Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva šiuo metu neturėtų pasiduoti ekonominiam Kinijos šantažui, kurį oficialusis Pekinas pritaikė susinervinęs dėl Taivano vardo atstovybės atidarymo Vilniuje, nes grįžti prie normalių santykių su Kinija veikiausiai nebepavyks. Bet padedant Taivanui simboliniais veiksmais, reikia būti labai atsargiems, nes tai gali turėti žalingų pasekmių paties Taivano saugumui.

Lietuva šiuo metu neturėtų pasiduoti ekonominiam Kinijos šantažui, kurį oficialusis Pekinas pritaikė susinervinęs dėl Taivano vardo atstovybės atidarymo Vilniuje, nes grįžti prie normalių santykių su Kinija veikiausiai nebepavyks. Bet padedant Taivanui simboliniais veiksmais, reikia būti labai atsargiems, nes tai gali turėti žalingų pasekmių paties Taivano saugumui.

REKLAMA

Taip mano JAV German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser, kuri Vilniuje dalyvavo Rytų Europos studijų centro diskusijoje. 

„Yra daug dalykų, kuriuos Lietuva gali daryti, aš gal tik raginčiau jūsų vyriausybę įsivertinti skirtingų veiksmų naudą ir rizikas. Kartais Taivano politikai ragina mano vyriausybę daryti dalykus, kurie, mano manymu, nebūtinai atitinka Amerikos interesus. Jie gali tarnauti Taivano interesams, gali netarnauti. Pavyzdžiui, Taivanas dar nuo Donaldo Trumpo administracijos darbo pradžios ragino Jungtines Valstijas pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą. Iki šiol JAV to nepadarė. Ir aš viešai sakau, aš nemanau, jog Jungtinės Valstijos turėtų leisti Taivanui pakeisti atstovybės pavadinimą. Aš tikrai noriu pasiekti reikšmingos paramos Taivano saugumui, ekonomikai, bet, manau, kad turime būti atsargūs dėl dalykų kuriuos darome ir kurie yra simboliniai. Tai gali atvesti prie žalingų pasekmių Taivano saugumui“, – mano analitikė. 

Lietuva leido Taivanui Vilniuje atverti prekybinę atstovybę, kuri angliškai pavadinta Taivaniečių atstovybe, o kinų kalba – Taivano. Tai sukėlė Kinijos pasipiktinimą, nes Pekinas Taivaną laiko savo dalimi ir priešinasi salos ryšių plėtrai naudojant Taivano, kaip šalies, pavadinimą, bet neprieštarauja, kai atstovybės pavadinamos Taipėjaus pavadinimu.

REKLAMA

Lietuva tapo vienintele pasaulio valstybe, leidusia tokį atstovybės pavadinimą, išskyrus tik Somalilendą, kuris nėra laikomas tarptautiniu lygmeniu pripažinta valstybe. JAV veikiančios atstovybės yra pavadintos Taipėjaus, ne Taivano, vardu. 

Dėl atstovybės pavadinimo Kinija paskelbė Lietuvai nedeklaruotas ekonomines sankcijas, Lietuvos eksportas į Kiniją krito iki nulio, Kinija pažemino diplomatinio atstovavimo lygmenį. Lietuvos politikai neviešai pripažįsta nesitikėję tokios Kinijos reakcijos, nors ją buvo galima prognozuoti įsigilinus į Kinijos nuostatas dėl Taivano. Taivano sąsiauris potencialiai yra vieta, kur galėtų kilti dar vienas karinis konfliktas pasaulyje, nes Pekinas neatmeta galimybės integruoti Taivaną jėga. 

Tačiau šiuo metu situacija yra tokia, kokia yra. B. Glaser mano, jog Lietuva dabar neturėtų pasiduoti Kinijos grasinimams, mat kad ir ką darytų Lietuva, Pekinui to veikiausiai nepakaks. 

REKLAMA
REKLAMA

„Neturėčiau patarinėti užsienio vyriausybėms, kadangi jūs turite savo interesus. Aš negrįšiu į praeitį ir nekalbėsiu apie tai, kas galėjo būti padaryta kitaip, tai būtų visai kita diskusija. Jeigu imsime tą situaciją, kuri yra šiandien, tai aš tikrai nepasiduočiau Kinijai. Kinija naudojasi silpnybėmis. Kinija iškeltų labai didelius reikalavimus“, – mano German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė. 

B. Glaser pateikė pavyzdį, kai santykius su Kinija bandė normalizuoti Pietų Korėja. Pastaroji paskelbė trijų „ne“ pareiškimą, kad tik patenkintų Kiniją: kad nesvarstys apie papildomų amerikietiškų antibalistinės gynybos sistemų THAAD dislokavimą savo teritorijoje, kad nesvarstys apie kitų JAV antibalistinės gynybos sistemų naudojimą ir neprisijungs prie aljansų su JAV ir Japonija. Analitikė sako, kad Kinijai to vis tiek nepakako. 

Panašiai nutiko ir Norvegijai, kai Nobelio taikos premija buvo apdovanotas Kinijos žmogaus teisių aktyvistas Liu Xiaobo. Šiuo metu jis jau yra miręs, bet tuomet šis apdovanojimas įsiutino Kiniją, kuri tradiciškai ėmėsi ekonominio spaudimo. Po šešerių metų Norvegija kapituliavo ir kartu su Kinija paskelbė bendrą pareiškimą. Bet santykiai iki šiol braška. 

„Tai ne tokia užsienio politika, kurios turėtų siekti Lietuva. Bet aš manau, kad jūs turite toliau tęsti ryšius su Taivanu. Bet kai aš patariu savo vyriausybei, sakau, kad yra dalykų, kuriuos mes turime daryti su Taivanu, ir yra dalykų, kurių neturėtume daryti. Taigi aš jokiai vyriausybei pasaulyje nepatarčiau... Mes vienintelė pasaulyje šalis, kuri parduoda ginklus Taivanui. Buvo laikas, kai jie pirko ginkluotę iš Prancūzijos, bet paskui kinai baudė prancūzus metų metais. Aš taip pat manau, kad mes neturėtume suteikti Taivanui diplomatinio pripažinimo. Sakyčiau, kad ir Lietuva neturėtų suteikti diplomatinio pripažinimo. Bet yra visas spektras dalykų, ką galima daryti. Šiuo atveju labai svarbūs ekonominiai santykiai. Tikiuosi, kad Europos Sąjunga turės laisvos prekybos susitarimą su Taivanu. Mano šalis to nedarys, kas yra nelabai gerai. Tikrai manau, kad Taivano ekonominiam klestėjimui labai svarbu, kad kuo daugiau šalių galėtų stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu“, – pabrėžia B. Glaser. 

Nieko nėra baisiau už Durnių su iniciatyva.
kiek milijardu nuostolių.padarė Lietuvai tas kvailys broileris?
Teisingai pasakė. O mūsų gaidžiukas prieš dramblį šokinėja
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų