Lietuvoje – retai naktį matomi šviesos stulpai: juos pavyko užfiksuoti

Kosminiai vaizdai, primenantys Šiaurės pašvaistę, visai ne Šiaurėje, o čia pat – Lietuvoje. Dėl šalčių, tinkamos drėgmės ir orų žmonės iš visos Lietuvos ir gamtos reiškinių medžiotojai fiksuoja neįtikėtinus, retai pasitaikančius kadrus – iki dangaus besidriekiančius šviesos stulpus.

Įspūdingais šviesos stulpų vaizdais dalijasi gamtos reiškinių medžiotojas ir fotografas Tadas. Tokį reiškinį vaikinas prieš  keletą dienų užfiksavo Biržų rajone, Vabalninke.

„Pasidalina kokios lietuviškos svetainės, vat Sibire kur nors matosi šviesos stulpai ir Lietuvoje – retenybė. Tai, iš tikrųjų, aš pats tuos šviesos stulpus tik 3 kartą juos stebiu“, – sako fotografas Tadas Janušonis.

Norint pasigrožėti tokiais vaizdais nereikia keliauti nei į Sibirą ar kur kitur į Šiaurę. Šiais šviesos stulpais dalinasi žmonės iš visos Lietuvos. Deja, tokių vaizdų medžioklė pasiseka ne visiems. Dėl gamtos reiškinių vaizdų ne vieną šimtą kilometrų įsukęs fotografas Lukas sako, kad šie metai jam sėkmingi nebuvo ir pavyko pagauti tik šį, pasak vaikino, paprastą kadrą.

„Tokie reiškiniai kartais trunka labai trumpai. Pavyzdžiui, naktį tie stulpai, jie gali trukti tikrai sakykim 5 minutes, gal net trumpiau. Dvi minutes“, – pasakoja fotografas Lukas Jonaitis.

Šviesos stulpai ne tik trumpas, bet ir ypač retas reiškinys, nes žiemos Lietuvoje vis šiltesnės. Tokiems stulpams susidaryti reikalinga žemesnė nei 10 laipsnių temperatūra ir drėgmė, kad galėtų susiformuoti plokšti ledo kristalai, kurie atspindėdami šviesą ir suformuoja stulpus. Taip pat būtina sąlyga, kad nebūtų smarkaus vėjo.

„Kad tie ledo kristalėliai galėtų plūduriuoti ore. Na ir jie kai taip išsidėsto atmosferoje horizontaliai, jie paprasčiausiai atspindi tą tokią dirbtinę šviesą ir gaunasi toks gan įspūdingas reginys“, – teigia klimatologas Donatas Valiukas.

REKLAMA

Kai kuriems pavyksta užfiksuoti ne tik šviesos stulpus, bet ir kitokį optinį saulės dvynį – parhelį, lietuviškai – saulabrolį. Tai vienas iš daugelio halų, optinių reiškinių danguje, rūšių. Halai susiformuoja dėka prizmės formos šešiabriaunių kristalų, per kuriuos lūžtanti šviesa sukuria įvairių formų švytėjimus danguje. Halus išduoda plunksniniai debesys, kuriuose tokie kristalai ir formuojasi. Tiesa, tokių ypatingų atmosferos optikos reiškinių galima dairytis ir vasarą.

„Kokios formos yra tie ledo kristalėliai, tokios formos tie halai ir susidaro skirtingų rūšių. Jeigu jie yra pailgi, tada bus apskritimas, jeigu jie yra plokšti, tada bus į šonus tokie saulės šunys, saulabroliai“, – kalbėjo T. Janušonis.

Na, o tikimybė išvysti šviesos stulpus didesnė, kai šalčiau. Tokie reiškiniai yra lokalūs ir kurioje tiksliai vietoje jie susidarys atsakyti sunku. Vis vien išsiruošusiems į tokią vaizdų medžioklę, patyrę medžiotojai pataria važiuoti toliau nuo miestų kur tamsiau, kad šviesų peizažą galėtumėte stebėti iš šono.

Norintiems užfiksuoti tokį grožį telefonu, reikėtų pailginti fotoaparato šviesos išlaikymo trukmę, 10 sekundžių rinkti šviesą, pakelti šviesos jautrumą. Ir, žinoma, nenuleisti akių nuo dangaus.


Rašyti komentarą...
x
xxx
2021-02-10 19:52:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Parėjusią naktį Marijampolėje mačiau. Buvo keista, bet gražu
Atsakyti
0

G
Galileo
2021-02-11 11:01:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
vakar mačiau Šiaulių rajone
Atsakyti
0

M
Močiutė
2021-02-11 11:19:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gražu tai gražu tik kai L ietuvoje matėm šviesos stulpus tai po to prasidėjo Antrasis Pasaulinis karas dar daugiau mūsų politikai tegul paloja apie kaimynus ir stulpai gali oi kaip atsirūgti paklauskit bet kurį 90metų turintį žmogų ir patvirtins mano žodžius
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų