodaros priemonių įgyvendinimas ir panašiai. Pavyzdžiui, gyventojas nusiperka kelis naujos statybos butus, juos įrengia, apie pardavimą skelbia spaudoje, internete“, – paaiškino R. Virvilienė.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, VMI pažymi, kad tik turto įsigijimas ar tik pardavimas savaime nėra laikomas ekonomine veikla, net jei gyventojas ir vykdo savarankišką veiklą.

„Pavyzdžiui, jei gyventojas teikia siuvimo paslaugas, yra PVM mokėtojas ir parduoda naujos statybos butą, tačiau buto pardavimas nėra susijęs su jo vykdoma ekonomine veikla, šis pardavimas atsitiktinis, todėl PVM mokėti už parduotą butą jam nereikia“, – patikslino R. Virvilienė.

Standartiniu 21 proc. PVM tarifu apmokestinami nauji pastatai, statiniai bei jų dalys, žemė statyboms. 

„Jei gyventojas, vykdantis ekonominę veiklą, pavyzdžiui, parduoda butą, kuris pagal įstatymą yra laikomas senu, t. y. nuo jo statybos ar kapitalinio remonto, modernizavimo yra praėję daugiau nei 24 mėnesiai, PVM mokėti jam nereikia“, – pridūrė R. Virvilienė.

VMI atkreipia dėmesį, jog tais atvejais, kai gyventojui atsiranda pareiga deklaruoti ir sumokėti PVM, PVM neįsiregistravęs asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju. Taip pat, vykdantys ekonominę veiklą gyventojai, ją turi įregistruoti pagal atitinkamą individualios veiklos formą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų