Dienos komentaras

Blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė grąžina prievolę dėvėti apsaugines veido kaukes viešose uždarose vietose. Kaip veiks ši taisyklė ir kokių papildomų priemonių reikės imtis, jei daugės susirgimų? Ar gali keistis Seimo rinkimų tvarka? Kalbamės su sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojančiu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi Sveiki.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus dvi partijos – valstiečiai žalieji ir konservatoriai-krikdemai – toli atitrūko nuo kitų varžovų ir kovoja dėl pirmos vietos. Tai rodo atlikta bendrovės „Vilmorus” naujausia apklausa. Kas lemia tokį atotrūkį ir kas dar gali iš esmės keistis, klausėme bendrovės „Vilmorus” vadovo Vlado Gaidžio. Sveiki, jūsų naujausia apklausa rodo, kad dvi pirmaujančios partijos – valstiečiai ir konservatoriai – atitrūko toli nuo savo varžovų.

Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno apie 215 tūkst. žmonių – vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos – 527 eurai. Kada išbrisime iš skurdo? Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene. Statistikos departamentas paskelbė optimistinę praėjusių metų skurdo statistiką.

ES milijardai – ar sugebėsime juos tinkamai panaudoti ir neištaškyti? Pokalbis apie tai su ekonomistu Žygimantu Mauricu. ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti.

Šiemet rudenį Lietuvoje vyks Seimo rinkimai, tačiau kas juose taps naujaisiais lyderiais, formuojančiais valdančiąją koaliciją, iki pat rezultatų skaičiavimo dienos liks intriga.  Vis tik politologai jau dabar matydami kai kurių partijų reitingus, gali numatyti, kuriai partijai rinkėjai turėtų būti palankesni. Ar rinkimai išdraskys valstiečių ir socialdemokratų koaliciją? Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su politologu Lauru Bieliniu.

Vos už poros savaičių bus paleista Astravo elektrinė, tikina „Rosatom“ atstovai. Siekiant užkirsti tam kelią, Lietuvoje rengiamos protesto akcijos. Tačiau ar jau nepražiopsojom laiko ir dar galim ką pakeisti? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesorius Vytautas Landsbergis. „Rosatomo“ atstovas pareiškė, kad Astravas bus paleistas jau rugpjūčio pradžioje, vos už kelių savaičių.

Rugpjūčio pradžioje jau šeštą kartą Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. 1994 metų liepos mėnesį pirmą kartą išrinktas prezidentas Aleksandras Lukašenka jau šeštą kartą, pašalinęs visus pagrindinius oponentus, vėl, matyt, laimės „demokratinius“ rinkimus. Rinkimai vyks pagal jau du kartus pakeistą konstituciją. Tik laimėjęs pirmuosius rinkimus 1996 metų lapkričio mėnesį Lukašenka pakeitė konstituciją – išplėtė prezidento įgaliojimus ir įkūrė dviejų rūmų parlamentą.

Lietuvos verslas piktinasi negaunantis valstybės žadėtos paramos. Reikšdami pasipiktinimą, šią savaitę į gatves išėjo turizmo verslo atstovai. Paklausėme, ko ketina imtis naujasis ūkio ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Laba diena. Ministre, kaip čia nutiko? Šitoje pozicijoje ministravo jūsų sūnus Mindaugas, vėliau jūsų bendrapavardis Virginijus, jaunimas išsilakstė ir tenka jums stoti prie šitos vagos. Tai ką – jaunimas nieko nepadarė? Sveiki, gyvi.

Rusijos „Rosatom” paskelbė, kad Astravo atominę ketinama įjungti jau rugpjūčio pradžioje. Prezidentas Gitanas Nausėda nedelsdamas sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį, tačiau sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis žeria kritikos – esą nieko nedaroma, kad šis projektas būtų sustabdytas.  Apie situaciją kalbamės su Seimo Ekonomikos komiteto nariu Virgilijumi Poderiu.

Žalgirio mūšio laimėjimas – ne tik graži proga džiaugtis ir jį minėti. Ką iš tiesų jis mums reiškė?  Kokia dabar būtų Lietuva, jeigu būtume jį pralaimėję kalbame su Vilniaus universiteto rektoriumi, istoriku Rimvydu Petrausku. Kaip tik šiuo metu Lenkijoje minimos 610-osios Žalgirio mūrio laimėjimo metinės.

Naujausios apklausos rodo, kad valstiečiai išstūmė iš partijų reitingų pirmos vietos konservatorius. Ar per koronaviruso krizę sustiprėję valstiečiai ir jų populiariausi politikai laimės prieš konservatorius?  Apie tai kalbame su „Baltijos tyrimų“ vadove Rasa Ališauskiene. Baigiantis karantinui jūs sakėte, kad rinkėjai dar negalvoja apie Seimo rinkimus ir apie partijas.

Kasdien skelbiant vis naujas šalis, iš kurių grįžus bus privalomas 14 dienų karantinas, garsiau prabylama ir apie naują koronaviruso bangą. Dar daugiau – nauji susirgimai pasipila žaibiškai. Tad, ar derėtų mums važiuoti atostogų į kitas šalis ir kada tikėtina antroji banga? Kalbame su imunologe, profesore Aurelija Žvirbliene. Medikai sako, kad jau ruošiasi antrajai bangai.

Po metų darbo atsiskaitydamas Lietuvos gyventojams prezidentas Nausėda tikina esantis kitoks nei jo pirmtakai – esą stengiasi kalbėti su žmonėmis neįžeidinėdamas ir pagarbiai.  Prezidentas savo darbais didžiuojasi ir išskiria tik vieną klaidą – ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą. Visgi politologai  pasigenda griežtesnio šalies vadovo žodžio.

Po karantino daugeliui pacientų sunku ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinti gydymo įstaigai. Visgi, medikai atvirai dalijasi savo nuomone, panašu, kad gyvenimas greitai į ankstesnes vėžes negrįš, nes antra koronaviruso banga greičiausia kils ir Lietuvoje. Už ką gi mes mokame privalomąjį sveikatos draudimą, kas laukia Lietuvos dar šiemet ir ką reikėtų žinoti pacientams, aiškinamės su gydytoju Robertu Adomaičiu.

Pastarosios savaitės – karštos ne tik tiesiogine prasme. Karštos jos ir politikoje, nes viešojoje erdvėje yra daug konfliktų. Seimo nariai konfliktuoja su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais. Partijų vadovai tarpusavyje reitinguoja partijų narius, aiškinasi, kuris yra geresnis. Pasirengimas rinkimams vyksta pilnu tempu. Apie tai tv3.lt studijoje ir kalbėjosi žurnalistas Artūras Anužis, bei politologė Rima Urbonaitė.

Ką tik baigėsi Lenkijos prezidento rinkimų pirmasis turas. Prieš kokį mėnesį niekas Lenkijoje neabejojo, jog dabar veikiantis prezidentas, Teisės ir teisingumo partijos atstovas Andrzej Duda, bus išrinktas antrajai kadencijai dar pirmajame ture. Ši partija jau antrą kadenciją iš eilės turi ryškią daugumą Seime ir tik nežymiai, vieno balso persvara, pralaimėjo Senato rinkimus. Antradienio rytą rinkimų komisija paskelbė oficialius pirmojo rinkimų turo rezultatus.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas Lukiškių aikštėje supilti paplūdimį net su „vaizdu į jūrą“ suskaldė visuomenę į dvi dalis. Vieni šią idėją gyrė ir gynė, o kiti, tarp kurių ir Seimas, stojo prieš šią mintį. Dar katik Seime buvo priimtas įstatymas, pagal kurį pliažo aikštėje likti neturėtų, tačiau pats miesto meras tikina, kad jis bus iki pat rudens. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir politologas Lauras Bielinis.

Naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad daugėja naujų darbo vietų, vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, o gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Ar šis augimas nebus trumpalaikis, ar krizė jau baigiasi ir kuo unikalios jos pasekmės?  Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios užregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių.

1947 metais paskelbta Trumeno doktrina, kurioje JAV įsipareigojo vadovauti „laisvajam pasauliui”, užtikrino, jog amerikiečių kariai liks Europoje ilgam. JAV lyderystė, kitaip nei po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet JAV pasitraukė iš Europos, užtikrino, jog Vakarų Europos saugumas bus užtikrintas. 1949 metais sukurta NATO karinė – politinė organizacija sėkmingai išlaikė visus išbandymus ir atgrasė agresorių – taika buvo išsaugota ilgus dešimtmečius.

Mėnesius besitęsęs karantinas paveikė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir mūsų psichinę sveikatą. Tyrimai fiksavo panikos ir nevilties bangas, pakilusius pykčio ir streso lygius. Kaip susitvarkyti su besitęsiančiu stresu, o gal net ir pirmaisiais depresijos požymiais, klausiame psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė pirmąjį savo metinį pranešimą. Maždaug pusvalandžio trukmės kalboje šalies vadovas paleido keletą strėlių politikams, esą „atsakomybės kartelė jau nuleista iki dugno“. Visgi valdantieji čia neįžvelgė kritikos sau. Politologai Nausėdos pranešimą vertina dvejopai. Kaip vertinti pirmąjį prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą? Kalbame su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičium. Išgirdom pirmąjį prezidento Nausėdos metinį pranešimą.

Nors karantinas oficialiai baigėsi tik šiandien, policininkai vos spėja bausti greičio pažeidėjus ir neblaivius vairuotojus. Ir ne tik automobilių – per penkis šių metų mėnesius pagauti ir du tūkstančiai neblaivių dviratininkų. Plačiau kalbame su kelių policijos viršininku Vytautu Grašiu. Baigiasi karantinas, kiek suintensyvėjo eismas mūsų keliuose?  Mes neskaičiuojame.

Jau tirpsta paskutinės karantino dienos. Atveriamos kaimyninių valstybių sienos, atlaisvinami skrydžiai. Tačiau ar šis atlaisvinimas nesukels antrosios koronaviruso bangos nė neatėjus rudeniui? Kalbame su sveikatos apsaugos ministru Aurelijum Veryga. Tai tirpsta paskutinės karantino dienos, poryt jau to karantino nebeliks. Tai kaip jūs manot, ar jau tas laikas, ar nepliūptels nauja susirgimų banga? Iš tiesų, yra nerimo.

Kol prezidentas lankosi Akmenėje, politologai svarsto, kas bus laimėtojas pasibaigus karantinui. Mat daugiausiai politinių taškų susirinko valdantieji, o iš prezidento trūko aiškumo. Tad kam karantinas pasitarnavo? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Artūras Anužis ir politologė Rima Urbonaitė.

Lietuvą maudė liūtis ir kruša. Bene visoje šalyje tautiečiai fiksavo galingus gamtos reiškinius: kiaušinio dydžio ledokšnius, pliaupiantį lietų, žaibus su perkūnija. Na, o po lietingos nakties prasidėjo šiais metais dar neregėti karščiai.  Kiek tokie škvalai gali tęstis ir kiek tokios galingos krušos būdingos mūsų birželiui, klausiame klimatologo profesoriaus Arūno Bukančio. Laba diena.

Naujausios apklausos rodo, kad žmonių pasitikėjimo lyderio karūna neatitenka nei prezidentui Nausėdai, nei premjerui Skverneliui. Maža to, dauguma apklaustųjų norėtų, kad karantinas būtų tęsiamas. Kokios bangos kyla nuotaikų ir simpatijų jūroje? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė. Naujausia apklausa rodo, kad pasitikėjimo reitingų karaliumi Lietuvoje tapo ministras Aurelijus Veryga.

Aiškėja tikrasis atleistųjų iš darbo per karantiną skaičius. Sugretinus su pernai vien per gegužę nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo trečdaliu. Kokia iš tiesų situacija Lietuvoje? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Paskelbus skandalingus įtarimus politikai ėmė komentuoti ir jau ieško galimų kaltininkų. Ar šis skandalas parodys užkulisinius bankų – ir net tik bankų – interesus? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi buvęs generalinį prokuroras ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir žurnalistas Vladimiras Laučius.

Birželio 1-oji – ne tik vaikų gynimo diena. Tai ir antroji diena, kadaise buvusios didelės, trijų dienų šventės – Sekminių. Tarpukario Lietuvoje šiai šventei buvo įteisintos dvi nedarbo dienos. Kas tai per šventė ir kodėl ji laikyta netgi stebuklinga? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka.

Kai kam gali iškilti klausimai, kaip sekasi atremti koronavirusą Ukrainai, kaip šioje šalyje teikiama parama gyventojams ir kaip vertinamos lietuvių pastangos išbristi iš sunkmečio? Apie tai kalbamės su pirmuoju žmogumi Ukrainos karo pramonėje – „Ukroboronprom“ vadovu Aivaru Abromavičiumi.

Vis garsiau piktinantis, kad nuo koronaviruso labiausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės – ne tik susirga, bet ir praranda darbus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi rengti pagalbos vyresniems žmonėms planą. Tad kaip gi vyresnius žmones ketinama apginti nuo atleidimų iš darbo bei diskriminacijos, kalbėjome su ministru Linu Kukuraičiu. Laba diena, ministre.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad su prezidentu Gitanu Nausėda jis ir jo partija puikiai bendradarbiauja. Visgi nesutarimai dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, teisėjų skyrimų ir ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimo tam prieštarauja. Kaip yra iš tiesų, klausiame paties Ramūno Karbauskio. Sveiki.

Lietuvai pamažu išsivaduojant iš koronaviruso gniaužtų, svarstoma, kaip pasikeis tautiečių gyvenimas ateityje bei kokių iššūkių dar galime tikėtis. Prezidentas Gitanas Nausėda interviu TV3 žinioms apžvelgė pandemijos ekonomines pasekmes ir būsimą politinį paveikslą po Seimo rinkimų.

Praėjo metai po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inauguracijos. Jį išrinkus, ukrainiečių nuomonės nebuvo vienodai entuziastingos. Vieni jį palaikė ir tikėjo, jog jis atneš šaliai taiką, atgaus Rusijos okupuotas teritorijas, sunaikins korupciją ir panaikins politikų nebaudžiamumą, atgaivins ekonomiką ir pakels gyventojų gerbūvį. Kiti gi bijojo išdavystės, nutolimo nuo euroatlantinių siekių, dar didesnės oligarchų įtakos.

Tęsiantis karantinui, pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad diskriminuojami vyresnio amžiaus žmonės. Socialinėje erdvėje visuomenė vis dažniau komentuoja, kad net ir karantino metu nereikėtų pamiršti aplankyti mūsų senolius. Apie šią problemą ir tai, kaip atrodo Lietuvos politinė padangė artėjant Seimo rinkimams, TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius su politologu Kęstučiu Girniumi.

Vis labiau nerimą kelia daugėjantis koronavirusu užsikrėtusiųjų medikų skaičius. Juolab dabar, kai gydymo įstaigos pradėjo teikti planines paslaugas ir nusidriekė ilgos žmonių eilės. Ir kaip dirba medikai dabar, kai ministras Aurelijus Veryga rekomenduoja skirtingose darbovietėse jiems dirbti ciklais? Apie tai TV3 studijoje kalbame su medikų sąjūdžio vadove Živile Gudlevičiene. Vis labiau nerimą kelia užsikrėtę medikai.

Kaip gyvensime brisdami iš ekonominio nuosmukio? Dalis prognozių įspėja, kad turėsime tenkintis baziniais ekonominiais poreikiais, atsisakyti skrydžių ir kitų dalykų, kurie iki koronaviruso mums buvo įprasti ir neatrodė kaip prabanga.  Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir ekonomistas profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Gegužės 11 dieną įvyko trečiasis derybų tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės raundas dėl bendradarbiavimo po „Brexito“. „Kaip ir balandžio 24 dieną vykęs antrasis raundas, šis irgi neatnešė jokios pažangos“, – teigia buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis.

Lietuvos valdančioji partija, kurios pavadinime yra žodis „žalieji”, garsėja savo aplinkos ministru ir su žaliąja politika nesuderinamomis iniciatyvomis: leisti kirsti Punios šilą, šaudyti daugiau vilkų, medžioti su lankais ir prožektoriais. Apie tai, kaip atrodo mūsų žalioji politika ir kaip ji turėtų atrodyti, kalbiname žinomą gamtos fotografą Marių Čepulį. Daug aistrų kelia mūsų Aplinkos ministerijos sprendimas leisti medžioti su lankais, su prožektoriais.

Politologai tvirtina, kad aktyvus veikimas koronaviruso krizės akivaizdoje gali nubraukti ankstesnes sostinės mero nuodėmes, kauniečiams vertėtų paskelbti „dingusio“ mero Visvaldo Matijošaičio paiešką, o uostamiesčio vadovo lyderystė, bandant suvaldyti krizę, kelia abejonių. Kaip pastebi ekspertai, dabartinė situacija taip pat parodė, kuriuos miestų vadovus labiau myli valstiečių kontroliuojama valdžia.

Ingrida Šimonytė kovo 3 dieną paskelbta Tėvynės sąjungos rinkimų sąrašo lydere, nuo pavasario viešojoje erdvėje matoma mažai. Kodėl ir kur dingo konservatorių rinkimų lyderė? Ką ji mano apie krizės suvaldyma? Kalbame su Ingrida Šimonyte. Sutikote būti pirmu numeriu konservatorių sąraše rinkimuose į Seimą, nepersigalvojote dar? Klausykit, jau jeigu padarai sprendimą, tai ir einu su tuo sprendimu. Persigalvot gali kiekvieną rytą dėl skirtingų priežasčių.

Ministro Monkevičiaus siūlymai sugrąžinti mokinius į klases bent dviem savaitėms sukėlė nemažą sumaištį. Kaip reaguoja mokyklos, ar ketina susigražinti mokinius kalbame su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andrium Navicku. Jau šiomis dienomis turėtų būti sprendžiama, ar pradinukai galės grįžti į mokyklas nuo gegužės 25 dienos, o vyresnių klasių moksleiviai nuo birželio 1 dienos.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomas Antanas Valionis pastebi, jog šiuo metu svarbiausias uždavinys Europai  – kuo greičiau pažaboti koronaviruso pandemiją, tačiau po jo visu rimtumu vėl iškils ES ateities klausimas. „1990 metais Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, gerai suprato koks trapus jos savarankiškumas. Savo nepriklausomybę mes galėjome užtikrinti tik Euroatlantinėse struktūrose – ES ir NATO.

Europoje daugėja svarstymų ar Lenkija išliks ES tolimesnėje perspektyvoje. Tokios mintys bręsta ir kai kurių Europos politikų galvose, kurie pastebi ryškų autoritarinių tendencijų stiprėjimą Lenkijoje. „Lenkijoje prasidėjo valdančiųjų mūšis ne tik su opozicija, bet ir su Europos Sąjungos institucijomis – pirmiausiai su Europos komisija ir Europos Taryba Strasbure“, – pastebi buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis.

Vyriausybė apsisprendė dėl karantino švelninimo verslui – jau nuo ketvirtadienio bus švelninami draudimai, todėl ekonominis variklis pamažu bus gaivinamas. Kam sušvelninti draudimai dirbti ir kokios paslaugos mums jau netrukus bus pasiekiamos, kalbėjome su premjero patarėju Luku Savicku.

„Šiomis dienomis pasiektas susitarimas ženkliai mažinti naftos gavybą, kuris naftos išgavėjų nuomone gali pakelti naftos kainas ir bent dalinai sugražinti ekonomikos kritimo sugniuždytas pajamas. Naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC kartu su Rusija ir kitomis šalimis įsipareigojo sumažinti naftos gavybą 10 mln. barelių per parą.

Velykų laikotarpis buvo laikomas kone lemtingu Lietuvai kovoje su koronavirusu. Antradienį ministerija informavo, kad yra matomos pozityvios permainos – kalbama apie mažėjantį naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičių. Ką praėjusios kelios dienos iš tiesų lėmė, kokios naujausios žinios apie infekcijos ypatumus, atsparumą ir vaistus? Apie tai kalbėjome su gydytoju profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Artėjantį ilgąjį Velykų savaitgalį valdžia uždraudė vykti į kitas savivaldybes, o prie įvažiavimų į miestus išsirikiuos šimtai policininkų. Apie naujausias detales ir įvestą tvarką kalbame su Policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla. Sveiki, komisare. Tai kaip mes galėsime keliauti ar nekeliauti per Velykas ir nuo kada tie ribojimai įsigalioja? Laba diena, tai apribojimai keliauti ar judėjimo apribojimai įsigalioja nuo šio penktadienio 20 valandos.

Siaučiant koronavirusui šalyje, Lietuvos emocinio klimato atliktas tyrimas rodo dramatiškai pablogėjusią žmonių emocinę būseną. Kaip ir kodėl karantinas veikia psichologinį klimatą, ką galėjome daryti kitaip ir kokie bus dabartinės būklės padariniai, kalbėjome su psichiatru Linu Slušniu.