REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva jau turi nusistovėjusią rinkimų sistemą, tačiau politikai pribrendo šiokioms tokioms permainoms. Darbo grupė iš valdančiųjų ir opozicijos parengė Rinkimų kodeksą, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą, vadinasi, jį bus sunkiau transformuoti.

Lietuva jau turi nusistovėjusią rinkimų sistemą, tačiau politikai pribrendo šiokioms tokioms permainoms. Darbo grupė iš valdančiųjų ir opozicijos parengė Rinkimų kodeksą, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą, vadinasi, jį bus sunkiau transformuoti.

REKLAMA

Pats pagrindinis dalykas, kad politikai nori pažaboti visuomeninius rinkimų komitetus, Lietuvoje galinčius dalyvauti tik savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose. Visuomeniniai komitetai Lietuvoje atsirado po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad pavieniai asmenys, norėdami būti išrinkti į savivaldybių tarybas arba Europos Parlamentą, neturėtų būti verčiami priklausyti politinėms partijoms.

Kita svarbi naujovė – ketinama leisti politinėms partijoms steigti analitinius centrus, kuriuos galėtų finansuoti politiniai fondai iš Europos Sąjungos ir NATO šalių narių. Kitaip tariant, jeigu šiuo metu juridiniams asmenims išvis neleidžiama finansuoti partijų, tai šiuokart būtų daroma išimtis Europos Sąjungos ir NATO politiniams fondams, kurie galėtų finansuoti partijų analitinius centrus.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau tam labai nepritaria opozicija. Kaip teigia parlamentarė Agnė Širinskienė, pritarus šiai pataisai, niekas neuždraus Rusijos ambasadai finansuoti politinio fondo Turkijoje, kad tas pervestų pinigus partijos įsteigtam analitiniam centrui Lietuvoje. Taip esą yra dėl to, kad NATO šalyse, skirtingai nei Europos Sąjungoje, politiniai fondai nėra griežtai reglamentuojami. 

REKLAMA

Opozicijoje dirbanti Seimo narė taip pat pažymi, kad NATO vardas Rinkimų kodekse atsirado tik dėl to, jog Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas viename iš posėdžių užsiminė, esą Laisvės partijai aktualus fondas yra Norvegijoje, kuri nepriklauso Europos Sąjungai, bet yra NATO narė. Tačiau pats V. Mitalas portalui tv3.lt sakė, jog Laisvės partijai Norvegija fondų prasme tikrai neaktuali, ir jeigu ši šalis buvo paminėta, tai nebent hipotetiškai, kaip pavyzdys šalies, kuri nepriklauso Europos Sąjungai, bet yra patikima partnerė.

REKLAMA
REKLAMA

Kas keistųsi rinkimų komitetams?

Visuomeniniai rinkimų komitetai Lietuvoje gali dalyvauti savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, jų steigimas šiuo metu yra gana paprastas, o tarp rinkimų tokie komitetai kartais tampa asociacijomis ir renka juridinių ir fizinių asmenų paramą. Tačiau katino dienos, regis, gali baigtis.

Savivaldoje komitetai tapo labai populiarūs. Pavyzdžiui, Vilniuje rinkimus laimėjo visuomeninis rinkimų komitetas „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, Kaune – „Vieningas Kaunas“, Klaipėdoje – visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Grubliauskas ir komanda“, Šiauliuose – „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“, Panevėžyje – visuomeninis rinkimų komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienas iš pakeitimų – planuojama nebeleisti komitetams pasivadinti asmenų vardais ir pavardėmis. Tas pat galiotų ir partijoms ar koalicijoms – jokių pavardžių. Tokiu būdu nebeliktų nei V. Grubliausko, nei R. Šimašiaus visuomeninio rinkimų komiteto, o ir Algirdo Brazausko vardo koalicija nacionalinėje politikoje būtų neįmanoma.

Taip pat norima, kad komitetai įsisteigtų kaip juridiniai asmenys ir veiktų nuolatos. Kaip kad ir partijos.

