Naujausias atvejis, kai apnuodijimo požymius pajuto du Rusijos užpultos Ukrainos derybininkai ir derybose dalyvaujantis Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius. Įtariama, kad šie asmenys galėjo būti apnuodyti per derybas Kijeve kovo 3-iąją.
Tarp galimo apnuodijimo požymių minimas laikinas regos sutrikimas, skausmingas ašarojimas ir besilupanti veido bei rankų oda. „The Times“ pakalbino rusų chemiką Vladimirą Uglevą, prisidėjusį prie nervus paralyžiuojančio medžiagos, pavadintos „Novičiok“, kūrimo. Pasak jo, gali būti, kad R. Abramovičius ir kiti delegacijos nariai buvo apnuodyti chlorpikrinu – toksinu, kartais naudojamu žemės ūkyje vabzdžiams naikinti. Kaip skelbė „The Wall Street Journal“, už tai gali būti atsakingi Maskvos kietosios linijos šalininkai, nenorintys, kad būtų pasiektas susitarimas su Rusijos užpulta Ukraina.
„Bellingcat“ kalbinti chemikai ir fizikas padarė išvadą, kad galimai panaudotas toksinas ir dozė galėjo būti skirti ne nužudyti, bet įbauginti, tačiau nėra iki galo aišku, ar tai iš tiesų buvo bandymas apnuodyti. Ukrainos pusė incidento bandė nesureikšminti, Rusija nekomentavo, o šaltiniai JAV nurodė aplinkos veiksnius. Bet faktas, kad trims asmenims pasireiškė vienodi simptomai ir tuo pat metu.
Nepaisant šio konkretaus atvejo – ar tai buvo žinutės pasiuntimas, ar ne – užsakomosios politinės panaudojant nuodus šiais laikais labai dažnai siejamos su Rusija.
Aleksejus Navalnas, 2020 metai
2020 metų rugpjūtį skrisdamas iš Tomsko miesto į Maskvą lėktuve susmuko vienas garsiausių Rusijos opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas. Orlaivis skubiai nusileido Omsko mieste, kur vyras buvo hospitalizuotas.
Vietos medikai ir gydytojai iš Maskvos teigė neradę jokių nuodijimo požymių, bet po kelių dienų pavykus evakuoti A. Navalną į Vokietiją šioje šalyje daryti tyrimai atskleidė ką kita – vyras apnuodytas nervus paralyžiuojančiu toksinu, priklausančiu Novičiok grupei.
Novičiok – tai nervus paralyžiuojantis cheminis ginklas, kurio naudojimas yra uždraustas Cheminio ginklo draudimo organizacijos. Kad tai būtent šie nuodai patvirtino Vokietijos karinė laboratorija, dvi nepriklausomos Europos laboratorijos bei Cheminio ginklo draudimo organizacija.
Bendras „Bellincat“, „The Insider“ ir „Der Spiegel“ tyrimas atskleidė, kad pasikėsinimą nunuodyti įvykdė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos arba FSB agentai, kurie sekė A. Navalną nuo 2017 metų, kai opozicionierius paskelbė ketinantis dalyvauti prezidento rinkimuose. Tyrimas atskleidė, kad lemtingoje kelionėje A. Navalną sekė trys FSB darbuotojai po priedanga – Aleksejus Aleksandrovas, Ivanas Osipovas ir Vladimiras Paniajevas. Pirmieji du asmenys turi medicininį išsilavinimą. Trys minėtieji agentai buvo remiami ir prižiūrimi kitų penkių FSB darbuotojų.
Visa ši grupė veikė po FSB Kriminalistikos instituto skėčiu, kurio legitimi užduotis vykdyti teismo medicinos srities tyrimus, bet ne vienas į Vakarus perbėgęs buvęs Sovietų Sąjungos ar Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojas yra liudijęs, jog institutas valdo ir slaptą nuodingų medžiagų tyrimų ir gamybos laboratoriją.
„Bellincat“, „The Insider“ ir „Der Spiegel“ tyrimas rodo, kad programai vadovavo pulkininkas Stanislavas Makšakovas, karinės srities mokslininkas, kuris A. Navalno apnuodijimo istorijoje bendravo ne tik su vietoje esančia grupe, bet ir su už save viršesniais asmenimis – FSB Kriminalistikos instituto direktoriumi, generolu Kirilu Vasiljevu bei FSB Specialiųjų technologijų vadu, generolu majoru Vladimiru Bogdanovu. V. Bogdanovas atsiskaitydavo FSB direktoriui Aleksandrui Bortnikovui, o pastarasis – autoritariniam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Lemtingąją dieną A. Navalnas išėjo paplaukioti vietos upėje Tomsko srityje, todėl jo viešbučio kambarys apie 2,5 valandos buvo tuščias. Grįžęs A. Navalnas nuėjo su komanda į viešbučio barą, užsisakė kokteilį, bet negalėjo jo gerti, nes „kokteilio skonis buvo kaip paties bjauriausio daikto pasaulyje“. A. Navalnas grįžo į savo kambarį, ryte šiek tiek vėlavo į taksi, kas jam nebūdinga. Opozicionierius susmuko praėjus maždaug pusvalandžiui nuo lėktuvo pakilimo. Kadangi pilotas skubiai nukreipė orlaivį į Omską, o ten medikai A. Navalnui suleido atropino, tai ir išgelbėjo jo gyvybę.
A. Navalnui pasveikus jam pavyko susisiekti su vienu jį nužudyti siejusios FSB grupės nariu Konstantinu Kudriavtsevu, kuris manė, kad kalbasi su Rusijos Nacionalinės Saugumo Tarybos atstovu. Manydamas, kad aiškinasi aukštesnės valdžios grandies atstovui K. Kudriavetsevas išklojo viską, tarp jų ir tai kad nervus paralyžiuojančią medžiagą žudikų komandos nariai užtepė ant A. Navalno apatinių kelnaičių vidinės pusės. Pasak jo, jeigu pilotas nebūtų nutupdęs lėktuvo Omske, viskas būtų buvę gerai, taip patvirtindamas, kad FSB siekė nužudyti A. Navalną.
Piotras Verzilovas, 2018 metai
Grupės „The Pussy Riot“ neoficialus spaudos atstovas, Rusijos ir Kanados pilietybę turintis aktyvistas Piotras Verzilovas buvo apnuodytas 2018 metais po teismo posėdžio. Nuodų poveikis pasireiškė regos ir balso praradimu, koordinacijos stoka, o gydymui vyras buvo skubiai išgabentas į Vokietiją, kur medikai patvirtino, kad labai tikėtina, jog P. Verzolovas buvo apnuodytas substancija, paveikusia nervų sistemą.
P. Verzilovas labiausiai išgarsėjo dėl protesto per Pasaulio futbolo taurės finale 2018 metais Maskvoje, kai keturi policijos pareigūnais apsirengę asmenys išbėgo į aikštę. „The Pussy Riot“ prisiėmė atsakomybę už akciją reikalaudama politinių kalinių išlaisvinimo, nustoti persekioti opozicijos protestuotojus ir baigti kalinti piliečius dėl veiklos socialiniuose tinkluose.
Sergejus Skripalis, 2018 metai
Ši nuodijimo istorija sukrėtė visą Jungtinę Karalystę, nes Rusijos agentai iš esmės įvykdė teroristinį išpuolį užsienio valstybėje. Sergejus Skripalis Kremliaus pyktį užsitraukė, nes praeityje buvo dvigubas agentas, išdavinėjęs rusų paslaptis britams. Rusijoje jis įkliuvo 2004 metais, buvo nuteistas ir įkalintas, bet vėliau iškeistas į rusų agentus, gyvenusius Jungtinėse Valstijose pagal nelegalų programą. „Nelegalai“ – tai agentai, kurie neturi diplomatinio statuso ir užsienio valstybėje gyvena kaip paprasti piliečiai, kurie stengiasi prieiti prie svarbių žmonių, megzti ryšius, o atėjus laikui yra aktyvuojami.
2018 metais į Jungtinės Karalystės Solsberio miestelį atvykę Rusijos karinės žvalgybos GRU agentai Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga pabandė nunuodyti S. Skripalį ištepdami išorinių namų durų rankeną nervus paralyžiuojančia medžiaga. Nuodus į šalį jie įvežė paslėpę mažame kvepalų buteliuke. „Bellingcat“ tyrimas atskleidė ir trečiąjį GRU agentą Denisą Sergejevą, kuris tuo pat metu buvo Jungtinėje Karalystėje ir veikiausiai prižiūrėjo operacijos eigą. Pastarasis siejamas ir su Bulgarijos ginklų prekeivio Emiljano Gebrevo apnuodijimu.
Nervus paralyžiuojančia medžiaga 2018 metais apsinuodijo tiek S. Skripalis, tiek jo duktė Julija, miestelio gyventojai rado juos susmukusius miesto centre ant suoliuko. Susirgo ir Skripalių namus apžiūrėjęs bei rankeną palietęs policijos pareigūnas. Abu rusai ir pareigūnas šiaip ne taip išgyveno, bet GRU žudikams išmetus „kvepalų“ buteliuką, jį rado vietos gyventoja, kuri „pasikvėpino“ Novičioku ir vėliau mirė, bet jos partneris išgyveno.
Ši istorija sukėlė didžiulį furorą ne tik dėl Rusijos teroristinio pobūdžio veiksmų, bet ir dėl to, kad A. Miškino ir A. Čepigos veidai atsidūrė pasaulio žiniasklaidos priemonėse, o jie netgi nusprendė arba jiems buvo nurodyta duoti keistą interviu Rusijos propagandiniam kanalui RT, kuriame atrodė kaip vaikų darželio auklėtiniai, pasakojantys apie ypač gražią Solsberio katedrą, kurią neva atvyko pamatyti.
Vladimiras Kara-Murza, 2015 ir 2017 metai
Į Rusijos opozicionieriaus Vladimiro Kara-Murzos gyvybę kėsintasi net dukart – 2015 ir 2017 metais. Pats opozicijos veikėjas mano, kad pagrindinė pasikėsinimų priežastis – darbas bandant įtikinti JAV atstovus įvesti sankcijas Rusijos pareigūnams, pažeidinėjantiems žmogaus teises. V. Kara-Murza buvo vienas pagrindinių Magnickio akto lobistų Jungtinėse Valstijose. Jis iš dalies gyvena JAV, iš dalies Rusijoje.
2015 metais blogai pasijutęs V. Kara-Murza ligoninėje Rusijoje praleido net šešias savaites. Tądien pirmoje dienos pusėje opozicinierius turėjo susitikimą su „Parnas“ opozicinės partijos atstovais, paskui su RIA Novosti vadu Olegu Efrosininu ir „Atviros Rusijos“ bendradarbiu Michailu Jastrubickiu. Praėjus valandai nuo paskutinio susitikimo pradžios jis pasijuto itin prastai, todėl kolegos iškvietė greitąją. Rusijos medikai iš pradžių įtarė širdies veiklos sutrikimus, bet paskui nutarė, kad tai ūmus apsinuodijimas nenustatytos kilmės medžiaga. Vyras paniro į komą, bet oficiali rusų medikų išvada buvo, kad V. Kara-Murza apsinuodijo antidepresantais, nors jis medikų nustatytą dozę vartojo jau keletą metų ir jokių problemų nebuvo kilę.
Pasak Radio Free Europe/Radio Liberty, opozicionieriaus pagalbininkai sugebėjo išvežti iš šalies jo kraujo ir audinių mėginius bei perdavė laboratorijoms Izraelyje, Prancūzijoje bei JAV, bet, atrodo, kad jie buvo nepakankami arba pavėluotai paimti, nes konkreti medžiaga nenustatyta. Jungtinėse Valstijose tyrimai atlikti Federalinių tyrimų biuro laboratorijoje, amerikiečiai labai rimtai vertino apnuodijimo tikimybę, bet polonio ar dioksino nerado.
Antrą kartą blogai V. Kara-Murza pasijuto 2017 metais. Prieš pat išskrisdamas į JAV jis pabudo naktį uošvių bute Maskvoje suimtas panikos ir jausdamas lygiai tokius pat simptomus kaip prieš dvejus metus. Per trumpą laiką jis sugebėjo prisikviesti pagalbą ir paskambinti žmonai Amerikoje, kuri iškart suorganizavo tą patį gydytoją, kuris gydė V. Kara-Murzą 2015 metais.
Šįkart gijimas vyko greičiau ir neilgai trukus opozicionierius buvo transportuotas reabilitacijai į JAV, o jo žmona pasirūpino kuo greičiau pristatyti vyro mėginius Federalinio tyrimų biurui. Pasak „Bellingcat”, JAV Federalinis tyrimų biuras vengė dalintis savo tyrimų rezultatais su opozicionieriumi, bet po teismų maratono redaguota išvadų versija teigė, kad V. Kara-Murza buvo sąmoningai apnuodytas nenustatytu biotoksinu.
Panašiai kaip ir A. Navalno atveju, V. Kara-Murza buvo atidžiai sekamas Rusijos FSB tiek prieš pirmą, tiek prieš antrą apnuodijimą, o FSB komandos apėmė tiek operatyvinius darbuotojus iš politinio dalinio, tiek nuodytojus iš Kriminalistikos instituto. Tačiau kadangi šiuo atveju nėra telefonų metaduomenų, kurie indikuotų FSB agentų buvimą šalia V. Kara-Murzos buvimo vietų panašiu laiku prieš pat apnuodijimą, nėra galimybių aiškiai baksnoti į konkrečius asmenis. Tačiau tokie sutapimai tarp opozicionieriaus ir FSB Kriminalistikos instituto agentų negalėtų būti atsitiktiniai, daro išvadą „Bellingcat”.
Emiljanas Gebrevas, 2015 metai
2015 metais Bulgarijos ginklų prekeivis E. Gebrevas susmuko aukšto lygio restorane Sofijoje vakarieniaudamas su partneriais iš Lenkijos. E. Gebrevo sveikata pablogėjo labai greitai ir jis paniro į komą. Verslininkas buvo gydomas Sofijos karinėje ligoninėje. „Bellingcat“ šaltiniai patvirtino, kad keletą savaičių E. Gebrevo gyvybei grėsė realus pavojus. Susirgo ir E. Gebrevo sūnus, tik jo simptomai buvo lengvesni.
Išleistas iš ligoninės E. Gebrevas užsakė teismo medicinos ekspertizę dviejose Europos laboratorijose, kurios yra akredituotos Cheminio ginklo draudimo organizacijos. Helsinkyje įsikūrusi laboratorija ištyrė E. Gebrevo ir jo sūnaus šlapino mėginius ir padarė išvadą, kad pacientai apsinuodijo dviejų tipų organiniais fosfatais, iš kurių vienas yra pesticidai, o kito nustatyti nepavyko. Iki galo nėra žinoma, ar šiame pasikėsinime buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga Novičiok.
„Bellingcat“ įrodė, kad panašiu metu Bulgarijoje lankėsi Rusijos karinės žvalgybos GRU agentas D. Sergejevas, kuris siejamas su pasikėsinimu į E. Gebrevą.
Prieš tai 2014 metais Čekijoje buvo susprogdinti ginklų sandėliai, priklausę E. Gebrevui, o Čekija dėl sprogimų, nusinešusių dviejų žmonių gyvybes, apkaltino karinės žvalgybos GRU dalinį 29155. Bulgarijos valstybės institucijos yra patvirtinusios, kad rusai į E. Gebrevą kėsinosi net dukart – kai nepavyko pirmą kartą, sugrįžo po mėnesio. Bulgarijos institucijos verslininko ir jo sūnaus nuodijimu apkaltino tris Rusijos piliečius iš GRU dalinio 29155. Bulgarai netgi parodė filmuotą medžiagą, kaip užpuolikai nuodais tepa E. Gebrevui priklausančio automobilio durelių rankenas.
Leidiniui „The New York Times” E. Gebrevas yra pripažinęs, kad saugojo amuniciją Čekijoje ir kad jo įmonė „Emco” po 2014 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, atplėšė Krymą bei dalį Luhansko ir Donecko, tiekė ginkluotę Ukrainai. Tai ir buvo priežastis, kodėl GRU nutarė sumedžioti bulgarų ginklų prekeivį, nors bulgarų verslininkas ginklus Ukrainai pažymėdavo kaip keliaujančius į Tailandą, rašė „The New York Times“.
Viktoras Kalašnikovas, 2010 metai
Buvęs KGB pulkininkas Viktoras Kalašnikovas ir jo žmona Marina buvo apnuodyti gyvsidabriu 2010 metais. Abu sutuoktiniai dėl bandymo nužudyti apkaltino Maskvą. Berlyno klinikoje buvo nustatyta, kad V. Kalašnikovo ir jo žmonos organizme aptikta dešimtis kartų daugiau gyvsidabrio nei paprastai nerimą keliantis lygmuo.
Tačiau gyvsidabris yra lėtai veikiantis nuodas ir dėl to juo gana sudėtinga ką nors nužudyti, bet tai labai žiaurus keršto įgyvendinimo būdas. Pyktį V. Kalašnikovas galėjo užsitraukti, nes po karjeros KGB pradėjo žurnalisto ir komentatoriaus karjerą bei kritikavo Kremlių.
Apsinuodijimas gyvsidabriu pasireiškė tuo, kad V. Kalašnikovas prarado daugybę svorio, o M. Kalašnikova neteko apie pusės plaukų. V. Kalašnikovas yra tolimas Michailo Kalašnikovo, išradusio ginklą AK-47, giminaitis.
Aleksandras Litvinenka, 2006 metai
Aleksandro Litvinenkos apnuodijimas poloniu buvo vienas garsiausių nužudymų užsakius Rusijai – tai buvo įrodyta nuo pradžion iki pabaigos. Europos žmogaus teisių teismas yra patvirtinęs, kad buvusį KGB ir FSB agentą A. Litvinenką, veikdami Rusijos vardu, nužudė FSB agentai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas. Jungtinės Karalystės institucijos yra pripažinusios, kad tai veikiausiai padaryta įsakius Rusijos prezidentui V. Putinui ir tuometiniam FSB vadui Nikolajui Petruševui.
Gulėdamas ligoninėje A. Litvinenko pats policijai paliudijo, kad įsakymą nužudyti jį galėjo duoti tik vienas žmogus, tai yra Rusijos prezidentas V. Putinas.
A. Litvinenka Rusijos saugumo tarnyboms dirbo nuo 1988 iki 1999 metų. 1998 metais A. Litvinenka su kolegomis viešai paskelbė apie gautą įsakymą nužudyti Rusijos oligarchą ir verslininką Borisą Berezovskį. Iš pradžių toks pareiškimas nesukėlė didelių pasekmių, bet paskui buvo pateikta įvairaus tipo kaltinimų – kol vieni subliukšdavo, būdavo pateikiami nauji, ir taip be galo.
Kartu su Jurijumi Felštinskiu A. Litvinenka parašė knygą „Sprogdinimai Rusijoje: teroras iš vidaus“, kurioje įrodė, kad FSB susprogdino gyvenamuosius namus Rusijoje 1999 metais tik tam, kad V. Putinas užtikrintai ateitų į valdžią. Taip buvo siekiama įbauginti gyventojus. Iš esmės tai buvo valstybės perversmas.
2000 metais A. Litvinenka išvyko į Jungtinę Karalystę ir pasiprašė politinio prieglobsčio, o nuo 2004 metų pradėjo dirbti britų MI6 bei užmezgė ryšius su ispanų žvalgyba.
A. Litvinenka buvo nužudytas 2006 metais. Polonio jam buvo įmaišyta į Londono viešbučio restorane pateiktą arbatą. Restorane jis kaip tik susitiko su A. Lugovojum ir D. Kovtunu. Rusija nesutiko išduoti abiejų žudikų, o A. Lugovojus netgi tapo Dūmos nariu ir gavo medalį už tarnystę tėvynei.
Viktoras Juščenka, 2004 metai
Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka buvo apnuodytas per prezidento rinkimus 2004 metais. Šiuose rinkimuose provakarietiškų pažiūrų V. Juščenka kovėsi su prorusišku Viktoru Janukovyčiumi. Pastarasis jau manė laimėjęs, bet V. Juščenkos pusė ėmė reikšti pretenzijas dėl suklastotų rinkimų ir neigiamos Rusijos įtakos.
Pasipiktinę ukrainiečiai masiškai išėjo į gatves reikalaudami skaidrių rinkimų. Protestai įgavo „Oranžinės revoliucijos“ pavadinimą ir buvo sėkmingi, nes Ukrainoje buvo surengti nauji prezidento rinkimai, kuriuose nugalėjo V. Juščenka.
Tačiau 2004 metų rugsėjį V. Juščenka sunkiai susirgo ir buvo transportuotas gydymui į Austriją. Jis kentėjo žarnyno skausmus, o veidas buvo deformuotas ir išmuštas dėmėmis. Austrijos sostinėje Vienoje atlikti tyrimai aiškiai rodė, kad prezidentas yra apnuodytas dioksinu. V. Juščenka blogai pasijuto po vakarienės su tuometinės Ukrainos saugumo tarnybos atstovais.
Politiko žmona Katarina buvo minėjusi, kad po apnuodijimo vyro lūpos atsidavė tarsi metalu. V. Juščenka neabejojo, kad prie šio apnuodijimo nagus prikišo rusai. Duodamas interviu BBC ir paklaustas, ar už apnuodijimo slypi Rusija, V. Jušenka atsakė miglotai: „Aš turiu atsakymus, bet negaliu jų įgarsinti“. Nepaisant apnuodijimo V. Juščenka laimėjo rinkimus ir ėjo pareigas iki 2010 metų.
Jurijus Ščekočichinas, 2003 metai
Buvęs „Novaja Gazeta“ redaktoriaus pavaduotojas ir Dūmos narys mirė 2003 metais po 16 dienų trukusios keistos ligos. Oficialiai buvo paskelbta, kad žurnalisto mirties priežastis buvo reta alerginė reakcija, bet niekas neįvardijo, kam J. Ščekočichinas buvo alergišas, jo šeima ir kolegos tvirtino, kad vyras buvo nunuodytas.
J. Ščekočichinas rašė apie nusikaltimus ir korupciją buvusioje Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje, taip pat tyrė 1999 metų gyvenamųjų namų sprogdinimus. Žurnalistas prieš mirtį buvo susitikęs su Jungtinių Valstijų FTB tyrėjais ir kaip tik turėjo keliauti į JAV, kur aiškinosi pinigų plovimo sąsajas vadinamojoje „Trijų banginių“ byloje, rašo „Commitee to Protect Journalists“. Šioje byloje išaiškėjo Rusijos baldų gamintojų ir vyriausybės atstovų korupcija.
