Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.

Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.

REKLAMA

Pacientai atviri – net ir dešimtimis centų ar keliais eurais pabrangę vaistai gali skaudžiai kirsti per kišenę ypač daug vaistų turinčiam vartoti, pensinio amžiaus žmogui. 

„Kainos auga, kaip ir viskas“, – sako širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos „Sveika širdis“ pirmininkė Rasa Šemiotienė. Ji pažymėjo, kad šiomis ligomis sergantiems asmenims nuolatos tenka vartoti ne vieną vaistą ir ne visi jie yra kompensuojami. 

REKLAMA

„Tie patys skystinantys vaistai, antikoaguliantai, jie tikrai labai brangūs, po traumų, po operacijų, sergant aritmija ir kitais širdies ir kraujagyslių sutrikimais – nedaug tų vaistų yra, kuo juos pakeisti ir visi jie yra brangūs. Ar centais, ar dešimtimis centų tyliai brangsta, kaip ir viskas. 

Žmonėms iš pensijos labai sunku susimokėti, jie kažko atsisako, kažkokių papildų, vitaminų ar mineralų nevartoja, renkasi skurdesnį maistą ir taip žmogus po truputėlį morališkai ir fiziškai niurkdomas“, – neslėpė R. Šemiotienė.

Ji pridūrė, kad užsienyje apskritai kompensuojama daugiau vaistų, todėl pacientai iš vakarų šalių stebisi, kaip čia pacientams nekompensuojami kraują skystinantys vaistai. „Ir taip mūsų kuklus pragyvenimo lygis, tai dar ir čia esame skriaudžiami“, – guodėsi pacientų atstovė. 

Perka iš kainyno „iškritusius“ vaistus

Paklausta, ar sulaukia iš pacientų nusiskundimų dėl padidėjusių vaistų kainų, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė svarstė, kad toks įspūdis gali susidaryti tiems, kas perka iš kompensuojamųjų vaistų kainyno „iškritusius“ vaistus.

REKLAMA
REKLAMA

„Gal turima omenyje, kad pabrango, nes išvis yra nekompensuojami ir, jei žmogus nori gydytis tuo pačiu vaistu, kuris buvo paskirtas, tai reikia pirktis už visą kainą. Nes anksčiau jie primokėdavo kelis eurus. O jei reikia pirktis už visą kainą, tai ir 15, 20 eurų kainuoja“, – komentavo pacientų asociacijos vadovė.

Jai antrindama R. Šemiotienė pabrėžė, kad ypač vyresni žmonės, pripratę prie anksčiau vartotų medikamentų, nenori jų keisti kitu tos pačios veikliosios medžiagos vaistu. 

„Jau žmogui kitas poveikis, jis turi prisitaikyti arba perka už visą kainą. Yra ta pati veiklioji medžiaga, bet poveikis skirtingas, yra niuansai“, – aiškino ji.

Daugiau pacientų renkasi kompensuojamąjį vaistą

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė portalui tv3.lt taip pat patvirtino, kad kelis kartus per metus keičiantis kompensuojamųjų vaistų kainynui neišvengiama situacijų, kai dalis vaistų „iškrenta“ ir tampa brangūs.

REKLAMA
REKLAMA

„Žinoma, pasitaiko situacijų, kad tam tikri vaistai, kurie buvo kompensuojami dar praeitais metais, nebėra kompensuojamųjų vaistų sąraše, tokiu atveju, pacientui pageidaujant to paties vaistinio preparato, jam reikalinga mokėti visą vaisto kainą. 

Pastebime dvi pacientus grupes – vieni pacientai yra linkę rinktis tik tą vaistą, kurį vartoja daug metų, jų pasirinkimui nedaro įtakos, ar vaistas kompensuojamas, ar ne. Tačiau visgi daugiau yra tokių pacientų, kurie renkasi vaistinį preparatą, atsižvelgdami į tai, ar vaistas kompensuojamas, taip pat renkasi vaistą su mažiausia priemoka“, – komentavo ji.

K. Nemaniūtė-Gagė pasakojo, kad vaistinėse kartais kyla situacijų, kai pacientai klausia vaistininkų, kodėl tam tikri vaistai yra išimti iš kompensuojamųjų vaistų kainyno ir nebekompensuojami, kodėl jiems reikia mokėti visą vaisto kainą.  

„Tada tenka papildomai informuoti apie pokyčius, nors pakeitimai nuo vaistinių nepriklauso, nes kompensuojamų vaistų tvarka ir kainos priklauso nuo valstybinių institucijų ir vaistų gamintojų, kokiomis kainomis jie pateikia vaistus į kainyną. 

REKLAMA
REKLAMA

Keisti gydymo ir vartoti kitus vaistus dažniausiai yra nelinkę vyresni asmenys, ilgai vartojantys tuos pačius vaistus. Tuo metu pacientai, kurie pirmą kartą įsigyja kompensuojamus vaistus, dažnai renkasi pigiausią kompensuojamąjį vaistą ir džiaugiasi, kad priemoka pigiausio vaisto būna labai nedidelė“, – komentavo Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė. 

Portalas tv3.lt primena, kad 75 m. ir vyresniems asmenims ar mažas pajamas gaunantiems asmenims kompensuojami vaistai vaistinėse yra išduodami nemokamai – t. y. kompensuojant ir vaisto priemoką.

Kainos „užšaldytos“

Valstybinė ligonių kasa (VLK) pažymi, kad kompensuojamųjų vaistų sąraše esantys vaistai drastiškai brangti negali, nes šių vaistų bazinės kainos yra „užšaldytos“.

„Tai reiškia, jog yra fiksuoti maksimalūs kainų dydžiai, taigi jie gali tik mažėti, bet ne didėti. Kompensuojamųjų vaistų priemokos, kurias moka patys pacientai, taip pat yra ribojamos. 

Jos negali būti didesnės nei 20 proc. bazinės kainos. O  vaistų, kurių bazinė kaina didesnė nei 23,55 euro ir vieno gamintojo sudėtinių vaistų – priemokos negali viršyti daugiau kaip 4,71 euro. Tose ribose vaistų priemokos gali kisti minimaliai“, – aiškino VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

REKLAMA
REKLAMA

Jis kartu nurodė, kad, palyginus 2021 m. pirmų 3 mėnesių ir 2022 m. pirmų 3 mėnesių pacientų priemokas, matyti, kad pernai vidutiniškai už 1 receptą pacientai primokėjo 2,91 euro, o 2022 m. – 2,97 euro. „Tai yra vos 6 cnt. arba 2 proc. daugiau“, – minimalų skirtumą įvardijo VLK atstovas.

Vaistinės: brangsta pakuočių žaliavos

Tai, kad infliacija neaplenkia ir vaistinių, patvirtino ir „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė. Pabrangimas taip pat galimas ir dėl to, kad brangsta vaistų pakuočių žaliavos.

„Vaistų kainos visuose vaistinių tinkluose yra kontroliuojamos šalies įstatymų ir negali viršyti nustatytų normų. Tačiau nuolat bendradarbiaudami su tiekėjais matome, kad kainų kilimas galimas ir pagrindinė to priežastis šiuo metu yra pakuočių žaliavų brangimas. 

Kol kas sunku pasakyti, kiek konkrečiai tai pasijaus žmonėms, nes vaistinių tinklai visuomet derasi su tiekėjais dėl geriausių kainų savo klientams. Tiek vaistų, tiek maisto papildų kainos didėja skirtingai: vienų produktų kainos didėja vos juntamai, kitų augimas gali būti ir didesnis“, – komentavo vaistinių tinklo atstovė.

REKLAMA
REKLAMA

„Camelia“ komunikacijos projektų atstovė Žiedūnė Juškytė nurodė, kad stebimas neženklus kai kurių vaistų ir maisto papildų kainų augimas, tačiau konkrečių tendencijų, kas brangsta, įvardyti negalėjo. 

„Prekių, tarp kurių – ir vaistai, kainos didžiąja dalimi priklauso nuo gamintojų. Jau įsigydami prekes iš gamintojų fiksuojame kainų padidėjimus. Prie gamintojo deklaruotos vaisto kainos Lietuvai pridedamas valstybės griežtai reglamentuojamas leidžiamas vaistinių tinklo antkainis bei pridėtinės vertės mokestis. 

Mūsų vaistinių tinklas, siekiant užtikrinti mažiausias kainas rinkoje, kai kuriems vaistams taikome gerokai mažesnius, nei valstybės leistinus maksimalius, antkainius. Taip pat savo pacientams norime pasiūlyti geriausias vaistų, maisto papildų ir kitų prekių kainas, todėl taikome nuolaidas“, – komentavo ji. 

Kas padėtų sumažinti vaistų kainas?

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad augančiomis vaistų ir kitų priemonių kainomis stebėtis nereikėtų.

REKLAMA
REKLAMA

„Brangsta ir logistika, brangsta kuras, tai vaistai negali nebrangti, juos reikia juk ir atvežti, sandėliuoti, žinoma, kad jie brangs. O kaip žmonės sugebės juos įpirkti, niekas per daug negalvoja. Vyriausybei atrodo, kad žmonėms pinigų yra gana. 

O vaistai yra labai specifinė prekė, žmogui gali sau leisti gyventi be kažkokių prabangos dalykų, net ir knygą gali nepirkti, o pasiimti iš bibliotekos, bet vaistų juk iš nieko nepasiskolinsi. Jei žmogui yra bėda, paprastai vaistams žmonės nebetaupo“, – komentavo jis.

Paklaustas, kaip būtų galima reguliuoti nekompensuojamų vaistų kainas, A. Veryga nurodė keletą būdų.

„Viena, ką mes dar darėme, tai PVM klausimas, koks jis yra nustatytas, tai čia valstybė visaip gali apsispręsti – nulinį PVM taikyti. Tai reiškia, kad vaistai šiek tiek galėtų atpigti. O kitas dalykas, ką irgi siūlėme – tai leisti pardavinėti vaistus ligoninių vaistinėms ir įgyvendinti tai, kad vaistai būtų perkami organizuotai – tą galima daryti tiek su kompensuojamais, tiek nekompensuojamais vaistais.  

REKLAMA
REKLAMA

Ir jei būtų perkama per tokį mechanizmą, be kažkokių lentynų mokesčių, komercinių susitarimų, jei ligoninėms nupirkus centralizuotai pacientams parduoti su minimaliu antkainiu, kad pati vaistinė galėtų išgyventi nesiekiant pelnų, tas galėtų labai atpiginti vaistus“, – dėstė A. Veryga.

Anot jo, nors kompensuojamųjų vaistų priemokoms ir uždėtos „lubos“, jos vis tiek gali augti. „Jei žmogus serga ne viena liga, kaip dažnai vyresnio amžiaus žmonėms ir  yra ir to vaisto dažnai reikia ne vieno, tai net ir jei priemoka išauga nuo 1 euro iki 4, o jam reikia kokių 5 vaistų, tai jam kokių 20 eurų per mėnesį yra pinigai pakankamai dideli“, – komentavo eksministras. 

Portalas tv3.lt primena, kad ką tik ministras Arūnas Dulkys pristatė ruošiamas permainas, tarp kurių – ir siūlymas kompensuoti priemokas, kai jos per metus viršytų 45 eurus. Tiesa, tam reikėtų rinktis vaistu su mažiausia priemoka.

Plačiau apie tai kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:

A. Veryga sutiko, kad nereikia pamiršti, kad kitą kartą vaistinės pirkinių krepšelį „išpučia“ ne vaistai, o, pavyzdžiui, įsigyti maisto papildai. 

REKLAMA
REKLAMA

„Ir man tekę matyti tokių čekių atsiųstų dar ministru dirbant, kai sakydavo, kad yra  labi brangūs vaistai, o ten būdavo dvi pozicijos vaistų ir kokios 8 – ne vaistų. Bet yra situacijų, kai ir vaistai žmogui brangsta, iškrenta iš kompensavimo, tikrai yra visokių variantų“, – komentavo jis. 

Seime – siūlymai ir dėl didesnių lengvatų įsigyjant vaistus

Kol lietuviai vaistinėje turi piniginę atverti vis plačiau, Seime svarstoma ir daugiau lengvatų įsigyjant kompensuojamuosius vaistus. Siūloma, kad jų gauti nemokamai galėtų jau sulaukę 65 m. amžiaus. 

Vis tik premjerė Ingrida Šimonytė  išreiškė abejonę dėl tokio sumanymo. „Kyla pajamos (...) Šiais metais pensijos buvo indeksuotos pakankamai sparčiu mastu, buvo išplėstos kompensacijos už šildymą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė premjerė.   

Taip ji sureagavo į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymą valstybės lėšomis dengti priemoką už kompensuojamus vaistus gyventojams nuo 65-erių metų, o ne nuo 75-erių metų, kaip yra dabar.  

REKLAMA
REKLAMA

„Čia vyksta toks rungtyniavimas tarp Seimo narių, kas pasiūlys gražesnę dovaną rinkėjams nelabai galvojant, kad tos dovanos vis dėlto turi kainą. Tai aš matau, kad čia yra iš tos serijos pasiūlymai“, – pridūrė I. Šimonytė.  

Dėl priemokų kompensavimo kriterijų dar siūlo persvarstyti ir VLK vadovas Gintaras Kacevičius, mat leidus daugiau žmonių pasirinkti bet kurį, nebūtinai pigiausią, vaistą iš kompensuojamųjų sąrašo sumokant tik priemokos dydį, vis daugiau žmonių renkasi brangiausią variantą.

Šią problemą akcentavo ir A. Dulkys, pateikęs siūlymus, kad kompensuojamųjų vaistų priemokų išlaidos būtų dengiamos tik renkantis vaistą su mažiausia priemoka.

2021 m. ligonių kasų duomenimis, padengiamos priemokos 75 metų ir vyresnių senjorų grupėje sudarė apie 13 mln. eurų. 

Iš viso 75 metų amžiaus asmenų, gaunančių kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones Lietuvoje yra apie 256 tūkst.

„Analizuojant 2021 m. Lietuvos gyventojų vaistų vartojimo ypatumus, VLK atlikti skaičiavimai parodė, kad iš viso pernai pacientai už kompensuojamuosius vaistus sumokėjo 17,6 mln. eurų priemokų. Dar 15,7 mln. eurų priemokų buvo padengta PSDF lėšomis. Taigi iš viso už vaistus buvo primokėta net 33,3 mln. eurų“, – nurodė VLK atstovė Diana Petravičienė.

Tai jūsų ekobirbistai sakė, kad žmonės sutaupe rekordines sumas ir ši vasara bus taipogi rekordine ar aš ką ne taip supratau!
Lietuvos valdžia ne vargšų draugė.
Gyvenam Lietuvoje : degalai brangiausi vaistai brangiausi maistas brangiausias infliacija didziausia sankciju kaimynam skelbiam daugiausiai .
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų