Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Vietoje kelių dienų karo ir raudonų gvazdikų, Kremlius gavo didžiulį Ukrainos pasipriešinimą, sekinančias sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, galimą Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO bei Vakarų apsisprendimą tiekti ginkluotę Ukrainai. Jau net ir sunkiąją. 

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Vietoje kelių dienų karo ir raudonų gvazdikų, Kremlius gavo didžiulį Ukrainos pasipriešinimą, sekinančias sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, galimą Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO bei Vakarų apsisprendimą tiekti ginkluotę Ukrainai. Jau net ir sunkiąją. 

REKLAMA

Kremlių pasiekianti informacijos kokybė gali būti abejotina kalbant ir apie Baltijos šalis, ypač kai kalbama apie tranzitą į Kaliningradą. Neoficialiais žvalgybos pareigūnų vertinimais, Rusija iš tiesų tiki, kad Lietuva galėtų ryžtis Kaliningrado srities tranzito uždraudimui ir tai potencialiai galėtų tapti problema.

Pareigūnų vertinimu, Rusija ne tik ruošia Kaliningrado sritį gyventi „salos režimu“ energetine prasme, bet, tikėtina, planuoja ir atsakomąsias priemones, jeigu šis scenarijus taptų realybe. Kokios galėtų būti Rusijos atsakomosios priemonės, nedetalizuojama, bet ši situacija atskleidžia, koks svarbus yra adekvatus informacijos vertinimas ir kaip svarbu informacijos vakuume nesiūlyti to, ko nesiruošiama daryti. 

REKLAMA

Pareigūnų teigimu, Rusijos galimybės rinkti informaciją Lietuvoje yra apribotos, ypač Rusijai užpuolus Ukrainą, kai buvo pažemintas diplomatinio atstovavimo lygmuo, išsiųsta dalis diplomatų ir uždarytas konsulatas Klaipėdoje. Valstybės saugumo departamentas metinėje veiklos ataskaitoje nurodė, kad praėjusiais metais buvo nustatyta daugiau nei 100 Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar mezgė ryšį užsienio žvalgybos tarnybų atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti. Bet jeigu apie tai žino žvalgyba, tai reiškia, kad šie bandymai buvo nesėkmingi. 

Tačiau Lietuvoje tiek Rusija, tiek ir Baltarusija nelabai randa, su kuo bendradarbiauti, šių valstybių žvalgybos tarnybų kontaktai mūsų šalyje yra labai apriboti. Savo įtaką praėjusiais metais padarė ir koronaviruso pandemija bei įvairūs ekstremalios situacijos arba karantino apribojimai. Tai lemia, jog vertinimus ambasadoje dirbantys rusų darbuotojai ir žvalgybininkai turi daryti iš ribotų šaltinių, todėl viešumoje kilę svarstymai apie Kaliningrado tranzito užkardymą, neoficialiais duomenimis, buvo vertinami rimtai. 

REKLAMA
REKLAMA

Kadangi Kaliningradas yra atskiras nuo likusios Rusijos dalies, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą tarp Bendrijos ir Rusijos 2002 metais buvo pasiektas susitarimas dėl keleivių ir prekių tranzito per Lietuvą.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Lietuvoje pasigirdo balsų apie tranzito nutraukimą į Kaliningrado sritį, mat jeigu Rusija nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų, tai Europos Sąjunga esą gali nesilaikyti savo. Kaliningrado tranzitui taip pat pritaikyta išimtis 5-ajame Europos Sąjungos sankcijų pakete: tai reiškia, kad per Lietuvą toliau vyksta keleiviai, gali keliauti prekės. 

Sprendimus priimantys Lietuvos politikai situacijos itin neaštrino, bet, pavyzdžiui, premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi negalinti paneigti, jog konsultacijos ta tema nevyksta. 

„Supaprastintas tranzitas galiausiai nėra vien mūsų sprendimas, tai yra trišalis susitarimas: ne tik Lietuvos, kur Lietuva gali turėti savo nuomonę labai stiprią arba mažiau labai stiprią, bet tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas. Ir vis dėlto ignoruoti Europos Sąjungos, kaip tam tikros civilizuotos bendrijos nuomonę, kaip šitą kausimą spręsit, mes negalime. Bet negaliu pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“, – interviu LRT yra sakiusi premjerė Ingrida Šimonytė. 

REKLAMA
REKLAMA

Neoficialiais duomenimis, Lietuvos sprendimų priėmėjai buvo supažindinti su Rusijos įsitikinimais, esą Lietuva pasiryžus stabdyti Kaliningrado tranzitą, todėl pastaruoju metu niekas apie tai beveik nekalba. 

Šiuo metu tranzitu per Lietuvą per parą vidutiniškai vyksta 4 traukiniai ir apie 100 keleivių. Iki COVID-19 pandemijos šis skaičius siekė 700 keleivių per parą. Šiuo metu specialioji tranzito schema vykdoma Užsienio reikalų ministerijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, apribojant keleivių skaičių iki 250.

Tranzito saugumą užtikrina Valstybės sienos apsaugos tarnyba, mobiliųjų objektų stebėjimo prietaisų pagalba kontroliuojanti tranzitinių traukinių judėjimą per Lietuvos teritoriją. Įvažiavus į Lietuvą prie traukinio tvirtinamas specialus įtaisas, kuris fiksuoja traukinio greitį, sustojimus, kitą informaciją, kurią realiu laiku stebi pareigūnai. Nuo 2008 metų tranzitiniai traukiniai pasirinktinai arba pagal iškvietimą lydimi patruliniais Valstybės sienos apsaugos tarnybos orlaiviais.

REKLAMA
REKLAMA

Karinį tranzitą geležinkeliu per Lietuvos teritoriją kontroliuoja Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centras, kurio pareigūnai traukiniui įvažiavus į Lietuvą apžiūri ir įvertina vykstančius keleivius, nustato, ar tarp jų nėra karių.

Įvykus neplanuotam traukinio sustojimui Lietuvos teritorijoje, nustatyta tvarka organizuojamas policijos ekipažo išvykimą į įvykio vietą. Skubiais atvejais, iš užkardos ar policijos komisariato gavus informaciją apie asmenis, pasišalinusius iš neteisėtai sustabdyto tranzitinio traukinio, organizuojamas sraigtasparnio išvykimas į įvykio vietą.

2017-2019 metais per metus tranzitu iš/į Kaliningradą per Lietuvą vykdavo apie 800 tūkst. asmenų, 2020 metais – apie 220 tūkst. asmenų, 2021 metais – apie 400 tūkst. asmenų.

Ir toliau didziuojasi rusu galybes simboliu lietuvoje vilniaus tv bokstu ir jo nenugrauna. Shunauja ir yra shunauja....
Matosi, kad beviltiškas ir negydomas. Ir gerai, o tai durnyne iš kito pavyksta žmogų padaryt, o ką iš tavęs....
Дебил?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų