Savo gerąja patirtimi R. Motiejūnienė dalijosi Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos surengtame renginyje „Trumposios maisto tiekimo grandinės: kelias į tvarią savivaldą ir vietos ekonomiką“.
Pranešimo metu ji papasakojo, kokį maistą valgo vaikai, o taip pat atkreipė dėmesį, kokiais būdais mėgina sudominti vaikus maistu iš ekologiškų produktų.
„Galiu pasakyti, kad mes jau ne vienerius metus keliaujame šiuo keliu. Jeigu vienus iššūkius įveikiame, iššoka kiti. Mes, Tauragės ir Ukmergės miestai, esame šiame kelyje ir nepabėgome, vadinasi, yra kas mus veža, yra dėl ko tai daryti“, – sakė ji.
79 proc. maisto produktų – su ekologiškumo ženklu
Kaip papasakojo R. Motiejūnienė, šiai dienai 79 proc. produktų, atkeliaujančių į jų lopšelio-darželio virtuvę, yra su ekologiškumo ženklu.
Pasak jos, maistas yra skanus, geras, tėvai ir vaikai džiaugiasi šiuo sprendimu, tačiau vardan to reikėjo nueiti iššūkių kupiną kelią.
„Tam, kad istorija taptų sėkminga, ko mums reikėjo? Bendruomenės, patirties, pagalbos, nes mes esame ugdymo įstaiga ir maitinimas tik viena maža dalis šioje bendroje mūsų virvėje, kuri persipina.
Ekologinis maitinimas neapima tik maisto tiekimo, virimo, maitinimosi. Mes jau kalbame apie maitinimosi kultūrą, apie pagarbą tradicijoms, vietą, kurioje valgome, indus, iš kurių valgome, apie tai, kaip mes valgome, kokia mūsų etika ir estetika“, – atkreipė dėmesį ji.
„Nuo sausio mes įvedėme vizualų valgiaraštį. Tai nebėra raštelis mamai ir tėčiui nurodantis, ką šiandien valgysi. Tai pakabintas didelis valgiaraštis, kas bus pusryčiams, pietums ir vakarienei. Vaikai ateina į darželį ir pasirenka maistą, pratinasi prie to, ką valgys. Visai kaip kavinėje“, – naujovėmis dalijosi ji.
Prabilus apie tai, kokių iššūkių kyla šiandien, R. Motiejūnienė atkreipė dėmesį į maitinimosi įpročius šeimoje. Pasak jos, darželyje jau buvo rengtos maisto degustacijos tėvams, skatinant juos rinktis ekologiškus produktus ir namuose.
Ką vaikai valgo lopšelyje-darželyje?
R. Motiejūnienė taip pat aptarė klausimą, ką apskritai vaikai valgo darželyje. Ji pasakojo, kad tai – įprasti produktai, skirti visavertei mitybai.
„Mes valgome gerai, skaniai, ekologiškai: daug jautienos, žuvies. Ne kiekvienoje šeimoje tėvai kas savaitę gali sau leisti tokią įvairovę.
Dar valgome daug pieno produktų, jie visi ekologiški. Vaisiai – obuoliai, bananai yra ekologiški. Uogos irgi visos ekologiškos, o daržovės taip pat“, – sakė ji.
Su ūkininkais yra sutarta taip, kad jie dukart per savaitę atveža į lopšelį-darželį reikalingus maisto produktus.
Kaip elgiamasi, kai vaikai nenori valgyti maisto?
Turbūt daugumai smalsu, kaip elgiamasi lopšelyje-darželyje, kai vaikai nenori valgyti iš ekologiškų maisto produktų pagamintų patiekalų. Pasak R. Motiejūnienės, šiandieniniai ugdytiniai yra matę nemažai pasaulio, išragavę daugybę patiekalų, tad, pavyzdžiui, grikių košė jiems gali kelti juoką.Tuomet tenka ieškoti kūrybiškų sprendimų.
„Mūsų darželyje – 140 ugdytinių, mes grikių košėje nupiešiame 140 veidelių. Tuomet bent burnytė būna suvalgyta. Mes turime rasti būdą, priėjimą, kad tai, kas yra nenorima, būtų bent išmėginama “, – pasakojo ji.
Taip pat ji pateikė pavyzdžius, kurie leido sumažinti maisto švaistymo kiekį bei dar labiau atliepti vaikų poreikius.
„Nuo užpernai vaikai valgo daržoves visiškai atskirai, nedarome salotų ir mišrainių. Mes visas jas dedame į didelę salotinę lėkštę, kad vaikai galėtų pasirinkti.
Taip pat nusipirkome sriubines ir vaikai pilasi sriubą patys. Iš pradžių vaikai norėjo tik pilti sriubą, bet kai atsirado susitarimas – kiek įsipilsi, tiek suvalgysi, tada vaikai ėmė galvoti“, – sakė ji.
Pasak jos, su tokiomis nedidelėmis problemomis yra susiduriama dažnai, tačiau kiekvienai iš jų yra ieškoma kūrybiško sprendimo.
Parama trumposioms maisto tiekimo grandinėms
Gaminti sveiką, visavertį ir skanų maistą bei jį tiekti į darželius ar parduoti gyventojams gali būti paprasčiau, kai skatinamas glaudus bendradarbiavimas tarp gamintojų su viešąsias maitinimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis ar įmonėmis. Vietinio maisto gamyba, perdirbimas ir tiekimas vartotojams trumpųjų maisto tiekimo grandinių būdu remiamas jau daugiau nei 10 metų.
Paramos kvietimai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ šiais metais bus skelbiami nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. ir nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.
Šios priemonės tikslas – remti ūkio subjektų bendradarbiavimą, kuriant ir plėtojant trumpąsias žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandines.
Pagal šią priemonę parama teikiama dotacijos forma. Ją gali gauti žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu, apdorojimu, rinkodara ar pardavimu užsiimantys fiziniai asmenys (ūkininkai), smulkios ar vidutinės įmonės, kooperatyvai, viešieji juridiniai asmenys.
Pagal priemonę remiama naujos trumpos tiekimo grandinės kūrimas ir veikla arba veikiančios trumpos tiekimo grandinės nauja veikla ir (ar) plėtra (pvz., plečiamas asortimentas, galimų pirkėjų ratas, ieškoma naujų pardavimų kanalų, taikoma daugiau pirminių produktų apdorojimo, perdirbimo, realizavimo būdų) ir kt.
Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas.
Daugiau apie priemonę galima sužinoti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.
