REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruoju metu Lietuvą aplanko vis didesni šalčiai, taip pat kaskart sulaukiame gausaus sniego, o keliai vėliau tampa sunkiai pravažiuojami. Klimatologas sako, kad tikėtis pavasarį primenančių orų dar nevertėtų.

Pastaruoju metu Lietuvą aplanko vis didesni šalčiai, taip pat kaskart sulaukiame gausaus sniego, o keliai vėliau tampa sunkiai pravažiuojami. Klimatologas sako, kad tikėtis pavasarį primenančių orų dar nevertėtų.

REKLAMA

Klimatologas Arūnas Bukantis paaiškino, kokių orų galime tikėtis per Velykas.

Laba diena. Užgavėnės ant nosies, tačiau panašu, kad žiema trauktis neketina. Kaip reikėtų vertinti tokią situaciją?

Taip, žiema šiemet taip lengvai nepasiduos ir, ko gero, ji nežiūrės net kalendorinių terminų. Žiemai nieko nereiškia, kad kovo 1-ąją dieną turėtų prasidėti pavasaris.

Dabar atmosferos cirkuliacija Europoje, ypatingai Šiaurės ir Rytų Europoje, yra tokia, kad ji lemia labai intensyvią iš Šiaurės, Šiaurės Rytų atkeliaujančią oro pernašą. Mes tokias pernašas vadiname ultapoliarinėmis. Dabar anticiklonai, kurie yra maždaug tarp Šiaurės ir Baltijos jūros, apima Skandinavijos pusiasalį, savo Rytiniu pakraščiu kaip tik ir „pumpuoja“ šaltą orą. 

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu per Rytų Europą slenką žemo slėgio dariniai – jie gana šilti, tai ten netgi į Pietų Sibirą plūsta gana didelė šiluma. Taigi jokių didelių atišlimo reiškinių mes nematome.

REKLAMA

Kokių šalčių mes dar galime sulaukti?

Artimiausiomis dienomis, kaip, beje, ir anksčiau – sausio ir vasario mėnesį – išsilaikys labai dideli temperatūros skirtumai tarp Vakarinės ir Rytinės dalies. Pajūryje, pavyzdžiui, artimiausiomis dienomis, ypatingai savaitgalį, pasirodys netgi ir apgaulingas atlydis, temperatūra pakils iki 1 laipsnio, bet tuo metu Rytų Lietuvoje laikysis net ir žemiau 10 laipsnių, diena 7–9, o naktį netgi apie 15 laipsnių šalčio. 

Žinoma, pavasaris turėtų prasidėti kovo pradžioje, bet, metereologiniu požiūriu, žiema baigiasi tada, kai vidutinė temperatūra pakyla aukščiau 0 laipsnių. Tokio reiškinio kartais netgi tenka laukti iki kovo pabaigos.

REKLAMA
REKLAMA

Klimatologiniai duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, per kovo mėnesį buvo užregistruota net 37,5 laipsniai šalčio. Tai buvo 1964 m. kovo 8 d. Kovo pabaigoje, 1968 m., yra buvę 21,8 laipsniai aukščiau nulio. 

Visa tai lemia ne tik atmosferos cirkuliacija, bet ir intensyvi saulės spinduliuotė. Taip, pavasariu kvepės, kadangi dieną saulė pakyla aukštokai, turėsime kovo 22-ąją dieną lygiadienį, tačiau sniego danga dar neleis orui sušilti. Todėl pasirodys intensyvus rūkas, bus prastas matomumas, taip pat pasitaiko lijundra, kovo mėnesį gali ir pasnigti. Tokie reiškiniai yra būdingi, galime sulaukti ir stiprių vėjo gūsių.

Ar ir per Velykas sulauksime sniego? 

Šiemet turim tokią 2-iejų branduolių žiemą, kuomet pirmas branduolys buvo antrajame sausio dešimtadienyje, dabar antras branduolys vasario mėnesį, tikėkimės, kad trečio tokio žemos temperatūros branduolio nesulauksime. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet reikėtų pasakyti, kad šie pavojingi reiškiniai kovo mėnesį yra būdingi ir naktimis, kada ypatingai būna giedra, stiprus spindulinis atvėsimas, temperatūra krinta ir žemiau 10–20 laipsnių.

Paskutiniai šalti kovo mėnesiai buvo 2018 ir 2013 metais – jie buvo irgi po gana šalto vasario mėnesio. Tokia yra tendencija, kad po šalto vasario būna arba vidutinis kovo mėnesis arba netgi vėsesnis už klimatinę normą. 

Kovo mėnesio sniego dangos rekordas yra užfiksuotas Laukuvoje 1931 m., buvo storiausia sniego danga – 94 centimetrai.

Visą pokalbį su klimatologu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete, esančiame teksto viršuje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų