Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

REKLAMA

O jeigu Rusijos karas prieš Ukrainą užsitęs, infliacija nemažės, o pinigai bus jau išnaudoti. Kaip tik šioms priemonėms skiriama liūto dalis iš viso 2,26 mlrd. eurų priemonių paketo. Apie tai diskutuoja portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.

„Viena iš rekomendacijų buvo nepamiršti ilgesnio laikotarpio priemonių. Pakete tas atsispindi, yra visa ta dalis, beveik pusė, lėšų, skiriamų investicijoms į energetinę nepriklausomybę. Šiuo požiūriu nepamirštos ilgesnio laikotarpio priemonės. Tačiau jeigu kalbėti apie bandymą švelninti padidėjusį infliacijos poveikį gyventojams, mes akcentavome, kad būtų gerai atskirti du požiūrius, kiek galima konkrečiau išsikelti tikslą – ar mes bandome pristabdyti infliaciją kaip tokią ir apsaugoti visus? Taip sakydamas suponuoju, jog mes manome, kad toks požiūris ir toks tikslo kėlimas nebūtų tinkamas atsižvelgiant į pagrindines infliacijos priežastis, kurias mes dabar turime. Todėl kitas tikslas atrodė labiau priimtinas – tai yra stengtis, kiek galima preciziškiau, tiksliau susifokusuoti į labiausiai pažeidžiamas visuomenės dalis ir tuomet pabandyti efektyviai sušvelninti padidėjusios infliacijos poveikį toms gyventojų grupėms“, – kalbėjo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

REKLAMA

Vyriausybė siūlo kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą visiems gyventojams ir visam verslui, bet šios priemonės yra labai brangios. Elektros ir dujų kainų įšaldymui gyventojams prireiks 570 mln, eurų, o verslui – 120 mln eurų.

„Matosi, kad priemonė bus brangi, bendro pobūdžio ir todėl nelabai tiksli“, – sako A. Dabušinskas.

Tuo metu tikslioms priemonėms, kurios pagelbėtų nepasiturintiems gyventojams, pensininkams, skiriama 315,3 mln. eurų. Lietuvos bankas buvo siūlęs labiau susitelkti ne į pagalbą visiems, o tam, kam iš tiesų to reikia.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu kalbėti labai tiesmukai ir konkrečiai, tai netgi labai reikšmingi elektros arba dujų kainų padidėjimai, kartais, didelei daliai mūsų visuomenės būtų pakeliami, ta našta žiūrint į jų perkamąją galią, jų biudžetus. Ir tokia bendro pobūdžio priemonės, tas kainų įšaldymas reiškia, kad priemonė bus skirta praktiškai visiems, neatsižvelgiant į namų ūkį ar gyventojų gebėjimą absorbuoti šį šoką“, – pridūrė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad visoms šioms priemonėms bus skiriami pinigai iš valstybės biudžeto arba iš europinių lėšų, tad iš dalies išeina, kad elektros ir dujų kainas įšaldysime visiems iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Bet įšaldyti elektros ir dujų kainas, pasak M. Dubnikovo, yra brangu, o šie pinigai galėtų keliauti tiems, kam to labiausiai reikia – nepasiturintiems gyventojams.

„Tai reiškia, kad tiems, kuriems labiausiai reikia, ta parama neatkeliauja tokia didele apimtimi kaip galėtų. Šioje vietoje tikrai turime kritikuotinus pavyzdžius. Tai ir PVM lengvata šildymui, kuri taikoma išskirtinai centriniam šildymui, iš esmės Vilniaus regionui, kuris šildosi brangiomis dujomis, nes nesugebėjo pasistatyti biokurą deginančių katilinių“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo atveju ekonomistas užsiminė ne apie siūlomą, o apie jau priimtiną sprendimą įteisinti laikiną 0 proc. PVM lengvatą centriniam šildymui nuo šių metų sausio pradžios iki balandžio pabaigos. Ekonomistas kritikavo šią priemonę, nes ji padeda ne tik tiems, kurie negali susimokėti už centrinį šildymą, bet visiems gyventojams, kurie netgi yra gana turtingi.

Panašią kritiką jis išsako ir dėl siūlomo elektros ir dujų kainų augimo įšaldymo. Jo nuomone, tai nutolina problemą į priekį, nes ateityje vis tiek mokėsime. Jau praėjusiais metais Vyriausybė nutarė elektros, dujų ir šilumos kainas fiksuoti ties maždaug 20 proc. augimu, o visa kita išdėlioti per penkerius metus. Šiuokart elektros ir dujų kainų augimas bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto.

„Mes rizikuojame, kad praėjus šiam terminui, tarkime, po metų mes turėsime dar didesnes energijos kainas ir gausis, kad mokėsime ne tik aukštas kainas, bet ir tas kainas, kurias atidėjome. Čia aš matau riziką, kuri iš tikrųjų tokiais veiksmais yra prisiimama“, – teigė M. Dubnikovas.

REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas atkreipė dėmesį, kad socialinės srities sprendimai bus ilgo laikotarpio, tai yra nuolatiniai ir jie turėtų išlikti, net jeigu infliacijos lygis ir sumažėtų.

Kaip žinoma, Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį iki 540 eurų, senatvės pensijas kilstelėti 5 proc., vaiko pinigus iki 80,5 eurų, o papildomą išmoką neįgaliems vaikams ar vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų iki 47 eurų. Kartu turėtų didėti visų socialinių išmokų bazės, kas reiškia, kad didės socialinės pašalpos, įvairios išmokos neįgaliems ar slaugomiems žmonėms, socialinio draudimo stažo nesukaupusiems pensininkams ir panašiai.

M. Dubnikovas teigia, kad atsisakius visiems skiriamos pagalbos įšaldant elektros ir dujų kainas būtų galima daugiau lėšų skirti pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

„Tai plokščios schemos, kur išleidžiame didelę dalį lėšų ir dėl to iš tiesų negalima perskirstytit galbūt ir kitoms grupėms arba atsidėti tų lėšų ateičiai. Nes ką dar akcentuoju, kad planas šiaip bendrai paėmus geras, bet klausimas, ar nereikėtų dėl jo dar padiskutuoti ir palaukti dar kokius tris mėnesius, pasižiūrėti, kas dedasi rinkoje. Pokyčiai yra labai dideli, joks orakulas negali pasakyti, ką mes turėsime po trijų mėnesių ir visus tuos šovinius arba dalį šovinių (iš tų brangių priemonių) pasilaikyti rezerve, jeigu matysime, kad situacija blogėja, tada jas įvedinėti. Dabar kaip suprantu, viskas bus įvedama vienu metu ir siekiama didelio efekto. Demonstruojama lyderystė, bet rizikuojama, kad šovinius išnaudosime per anksti“, - reziumavo ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų