Dienos komentaras

Pastarosiomis dienomis vis dažniau valdžia prasitaria apie ketinimus švelninti karantiną. Tačiau specialistai stoja piestu – esą artėjančios Velykos galėtų tapti antrąja viruso banga. Kaip vertinti tokius siūlymus, kalbame su Farmakoekonomikos instituto direktoriumi, visuomenės sveikatos mokslų daktaru Giedriumi Vanagu. Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama  apie galimą karantino švelninimą.

Žmonės vis labiau nerimauja, kaip išgyventi, kai vieni varomi nemokamų atostogų, kitiems nurėžiami atlyginimai ar iš viso atleidžiami iš darbo. Kaip elgtis tokiose situacijose? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Baiginėjasi trečioji karantino savaitė. Kokia situacija yra darbo rinkoje? Kokiomis nuotaikomis žmonės kreipiasi į jus? Padėtis yra sunki ir tvyro nerami atmosfera.

Seimas nepatvirtino algų priedų medikams opozicijai užblokavus valdančiųjų projektą. Prezidentas Nausėda tokį Seimo darbą pavadino fiasko ir pareiškė, kad kalti – visi. Dalis apžvalgininkų prezidento pareiškimą vadina populizmu. Kas kaltas ir kas populistas – klausiame politologo Tomo Janeliūno. Sveiki. Sakote, kad jums šlykštų ir gėda dėl Seimo, kuris nesugebėjo antradienį patvirtinti atlyginimų priedų medikams.

Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės skiriami pinigai verslo gelbėjimui pinigai pasieks darbuotojus ir kaip koronavirusas paveiks paprastus žmones kalbame su ekonomistu Romu Lazutka.

Koronavirusas keičia pasaulį: jo griaunamąją galią patiria turtingiausios valstybės ir sąjungos. Kokiame pasaulyje gyvensime po pandemijos? Kas ir kodėl gali tapti laimėtojais arba pralaimėjusiaisiais šiose galios ir atsparumo varžybose? Apie tai kalbamės su politologu Linu Kojala. Koronavirusas daro įtaką ne tik pasaulio visuomenių vidaus būklei, ekonomikai, bet ir tarptautinei politikai, geopolitikai.

Pirmadienio rytą startavo nuotolinis vaikų mokymas iš namų. Visgi, neapsieita be problemų – mokymuisi skirti tinklalapiai nuo pat ryto nebeveikė. Ko ketina imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kalbame su ministru Algirdu Monkevičiumi. Laba diena, tai šiandien prasidėjo nuotolinis mokymas ir pasipylė skundų, kad nuotolinio mokymo platforma nulūžo, elektroninis dienynas nepasiekiamas.

Pasaulį vis labiau bauginantis koronavirusas neaplenkia ir tokių pasaulio įtakingųjų kaip Borrisas Johnonas ar Princas Čarlzas. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kalbėdamas G20 valstybių vadovų susitikime pasakė: „Reikėjo trijų mėnesių pasiekti pirmąjį 100 tūkstančių infekcijos atvejų. Antrasis šimtas užsikrėtė per 12 dienų, trečiasis – per keturias dienas.

Koronavirusui siaučiant visame pasaulyje, daugiau dėmesio turėtume skirti viruso sukeltai ekonominei krizei ir galvoti apie ateitį, įspėja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ką ir kaip valstybė turėtų planuoti, kad neatsidurtume visiškoje ekonomikos duobėje, su ekonomistu R. Kuodžiu aptarta „Dienos komentare“. Sveiki, pone Kuodi, teigiate, kad koronaviruso sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje mes per mažai imamės žingsnių, galvodami apie ateitį.

Netrukus turėtų įsigalioti nauja tvarka apsiperkant parduotuvėse. Kaip naujus reikalavimus vertina prekybos centrai? Ar sugebės įvykdyti valdžios reikalavimus, kad galėtume apsipirkti kiek įmanoma saugiai? Apie tai vaizdo skambučiu kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir prekybos tinklo „Maxima“ komercijos direktorė Vilma Drulienė.

Lietuvos medikai išplatino kreipimąsi dėl darbo sąlygų ir saugumo. Gydytojų teigimu, padėtis yra blogesnė, nei viešai skelbiama iš politinių tribūnų. Kokia yra tikrojis padėtis? Apie tikrąją padėtį kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejoniene. Lietuvos medikų sąjūdis, medicinos bendruomenės vardu išreiškė nepasitikėjimą ministru A.Veryga ir tuo, kaip tvarkomasi su ekstremalia situacija.

Jau savaitė laiko, kai gyvename karantino sąlygomis. Daugėjant susirgusiųjų, rekomendacijos vis griežtėja. Tai – neįprastos mums sąlygos. Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsiminė, kad neabejojama, jog karantinas bus pratęstas. Apie esamą situaciją Lietuvoje TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir karo psichologas Andrius Jurgaitis. Lietuvoje įvestas karantinas ir tai – mums neįprastas dalykas.

Nyderlanduose kovo 23 dieną teismas nagrinės Malaizijos lėktuvo MH17 numušimo virš Donbaso bylą, kuri dėl koronaviruso protrūkio bus nagrinėjama už uždarų durų, o posėdis bus transliuojamas internetu. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis šią bylą vadina viena didžiausių per pastaruosius dešimtmečius ir neveltui jau pritraukė viso pasaulio dėmesį.

Sveikatos apsaugos ministras Veryga sako, kad ateinančią savaitę Vyriausybė greičiausiai svarstys pratęsti karantiną. Kiek jis gali tęstis ir ko vertos valdžios pastangos, kai trūksta testavimo priemonių, o patikrinimo prigrūstose patalpose laukia ir sveiki, ir užsikrėtę? Aiškinamės su Aurelijumi Veryga. Vyriausybė kitą savaitę žada pratęsti karantiną. Kaip jūs prognozuojate, iki kada jis galėtų būti pratęstas?  Sudėtinga prognozuoti.

Prezidentas Nausėda giria Vyriausybės ir Seimo patvirtintą 2,5 milijardo eurų ekonomikos gelbėjimo planą. Ar tikrai tas planas išgelbės? Klausiame finansų ministro Viliaus Šapokos. Ministre, patvirtintas 2,5 milijardų ekonomikos gelbėjimo planas.

Premjeras ir finansų ministras sako, kad jeigu dėl koronaviruso nekontroliuojamai pradėtų kilti kainos, valstybė gali pradėti jas reguliuoti. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žmonės šlavė parduotuvių lentynas.  Tad kaip yra su maisto prekėmis – ar jų netrūksta ir ar artimiausiu metu nepritrūks? Pokalbis su prekybos tinklo „Norfa" savininku Dainiumi Dunduliu. Kokia yra padėtis su maisto produktais? Nes ir praėjusią, ir šią savaitę žmonės šlavė lentynas.

Situacija Lietuvoje dėl koronaviruso blogėja. Antradienį Panevėžyje užsikrėtusio vyro būklė pablogėjo, jis atsidūrė reanimacijoje. Patvirtintų atvejų Lietuvoje – jau 21 ir šis skaičius kasdien auga. Visuomenė diskutuoja ar atliekamų tyrimų skaičius per parą yra pakankamas. Santaros klinikos teigia, kad jos taip pat gali pradėti daryti tyrimus ir tai padėtų pagerinti per parą atliekamų tyrimų skaičių.

Lietuvoje pirmadienį nustatyti dar trys nauji koronaviruso atvejai. Du pacientai izoliuoti ir gydomi Vilniuje, Santaros klinikose, vienas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Visi trys asmenys – neseniai grįžę iš užsienio, du iš Austrijos, trečiuoju atveju – iš Dominykos Respublikos. Ar imamasi visų priemonių, kad užkardytume kelią virusui? Apie šių dienų situaciją TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Padėtis dėl koronaviruso Lietuvoje sunkėja. Penktadienį šalyje užfiksuoti dar trys nauji užsikrėtimo atvejai: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat jų daugėja ir šeštadienį. Sveikatos apsaugos ministras spaudos konferencijoje pasakojo apie situaciją ir kokių veiksmų planuojama imtis toliau. Šalyje žmonės skundžiasi, kad tyrimai atliekami ne visiems, o pats Aurelijus Veryga tikino, kad tai padaryti būtų neįmanoma.

Pasaulio naftos gavyba sudaro apie 100 mln. barelių per parą, o dėl koronaviruso sukelto ekonomikos augimo lėtėjimo ar net galimo smukimo naftos poreikis vis mažėja ir nukrito iki 98 mln. barelių per parą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis prognozuoja, kad ateities naftos rinkoje kova vyks dėl rinkų, o ne dėl kainų – svarbu bus parduoti kuo daugiau, kol dar nafta reikalinga.

Europoje koronavirusui sparčiai plintant, Lietuvoje dviem savaitėms uždaromos mokyklos, darželiai, atšaukiami beveik visi renginiai. Gyventojams rekomenduojama iš viso nevykti į keliones. Pasauliui vis labiau izoliuojantis, kyla klausimas, kokį poveikį šį kritinė padėtis turės Lietuvos ir pasaulio ekonomikai? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. Dėl koronaviruso pasaulį ištinka paralyžius.

Jau trečiadienį švęsime prieš tris dešimtmečius iškovotą Lietuvos laisvę. Tačiau net ir dabar Lietuvoje netrūksta nusivylusių žmonių, sakančių, kad „ne už tokią Lietuvą kovojome”. Apie tai, už kokią Lietuvą kovojome ir kiek ano meto viltys atitinka šiandienę tikrovę, klausiame Kovo 11-osios akto signatarės Rasos Juknevičienės. Sveikinu jus Kovo 11-osios proga. Esate Nepriklausomybė Akto signatarė, viena iš tų žmonių, kuri savo rankomis išvadavo mus iš sovietinės okupacijos.

Artėjant rinkimams aiškėja, kad vis daugiau partijų lyderiu vesiančiu į rinkimus renkasi ne partijos pirmininką. Konservatoriai paskelbė, kad juos į Seimą ves ne Gabrielius Landsbergis, o Ingrida Šimonytė. Į praeitus rinkimus valstiečius vedė Saulius Skvernelis. Ką reiškia tokia tendencija – ar partijų pirmininkai nėra tikrieji lyderiai? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Nerimas dėl koronaviruso nerimsta. Jis ir toliau plinta reikalaudamas vis daugiau gyvybių. Ekonomistai kalba, kad virusas turės rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, tačiau rezultatai paaiškės tik kiek vėliau. Prognozuojama, kad turėtų pigti net kasdienio naudojimo prekės, kuras. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Marius Dubnikovas. Visas pasaulis nerimauja dėl to koronaviruso.

Pasaulio diplomatiniuose salonuose dažnai girdimas klausimas – gal jau gana sankcių Rusijai, gal Vladimiras Putinas jau užmokėjo už Krymo aneksiją ir Rytų Ukrainos okupaciją? Įtakingų pasaulio valstybių sankcijas Rusijai įvertinęs diplomatas Antanas Valionis mano, kad tikrasis sankcijų efektas Rusijai paaiškės tik vėliau.  O vertinant sankcijas reikia įvertinti ir naudą, kurios Rusija negavo dėl eilės nutrauktų projektų.

Tebekunkuliuojant aistroms dėl Valstybės saugumo departamento veiksmų ir Lietuvą purtant koronaviruso baimėms, ketvirtadienį Lietuvoje kilo diskusijos dėl dar vieno skandalo. Šį kartą jis – Vyriausybėje. Dėl nesutarimų su Sveikatos apsaugos ministru iš pareigų traukiasi premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.  Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir pats premjeras Saulius Skvernelis. Gal pradėkime nuo degtinės.

Skandalas dėl saugumo tarnybų neva slapta rinktos informacijos apie buvusius kandidatus į Prezidento rinkimus tęsiasi. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas komiteto nariams paviešino neva iš vieno žvalgybos pareigūno gautą informaciją, kad Valstybės saugumo departamentas prieš rinkimus rinko duomenis apie prezidento Gitano Nausėdos komandos žmones ir tuometį konservatorių pretendentą į šalies vadovus Vygaudą Ušacką. Pats žvalgybos vadovas kaltinimus neigia.

Graikijoje aštrėja pabėgėlių drama, pareigūnai kulkomis stabdo į salas iš Turkijos plūstančias valtis su žmonėmis, o Ankara vis garsiau kaltina graikus žudant pabėgėlius. Tuo pat metu Sirijoje verdant mūšiams didėja ir tiesioginės turkų ir rusų karinio konflikto grėsmė.

Nerimas dėl koronaviruso nerimsta. Jis ir toliau plinta reikalaudamas vis daugiau gyvybių. Ekonomistai kalba, kad virusas turės rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, tačiau rezultatai paaiškės tik kiek vėliau. Lietuvoje naujų koronaviruso atvejų neužfiksuota, o apie Šiauliuose izoliuotą moterį kalbama pozityviai – ji serga lengva forma.

Sveikatą kuruojantys parlamentarai penktadienį į Seimą išsikvietė sveikatos apsaugos ministrą ir klinikų atstovus aiškintis, kaip valstybė pasirengusi galimam koronaviruso protrūkiui – ar tarnybos tinkamai reaguoja, ar užteks ligoninėms personalo ir lovų sergantiems. Ką sužinojo politikai, kalbėjome su Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene. Ponia Asta, pirmasis koronavirusas atvejis jau nustatytas, kaip elgtis visuomenei? Vieni panikuoja, kiti elgiasi ramiai.

Iki šiol žinojome, jog dėl Antrojo pasaulinio karo daugiausiai kalti Vakarai, kurie neatsiuntė į Maskvą rimtos derybų delegacijos prieš II Pasaulinį karą ir dėl to nebuvo kitos išeities rusams, kaip tik pasirašyti sutartį su Vokietija.

Pasaulį kaustantis koronavirusas verčia skelbti ekstremalią situacija ir mūsų šalyje. Nors pas mus nenustatytas nė vienas koronoviruso atvejis, panika jau prasidėjo. Kiek iš tiesų reikia baimintis šio viruso ir kaip saugotis mums patiems, kalbėjome su profesoriumi Vytautu Usoniu.  Žmonėms kyla vis didesnis nerimas dėl koronaviruso. Lietuvoje Vyriausybė jau kalba apie ekstremalios situacijos paskelbimą, be to, premjeras Saulius Skvernelis atšaukė atostogas.

Visame pasaulyje plintant koronavirusui, įkalinusiam tūkstančius žmonių kruiziniuose laivuose ir viešbučiuose, Lietuvos sveikatos viceministras Algirdas Šešelgis ramina Lietuvos gyventojus. Ar tikrai galime būti ramūs ir turime aiškius atsakymus, apie tai kalbėjome su viceministru A. Šešelgiu. Užsikrėtusiųjų koronavirusu pasaulyje jau daugiau kaip 80 tūkstančių. Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė, kad reikia ruoštis pandemijai.

Koronavirusas smogia ne tik žmonėms, bet ir ekonomikai. Šio viruso pasekmes mes dar tik pajusime. Kadangi Kinija vadinama pasaulio fabriku, jau dabar daug kam pasaulyje pradeda trūkti kiniškų gaminių, o į tai reaguoja ir biržos. Kaip dėl koronaviruso gali nukentėti pasaulis ir Lietuva? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kai šnekame apie koronavirusą, tai visada kalbame – kiek žmonių užsikrėtė, kiek mirė.

Vis daugiau emigrantų svarsto galimybę sugrįžti į Lietuvą. Jeigu 2018 metais į projekto „Renkuosi Lietuvą“ organizatorius patarimų, ką būtina žinoti ketinant sugrįžti, kreipėsi vos per du tūkstančius lietuvių, pernai jų buvo jau keturis kartus daugiau. Ar ir šiemet pastebimos tokios tendencijos? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir projekto koordinatore Emilija Oleškevič. Girdime, kad didėja emigrantų susidomėjimas grįžti į Lietuvą.

Kalendorinis pavasaris jau praktiškai ant nosies: dar savaitė ir atsisveikinsime su žiema. Tačiau tokia šiluma, kokią turime vasario mėnesį, anksčiau džiaugdavomės tik kovą ar balandį. Pastovios sniego dangos šiemet taip pat neturėjome, o jei sniego ir buvo – jis greitai ištirpdavo.

Miuncheno konferencija, 1963 metais pradėjo organizuoti NATO šalys ir ji kasmet sutraukia politikos lyderių iš viso pasaulio. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis pasidalijo asmenine patirtimi, kokie svarbiausi klausimai ir konfliktai buvo sprendžiami šioje konferencijoje jo vadovavimo ministerijai metais ir kas svarbiausio buvo sprendžiama šių metų susitikime.

Seimo valdyba kitą savaitę spręs, ar inicijuoti parlamentinį tyrimą pagal parlamentaro Vytauto Bako pateiktą medžiagą dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų bei įtakos politikos procesams. Ši, esą V. Bako turima informacija Seime užminė mįslę. Kaip patys Seimo nariai sako, vieni kitų klausinėja ar kas ką žino šiuo klausimu. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Šį savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vyks jau 21-oji Vilniaus knygų mugė. Nors įvairiausi tyrimai teigia, kad lietuvių tauta skaito vis mažiau, organizatoriai tikina, kad žmonių srautai nemažėja ir renginys kiekvienais metais pritraukia vis didesnę auditoriją. Kalbama, kad šių metų knygų mugėje dalyvaus ir didelis skaičius užsienio autorių. Apie didelio susidomėjimo sulaukusį renginį TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir viena iš renginio organizatorių Milda Gembickienė.

Iš kasmet vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos atstovai grįžo nekokios nuotaikos. Buvo pabrėžiama Kinijos grėsmė, o agresyvios Rusijos klausimas arba apeinamas, arba skambėjo kaip raginimas gerinti santykius su Maskva. Kur link mus veda šių metų Miunchenas – studijoje klausėme politologo Lino Kojalos. Miuncheno saugumo konferencijoje, pasibaigusioje prieš kelias dienas, matėme, kad dėmesys Kinijai didėja, jos grėsmei, o Rusijos – kaip tik mažėja.

Šiemet – lygiai 102 metai nuo to, kai Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Valstybė gyvavo 21-erius metus ir vėl atsidūrė svetimos valstybės įtakoje. Garsūs Lietuvos žmonės socialinėje erdvėje šiandien dalijasi įvairiomis istorijomis, prisiminimais ir tuo, ką jiems reiškia valstybė. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir dainininkas Saulius Urbonavičius. Žmonės šiandien perka širdutes, gėleles ir taip toliau.

Šiųmetė VSD ataskaita, informuojanti šalies gyventojus apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, yra bene optimistiškiausia per kelis pastaruosius metus. Ataskaitoje pažymima, jog Rusijos galimo puolimo tikimybė Lietuvai mažėja.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atmetė premjero Sauliaus Skvernelio teiktą Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Pastaruoju metu prezidento ir premjero bendradarbiavimą temdė ginčai dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Politologai mano, kad tai gali būti elementarus prezidento bandymas valdančiajai daugumai parodyti savo galią.

Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek tokie nuogąstavimai realūs, klausiame ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės. Girdime, kad mūsų verslininkų siunčiamų prekių eksportas į Kiniją mažėja. Kalba ir mėsininkai, kad galbūt jau ne tiek siųs, žmonės vis mažiau parsisiunčia iš Kinijos.

Premjeras Saulius Skvernelis neatvirauja dėl savo žmonos įsidarbinimo bendrovės „Orlen” dukterinėje įmonėje, nors visuomenei kyla klausimų. Ar tokie ir kiti premjero įvaizdžio negerinantys dalykai nesutrukdys jo tolimesnei politinei karjerai, apie kurią jis pats kalba vis atviriau, TV3 Žinių Dienos komentare klausiama paties premjero Sauliaus Skvernelio.

Pirmadienį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Darius Maskoliūnas paskelbė rinktinės sudėtį. Galima išvysti ir Kinijoje rungtyniaujančio Donato Motiejūno pavardę, kuris rinktinėje nežaidė nuo 2017 metų. Tiesa, Donato Motiejūno pasirodymas šiame atrankos į Olimpines žaidynes cikle nebuvo planuotas, tačiau dėl koronaviruso krepšininkas grįžo iš Kinijos ir yra pasiruošęs padėti rinktinei.

Dar antradienį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad premjero Sauliau Skvernelio žmona įsidarbino „Orlen“ dukterinėje įmonėje. Tai sukėlė rimtų diskusijų, ar pats ministras pirmininkas nesumaišė viešųjų ir privačių interesų.  Apie tai TV3 studijoje diskutavo žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo narys Mykolas Majauskas.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo metinis pranešimas Kongrese jo apkaltos išvakarėse tapo tikru farsu, neabejotinai supykdžiusi aršiausius jo konkurentus demokratus. Savo kalboje Trumpas gyrėsi apie stiprią JAV ekonomiką ir darbininkų padėties gerėjimą, o tuo nepatenkinta demokratų lyderė Nancy Pelosi per tiesioginę televizijos transliaciją suplėšė jai pateiktą kalbos teksto kopiją.

Nerimsta aistros valdančiųjų padangėje. Daug diskusijų kilo paaiškėjus, kad premjero Skvernelio žmona įsidarbino lenkų koncerne „Orlen“. Koncerno valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose po Skvernelio susitikimų su Lenkijos politikais sulaukė nuolaidų krovinių gabenimui „Lietuvos geležinkeliais“ ir sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose mūsų šalyje. Tikindamas, kad ši informacija – nieko tokio, Ramūnas Karbauskis viešina informaciją apie buvusio ministro Roko Masiulio ryšius.

Lietuvių turistus Kaliningrade verbuoja Rusijos specialiosios tarnybos. Tai – viena iš antradienį įvardytų grėsmių Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje. Lietuvos žvalgyba taip pat kalba apie stiprėjantį ginklavimąsi Rusijoje, ypač Kaliningrado srityje. Esą šalia mūsų nuolat daugėja karinių laivų ir formuojasi naujos divizijos.  Tiesa, ne visos mūsų pareigūnų nustatytos grėsmės pateikiamos viešoje ataskaitoje.