„Dabartinė rinkimų komitetų kontrolė, kai jie realiai tarp rinkimų yra neveikiantys institutai, susikuria per rinkimus ir iškart po rinkimų dingsta, kelia tam tikrų problemų. Mes matome, kad tada rinkimų komitetai formuoja visokiausias asociacijas, gauna juridinių ir fizinių asmenų finansavimą, leidžia politinę reklamą, kuri nedeklaruojama. Šita problema pakankamai sena. Mes šią problemą siūlome spręsti rinkimų komitetus įvedant po juridinių asmenų reguliavimu“, – pasakoja konservatorius A. Vyšniauskas.

REKLAMA

Norint įsteigti komitetą Europos Parlamento rinkimams reiktų ne mažiau nei 1000 steigėjų, o norint įsteigti komitetą savivaldybėje reiktų surinkti 0,1 proc. steigėjų nuo konkrečios savivaldybės gyventojų. Vilniuje tai būtų 580 steigėjų, Kaune – 289, Klaipėdoje – 149, Alytuje – 54, Plungėje – 50, Neringoje – 30.

Tačiau, skirtingai nei politinės partijos, rinkimų komitetai negalėtų steigti savo filialų, skyrių ar kitų padalinių, taip pat jeigu komitetas sukurtas vienai savivaldybei, jis ir turėtų joje veikti bei negalėtų plėsti veiklos.

Dar svarbiau, kad finansavimas iš biudžeto liktų politinių partijų privilegija. Visuomeniniai rinkimų komitetai pinigų iš biudžeto negautų. Jie pinigų galėtų gauti iš fizinių asmenų aukų, nario mokesčio, gyventojų skiriamos pajamų mokesčio dalies. Bet gera žinia ta, kad norima padidinti mažas aukas iki 50 eurų, kurias aukojant nereikia deklaruoti pajamų. Šiuo metu maža auka yra 12 eurų. Pervedant didesnes aukas nebereikėtų teikti turto deklaracijų, užtektų tik pajamų.

REKLAMA

Parlamentarė A. Širinskienė teigia, kad su rinkimų komitetais Rinkimų kodekse gali kilti bėdų, apie tai jau signalizavo Seimo Teisės departamentas.

„Dabar rinkimų komitetų veikla buvo padaryta privaloma visą laikotarpį, kitaip tariant, jie paversti juridiniais asmenimis. Tai žmogui, kuris norės dalyvauti rinkimuose, reiks priklausyti juridiniam asmeniui, kitaip jis dalyvauti negalės. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas, kai turėjo kelias bylas dėl rinkimų komitetų, labai aiškiai pasakė, kad žmogus negali būti verčiamas priklausyti partijai ar asociacijai. Dėl to ir atsirado ta galimybė visiškai nepriklausomiems žmonėms dalyvauti rinkimuose. Teisės departamentas dėl to matė prieštaravimų Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nebematė“, - sako parlamentarė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak politikės, įvedus dar ir komitetų atsakomybę teikti įvairias deklaracijasi, iš esmės komitetai nelabai nesiskiria nuo partijų, išskyrus kad negauna valstybės biudžeto finansavimo.

Nori steigti partijų analitinius centrus

Rinkimų kodeksas numato dar vieną didelę naujovę leisti politinėms partijoms steigti analitinius centrus, kurie savo ruožtu galėtų gauti Europos Sąjungos ir NATO valstybėse įsikūrusių politinių fondų finansavimą.

Aiškinamajame rašte kalbama apie Konrado Adenauerio ir Friedricho Eberto fondus Vokietijoje ar Tarptautinį respublikonų institutą bei Nacionalinį demokratų institutą JAV, bet opozicijoje dirbanti Seimo narė A. Širinskienė sako, kad Europos Sąjungoje politinių fondų veikimas yra labai gerai reglamentuotas, tuo tarpu NATO šalys dėl to nėra sutarusios.

REKLAMA

„Kai Lietuvoje kilo skandalas su Darbo ir kitomis partijomis, kurios gaudavo otkatus iš juridinių asmenų po sėkmingai laimėtų konkursų, tuometinė prezidentė pasiūlė ir teikė įstatymo pataisas išbraukti juridinių asmenų finansavimą, kad galėtų finansuoti tik fiziniai asmenys. Tų analitinių centrų įsteigimas vėl įveda juridinių asmenų finansavimą, bet tie juridiniai asmenys tai būtų politiniai fondai, kurie įsteigti Europos Sąjungoje arba NATO valstybėse narėse“, – teigia A. Širinskienė.

„Dėl Europos Sąjungos politinių fondų didelių abejonių nėra, jie reguliuojami pagal reglamentą, bet NATO narės nėra unifikavusios, kas gali būti tas politinis fondas. Iš esmės bet kokia viešoji įstaiga NATO šalyje narėje gali pasivadinti politiniu fondu, Europos Sąjungos reguliavimas jam netaikomas, ir tada jau iš užsienio gali finansuoti Lietuvoje įsisteigusį partijos analitinį centrą. Nustatyti tikrąją pinigų kilmę to fondo yra neįmanoma. Niekas netrukdo kokiam nors koncernui iš Lietuvos pervesti lėšas Turkijoje į viešąją įstaigą, kuri vadinasi politiniu fondu, kad ta Turkijos institucija finansuotų politinio vieneto Lietuvoje įsteigtą analitinį centrą“, – pridūrė parlamentarė.

REKLAMA

Pasak Seimo narės, jei Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėse Registrų centruose galima matyti viešųjų įstaigų rėmėjus, įplaukas, tai šitai nebus įmanoma visose NATO šalyse. Tiesiog Aljansas yra ne apie tai.

„Sukontroliuoti, ar lėšos neateina iš kokios Rusijos ambasados Turkijoje į fondą Turkijoje ir paskui į politinės partijos sąskaitą, skirtą analitiniam centrui, neįmanoma“, – pažymėjo politikė.

Konservatorius A. Vyšniauskas pripažino, kad diskusijų šiuo klausimu kyla, nes „kai kurie kolegos turi lakią fantaziją ir bando ieškoti schemų, kaip galėtų tuo modeliu neteisėtai pasinaudoti“.

„Aš tų problemų nematau“, – sakė politikas, bet paminėjo tik Europos Sąjungos reglamentavimą politiniams fondams, o apie NATO šalis neužsiminė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mažins rinkimų užstatus: leis apgaudinėti rinkėjus?

Rinkimų kodekse taip pat siūloma kai kuriais atvejais mažinti rinkimų užstatus. Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose užstatus norima sumažinti perpus – nuo 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumos iki 5.

Kadangi 2021 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1679,3 eurai, tai skaičiuojant pagal jį, rinkimų užstatas už kandidatų sąrašą sumažėtų nuo 16,7 tūkst. iki maždaug 8,3 tūkst.

Užstatas grąžinamas, jeigu kandidatų sąrašas surenka bent 3 proc. rinkėjų balsų ir nepadaro pažeidimų. Kitu atveju pinigai prarandami. Kandidatų sąrašus Seimo rinkimuose gali kelti tik partijos, o Europos Parlamento rinkimuose – ir partijos, ir rinkimų komitetai.

REKLAMA

Labiausiai užstatai mažėtų savivaldos rinkimuose, kai į kandidatų sąrašus įtraukiamas asmuo, paskui po sėkmingų rinkimų turintis pasirinkti, ar jam tapti savivaldybės tarybos nariu, ar pasilikti dirbti, tarkime, ligoninės vadovu, mokyklos direktoriumi, seniūnu. Lietuvos įstatymai yra nustatę pareigybes, kurios nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, tarp jų patenka iš esmės visų savivaldybei pavaldžių biudžetinių, viešųjų įstaigų ar savivaldybių įmonių vadovų pareigos.

Paprastai partijos ir rinkimų komitetai nori tokius asmenis įtraukti į sąrašus vardan patrauklumo, bet kadangi po sėkmingų rinkimų šie žmonės turi rinktis, jie dažnai lieka prie savo tiesioginio darbo. Tokiu atveju užstatas partijai ar rinkimų komitetui negrąžinamas. Iš esmės tai yra tarsi tam tikra nuobauda už tai, jog įtraukė į sąrašus žmogų, kuris, labai tikėtina, liks dirbti savo tiesioginio darbo, nes savivaldybės tarybos nario pareigos nėra apmokamos pilnu etatu, o tik už posėdžiautą laiką.

REKLAMA

Rinkimų kodekse siūloma užstatą už kiekvieną asmenį, kurio pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sumažinti nuo 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių iki 2, tai yra nuo 16,7 tūkst. iki 3,3 tūkst. Tai atvertų didesnes galimybes rinkimų sąrašus papuošti pavardėmis asmenų, kurie vėliau politikoje galbūt neliktų.

„Tai buvo tam, kad demotyvuotume apgaudinėjimą. Nes jeigu reikia mokėti didelę sumą, atitinkamai žmogus pasvarsto, ar jam verta apgaudinėti. Dabar šito demotyvavimo nebebus, tai rinkėjus bus lengviau apgaudinėti ir bus galima pasinaudoti žinomais vardais, kurie rodys, kad dalyvauja rinkimuose realiai neturėdami ketinimo užimti tas pareigas, į kurias kandidatuoja, o tik turėdami ketinimą pritraukti balsų“, - sako A. Širinskienė.

REKLAMA
REKLAMA

„Reguliavimas turi priversti žmogų susimąstyti, iškelti to susimąstymo kartelę, o ne kategoriškai užkirsti kelią dalyvauti rinkimuose. Dabartinis reguliavimas užkerta dalyvavimą“, – sako A. Vyšniauskas, pabrėždamas, kad užstato dydis labai pakilo po to, kai praėjusi Vyriausybė įgyvendino mokesčių reformą ir perkėlė darbdavio dalies mokesčius darbuotojui taip iškeldama atlyginimus „ant popieriaus“. Tuo metu užstatai skaičiuojami nuo popierinių vidutinių atlyginimų šalyje.

„Abejoju, ar yra daug žmonių, kurie dirba mokyklų direktoriais, ligoninių direktoriais, seniūnais, valstybės tarnautojais ir kurie galėtų susimokėti tokį užstatą“, – svarstė politikas.

Sumokėti užstatą už kandidatą, kurio pareigos nesuderinamos su savivaldos nario mandatu, gali ir politinė partija ar rinkimų komitetas, bet ne visuomet jie tai nori ir gali daryti, nes tokiu atveju tai įšaldytos lėšos. Pasak A. Vyšniausko, praeituose rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai buvo bene vienintelė partija, kuri mokėjo užstatus už tokius kandidatus.

Nebebus tylos šeštadienio

Pokyčiai numatyti ir reklamos srityje. Nors pagrindinis balsavimas Lietuvoje vyksta sekmadieniais, bet iki šiol reklamos draudimas galiojo ir šeštadieniais. Tačiau tylos šeštadienio siūloma atsisakyti, nes jis neva nepasiteisino, o Vyriausioji rinkimų komisija turėdavo įspėjinėti paprastus piliečius, kad socialiniuose tinkluose jie neagituotų už savo mėgstamus politikus arba prieš nemėgstamus.

REKLAMA

Reklamos srityje taip pat turėtų atsirasti skirtis tarp mokamos politinės reklamos ir nemokamos. Mokamą politinę reklamą galėtų skleisti tik rinkimų kampanijos dalyviai – partijos, komitetai, kandidatai. Tačiau bet kokie žmonės ar įmonės galėtų skleisti nemokamą reklamą – agituoti socialiniuose tinkluose ar kitur.

Dar viena naujovė, kad už politinių partijų keliamus kandidatus vienmandatėse apygardose nereikėtų rinkti 1000 gyventojų parašų, bet nepriklausomi kandidatai šią prievolę turės atlikti. O kai šalyje galioja karantinas, ekstremalioji situacija ar nepaprastoji padėtis, tai reikiamų parašų kiekis nuo partijų nepriklausomiems kandidatams sumažėtų nuo 1000 iki 500.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų