Ekspertai sako, kad valstybės atstovai jau vakar turėjo galvoti apie pasiūlos plėtimą, investicijas į municipalinį, taip pat socialinį būstą, nes prieinamo būsto trūksta ir Lietuvos piliečiams, be to, reikia jau suvokti, kad karas Ukrainoje užsitęs, todėl mūsų šalyje gali likti apie 10-30 tūkst. žmonių, kurie dirbs ir jiems reikės normalių gyvenimo sąlygų.
Ukrainiečiai šiuo metu jau sunkiai randa, kur apsigyventi, bet daug problemų patiria ir lietuviai, nes nuomotojai nenori atverti savo būstų šeimoms su vaikais ar gyvūnais.
Apie tai buvo diskutuojama portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Organizacijos „Saugus prieglobstis“ vadovė Olivija Anaškinaitė pasakoja, kad ieškant būstų šeimoms iš Ukrainos vis labiau susiduriama su problema, kad arba būstų trūksta, arba kai kurie savininkai nenori nuomoti jų ukrainiečiams.
„Su sunkumais iš tiesų susiduriame ir kuo toliau, tuo labiau. Nekilnojamasis turtas, kas liečia nuomą, tai tikrai tirpsta akyse, darosi vis sunkiau surasti būstą, kur apgyvendinti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Dalis nuomotojų atsisako nuomoti būtent ukrainiečiams, bijo, nežino teisinių apsaugos priemonių, kiti, kad jiems būtų ramiau, tiesiog atsisako nuomoti būstą. Pagrindinė problema, tai kuo toliau, tuo labiau mažėja būstų nuomai“, – teigia O. Anaškinaitė.
Nekilnojamojo turto brokeris Eimantas Dumbrava pažymėjo, kad sunkumų bandydami išsinuomoti būstą patiria ir patys lietuviai. Iš esmės taip yra dėl to, kad daugiau žmonių nori būstus išsinuomoti nei rinkoje yra pačių būstų, tačiau savo įtaką padarė ir į Lietuvą persikėlę kai kurie informacinių technologijų srityje dirbantys baltarusiai, kurie kaip klientai yra labai mokūs, todėl patrauklūs kaip klientai, mat gali mokėti aukštesnę nuomos kainą, mokėti į priekį, pasiūlyti gerą užstatą.
„Būsto nuomos rinkoje darosi situacija, kurią mes stebime jau kurį laiką naujo būsto pardavimo rinkoje. Tai yra drastiškas pasiūlos sumažėjimas. Kadangi mažėja pasiūla įsigyti būstą arba kainos tampa neįperkamos žmonėms, jie ieško alternatyvos. Pirmiausia, turbūt, ieško nenaujos statybos name, paskui ir nuomos variantus svarsto. Didmiesčiai, ypač Vilnius, yra augantis. Pirmiausia vietinių atvykstančių žmonių dėka, o nuo praeitų metų labai suaktyvėjo mokių baltarusių srautas, o nuo šių metų turime karą Ukrainoje ir bėgančius ukrainiečius, kurie svečiuojasi dabar pas mus. Visa tai sukuria įtampas, dėl kurių pasiūla yra labai sumažėjusi. Sausio mėnesį mes nuomos Vilniuje turėjome turbūt apie 2500 būstų, šiandien jeigu pasižiūrėsite, šis skaičius vos perkopia 400. Tai yra penkis kartus sumažėjusi pasiūla“, – pastebi Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
„Aišku, dalis būsto yra išimta iš nuomos ir neatlygintinai perduota ukrainiečiams gyventi. Aš pats turiu draugų ir kolegų, kurie kelis savo nuomojamus butus yra tiesiog išėmę iš nuomos ir suteikę neapibrėžtam laikui ukrainiečiams gyventi, bet daugumai žmonių tai yra pajamų šaltinis ir gana svarbus pajamų šaltinis, todėl jie negalės taip ilgai dykai savo turto užleisti ir paprašys ukrainiečių susimokėti, bent jau už komunalinius mokesčius, galbūt tam tikrą dalį nuomos, tad pamažu pamažu reiks jiems susimokėti. Taigi tikėtina, kad daliai ukrainiečių teks ieškoti alternatyvų, nes dalis jų yra arba labai mažai mokūs, arba visiškai nemokūs“, – teigė asociacijos vadovas.
Pasak M. Statulevičiaus, kadangi nekilnojamojo turto rinka yra inertiška, tai greitai pasiūlyti naujų būstų nebus įmanoma, mat statybos su jų suplanavimu ir parengimu trunka nuo pusantrų iki dvejų metų. Tačiau jis mano, kad valstybė turės ieškoti kitų sprendimų, kurie jau įgyvendinti kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, turės finansuoti ir pritaikyti gyvenimui viešbučius arba administracinius bei prekybinius pastatus.
„Bet suprantama, tai skirta gyvenimui tam tikromis išskirtinėmis sąlygomis, pusmečiui, galbūt iki metų ten gali žmonės gyventi. Ilgesniam laikotarpiui reikia ieškoti daug tvaresnių sprendimų užtikrinant visą gerovę, visą infrastruktūrą ir kad žmonės jautųsi oriai“, – pastebi M. Statulevičius.
Jis pažymi, jog karas Ukrainoje vis dar tęsiasi, o Junginės Tautos jau prognozuoja, kad pabėgėlių skaičius paaugs iki maždaug 8 mln. žmonių. Iki šiol pabėgo 5,2 mln. Jeigu pabėgėlių skaičius augs, natūraliai kažkiek žmonių Lietuvoje apsistos gana ilgam laikui, papildys darbo rinką. M. Statulevičius mano, kad Lietuvoje pabėgėlių skaičius gali pasiekti ir 70-80 tūkst., kai šiuo metu registruota apie 48 tūkst. Tokiu būdu įtampa būsto nuomos sektoriuje dar labiau sustiprės ir tuomet jau reikės ryžtingų sprendimų.
„Mes turėtume planuoti, kad bent dalį tų žmonių, apie 10-30 tūkst., čia liks artimiausiems keleriems metams. Jie bus papildymas mūsų darbo rinkai, jie visi labai darbštūs žmonės, bendraujant matosi, kad nusiteikę ne prašyti, ne laukti išmaldos iš mūsų žmonių, o eiti ir susimokėti už nuomą, už maistą ir gyventi, kiek galima, įprastą gyvenimą, kurį ji gyveno Ukrainoje. Bet skaičiai bus nemaži ir be naujos būtų pasiūlos, kurią mes galime sugeneruoti, apie ką jau reikėjo kalbėti vakar, bus labai sunku“, - svarstė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas.
Anot jo, jau daug metų kalbama apie municipalinio būsto fondus, bet jų nėra. Socialinio būsto plėtros tempai irgi neatitinka Lietuvos gyventojų poreikių. Būsto aprūpinimo srityje buvo tik vienas pasiūlymas, kai praėjusios kadencijos valdantieji pradėjo teikti paskolų subsidijas jaunoms šeimoms, apsigyvenančioms regionuose.
„Daug net mūsų šeimų laukia socialinio būsto. Nepamirškime ir jų. Mes dabar galvojame daug apie mūsų svečius, apie atvykstančius kaimynus, bet tame tarpe yra ir mūsų žmonės, kurie laukia eilėje ir jų galimybė gauti įperkamą būstą, už kurį jie gali dalinai susimokėti, dar labiau nusikelia. Tai čia tik apnuogino šitą mūsų problemą. Manau, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų ir kalbėti apie būsto pasiūlą, valstybės užsakymus būsto plėtrai mieste ir regionuose“, - sako M. Statulevičius.
