Sveika gyvensena

Suvaldyti savo cholesterolį yra vienas svarbiausių dalykų, jei norite, kad širdis būtų sveika. Tačiau jei jūsų tyrimų rezultatai dar nėra labai prasti, gali būtų verta pirma išbandyti gyvenimo būdo pokyčius, o ne iškart griebtis vaistų – statinų, masiškai išrašomų pacientams. Ekspertai sako, kad dauguma žmonių iš tiesų gali nemažai patys sau padėti, imdamiesi nesudėtingų ir smulkių gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių.

Įprastai gripo sezonas šalyje prasideda apie 40-ąją metų savaitę, t. y. rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Sausi ir šilti orai šiais metais gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną pavėlino, tad dabar puikus metas pasitikrinti, ar esate jam pasiruošę. Vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad ruošiantis ligų sezonui reikia atidžiai patikrinti namų vaistinėlę. Kartais joje užsiguli vaistai, kurių galiojimo laikas seniai pasibaigęs.

Įvairiais gyvenimo tarpsniais žmonėms tenka atsisveikinti su savais dantimis. Tai lemia dantų ligos, netinkama jų priežiūra, amžius bei genetika. Štai, pavyzdžiui, PSO atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis vyresnių nei 45-erių metų vilniečių jau yra bedančiai. Delsimas atstatyti susidariusius dantų defektus sukelia grandinę problemų: tampa sunkiau protezuoti dantis ar jų eiles, tai atima daugiau laiko ir pinigų.

Šiais laikais mūsų gyvenimo būdas skiriasi daugeliu aspektų. Internete gausu informacijos, kaip pradėti puoselėti sveiką gyvenseną, dėl didelio informacijos kiekio žmonės neretai pasimeta. Labai dažnai galime rasti klaidinančių šaltinių, rašančių ar pasakojančių apie sporto ir subalansuotos mitybos santykį.  Deja, nemažai žmonių daugiau dėmesio skiria sportui, siekdami asmeninių tikslų, susijusių su svorio reguliavimu. Tačiau vien fiziniai pratimai nepadės pasiekti pokyčių.

Savo derlių šparagai mums dovanoja pavasarį, kol dar mažai kitų daržovių. Maistui vartojami 20–30 cm ūgliai. Juose daug augalinių baltymų, mineralinių druskų, ypač kalio, magnio, fosforo, vitaminų (A, C, PP ir B grupės). Šparagams gamta suteikė gydomųjų galių. Liaudies medicinoje šparagai labai vertinami sergant inkstų ir kepenų ligomis bei podagra. Dėl insulino juos verta valgyti diabetikams. Šparaguose yra karotino, A, B1, B2, C, E, PP vitaminų bei alkaloido asparagino.

Supermaistas. Ar žinote, ką iš tiesų slepia šis skambus pavadinimas? Jis sugalvotas ne šiaip sau – supermaisto titulas tikrai neatitenka produktams, kurie turi tik vieną kitą teigiamai vertinamą sudedamąją dalį. Tai ypač vertingi produktai, kurie dar vadinami žaibiška sveikatos doze. Plačiau apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Tai maistas, kuris yra gausus mikroelementų, biologiškai aktyvių medžiagų, kurių taip reikia mūsų organizmui.

Ar kraujo grupė nurodo, kokia mityba mums tinkama? Dietologė atvira – mityba pagal kraujo grupę nėra pagrįsta moksliškai. Apie tai plačiau domėjosi laidos „Būk sveikas“ komanda. „Negalima prisirišti prie tokio labai bendrai visiems, atrodo, tinkančio dalyko, kad yra keturios kraujo grupės, tai keturių rūšių žmonės iš esmės tada ir turėtų būti. Bet mes tikrai žinome, kad yra daug įvairesnių žmonių“, – laidoje aiškino sporto klinikos dietologė Evelina Sabonaitytė.

Vyresnio amžiaus moterys pastebi, kad atsikratyti nepageidaujamų kilogramų yra gerokai sunkiau nei jaunystėje. Deja, su amžiumi išties yra sunkiau paprastai pasiekti norimų svorio rezultatų. Ką daryti? Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. Pasak lieknėjimo programos „Beata Fit“ įkūrėjos, mitybos specialistės Beatos Duko dažniausia priežastis, kodėl vyresnio amžiaus moterims yra sunkiau atsikratyti nepageidautinų kilogramų, yra sulėtėjęs metabolizmas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas.

Nors laiko persukimas daugeliui jau tapo įprastu veiksmu, specialistai įspėja, kad tai gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Kauno klinikų gydytoja neurologė, miego specialistė Evelina Pajėdienė teigia, kad laiko persukimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį. Todėl gali būti jaučiamas nerimas, suprastėti miego kokybė ar net kankinti nemiga, kuri ilgainiui daro žalą žmogaus sveikatai.

Kiekvienas, kuriam yra daugiau nei 40 metų, tikriausiai yra pažįstamas su šia problema: nepageidaujamu svorio padidėjimu. Jei esate vyresni nei 40-ies metų, šie patarimai gali padėti jums numesti svorio. Tikriausiai vieną dieną pastebėjote, kad drabužiai staiga tapo per maži, o kai kur atsirado papildomų riebaliukų. Daugumai keturiasdešimtmečių (ar vyresnių) žmonių tai sukelia sulėtėjusi medžiagų apykaita ir mažas fizinis aktyvumas. Moterims svoris gali padidėti ir dėl hormonų.

Nors kasdien pranešama apie vis didesnius užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius, gyventojai raginami nepamiršti, kad spalį taip pat prasidėjo ir gripo sezonas. Kadangi šių dviejų virusų simptomai gana panašūs, daugybei žmonių iškyla sunkumų juos atpažįstant. Šeimos gydytoja išskiria tam tikrus aspektus, padėsiančius palengvinti gripo ir koronaviruso simptomų atskyrimą ir įvardija, kaip reikėtų elgtis šiuo sveikatai pavojingu periodu.

Akių jautrumas šviesai, išsiliejęs vaizdas, kaklo ar galvos skausmas, negalėjimas susikaupti, nuovargis, miego sutrikimai. Šie išvardinti dalykai turi bendrą vardiklį – jie yra akių nuovargio požymiai. Šalies sveikatos specialistai teigia, kad ko gero nerastume nė vieno žmogaus, nesusidūrusio su šiuo sindromu, o klausimų, kaip jo išvengti ir kuo greičiau atsikratyti sukeltų padarinių, pastaruoju metu sulaukiama kone kasdien.

Netikėtai užklupusi koronaviruso pandemija visuomenėje sukėlė nemažai nerimo, įtampos, pykčio, liūdesio, beviltiškumo ir nesaugumo jausmų. Dabartinis nestabilumas, netikrumas dėl finansinės padėties, pakitę tarpasmeniniai santykiai, nuolatinis pojūtis, tarsi būtume užstrigę šioje situacijoje, ar net slopinamas pyktis gali paskatinti panikos priepuolių atsiradimą.

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų. Nualpo turguje Prieš metus Vilius svėrė 148 kg.

Tikriausiai net nereikia sakyti, kad valgydami vaisius galite pagerinti savo organizmo imuninę sistemą. Tačiau ar žinote, kokie vaisiai tam yra patys tinkamiausi? Svarbu atsižvelgti į tai, kiek angliavandenių ir cukraus yra konkrečiame vaisiuje. Per dieną rekomenduojama suvalgyti du vaisius, tad ką pasirinkti? Apelsinai Apelsinas savyje turi mažai kalorijų ir daugybę vitaminų. Pavyzdžiui, viename apelsine vidutiniškai yra 61 kalorija.

Kovą su koronavirusu apsunkina ir kitos šaltuoju metų laikų padažnėjančios ligos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė pranešime spaudai atsako į dažniausius klausimus apie COVID-19 ir paaiškina, kaip jį atskirti nuo peršalimo. Tarp dešimties klausimų ir vaistininkės patarimas, kaip įveikti nerimą. Kaip žinoti, kad nuo COVID-19 saugojuosi pakankamai? Visų pirma, svarbi asmeninė higiena.

Vyriausybei trečiadienį paskelbus  karantiną dar dvylikoje savivaldybių, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ visą šį laikotarpį apsiperkantiems šiuose regionuose esančiose parduotuvėse, nemokamai suteiks vienkartinę apsauginę veido kaukę. Spalio 26 d. karantinas įvedamas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse.

Iš buteliuko maitinami kūdikiai gali praryti daugiau kaip milijoną plastiko mikrodalelių per dieną, rodo naujas tyrimas, atkreipiantis dėmesį į plastiko kiekį žmonių maiste. Daugėja įrodymų, kad žmonės su maistu suvalgo daugybę plastiko mikrodalelių, bet labai mažai žinoma apie to pasekmes sveikatai. Airijos tyrėjai, kurie savo išvadas paskelbė pirmadienį, aiškinosi plastiko mikrodalelių išsiskyrimą dešimties tipų polipropileno buteliukuose ir aksesuaruose kūdikiams.

Dėl izoliacijos, žmonių šalinimosi ir karantino koronaviruso pandemijos metu intensyviai daugėja žmonių, kurie jaučiasi vieniši arba vienišesni, nei anksčiau. Šis reiškinys net vadinamas vienišumo epidemija. Pasak Jungtinės Karalystės Nacionalinio statistikos departamento, apytikriai 7,4 milijono žmonių pasakytų, kad jų savijautą pirmąjį karantino mėnesį paveikė vienišumo jausmas.

Burnos higiena – viena iš dažniausiai odontologų siūlomų profilaktikos programų. Ji rekomenduojama ir pacientams po implantacijų ar kitų odontologinių operacijų, mat reguliariai ją taikant, galima užkirsti kelią periodontitui, dantų praradimui ar net širdies ir kraujagyslių ligoms. Periodontitas – tai mikroorganizmų sukeltas dantis supančių audinių uždegimas. Pasaulyje šia liga serga net 80 proc. suaugusiųjų, Lietuvoje juo skundžiasi 8 iš 10 pacientų.

Migrena, tai kompleksinė neurologinė liga, nuo kurios kenčia apytiksliai kas septintas suaugusysis. Migreninius skausmus gali išprovokuoti tokie veiksniai, kaip stresas, oro pokyčiai, alkis, troškulys, pervargimas, miego trūkumas ar tam tikri maisto produktai. Kasdieninių įpročių bei gyvenimo būdo keitimas, suteikia galimybę kontroliuoti ligą, sumažinti ar net atitolinti priepuolio tikimybę.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Vilniaus savivaldybei paskelbus apie pradedamas nemokamai dalyti kalio jodido tabletes, vaistinės jau sulaukė pirmų vilniečių, atėjusių jų atsiimti. Vis dėlto specialistai pastebi, kad vilniečiai domisi ir jodo tirpalu, o jo tikrai nevertėtų painioti su kalio jodido tabletėmis.

Kodėl pusryčiams rinktis avižų košę? Avižų košė yra labai sveikas maistas – tai turbūt patys maistingiausi įmanomi pusryčiai. Štai kodėl. Avižos yra natūralus maistas, tai – 100% pilno grūdo produktas, kuriame paprastai nebūna jokių sintetinių priedų. Išimtį sudaro kai kurios tirpios avižų košės maišeliuose, kurios yra labiau apdorotos ir kartais turi dirbtinių aromatų bei saldiklių.

Buvimas gamtoje mums naudingas. Tai gali pagerinti mūsų fizinę bei psichologinę sveikatą. Tačiau ar yra tam tikras buvimo laikas, kurio mes turime siekti norėdami gauti visą to naudą? Ir kokio tipo poveikis tai turėtų būti? „Scientific reports“ paskelbtas beveik 20000 žmonių tyrimas atsako į visus klausimus. Pirmą kartą mokslininkai nustatė ribą, ties kuria laikas gamtoje imamas sieti su gera savijauta tai – bent 120 minučių per savaitę.

Idealiu atveju kasdienė mityba turėtų susidėti iš pusryčių, pietų ir vakarienės. Natūralu, kad per kelias valandas trunkančias pertraukas tarp pagrindinių valgymų žmonės išalksta. Alkiui malšinti yra pasitelkiami užkandžiai. Kodėl svarbu rinktis sveiką maistą? Kaip užkandžiauti išmaniai? O kokius produktus alkiui malšinti renkasi žymi visažo meistrė Deimantė Kazėnaite? Yra žmonių, kurie jaučiasi sotūs valgydami 2-3 kartus per dieną ir neturi papildomo poreikio užkandžiauti.

Virusologė iš Ispanijos dr. Margarita del Val mano, kad didžioji pasaulio dalis turės priprasti prie kaukių dėvėjimo ir socialinio atstumo palaikymo – net ir tada, kai bus sukurta vakcina. Aukščiausio lygio ekspertė įspėja, kad visam pasauliui dvejiems metams teks susitaikyti su kaukių dėvėjimu. Virusologė iš Ispanijos dr. Margarita del Val mano, kad kova su koronavirusu „bus maratonas“, o socialinis atstumas ir kaukės kuriam laikui taps norma. Dr.

Iki pirmųjų šalnų dar galima prisirinkti ir paskanauti vertingų laukinių uogų. Neaplenkime dygliuotų erškėčių krūmų, aplipusių ryškiai oranžinėmis uogomis. Erškėčiai mus apdovanoja pačios gamtos sukurtais natūraliais vitaminais, kuriuos mūsų organizmas įsisavina geriau nei sintetinius. Erškėtuoges galima valgyti šviežias, taip pat patartina išsivirti gardaus sirupo arba uogienės. Džiovintų erškėčių uogų arbata visą žiemą stiprins mūsų organizmą ir gins nuo infekcinių ligų.

Dažnai manoma, kad aknė tik paauglius kankinanti liga, tačiau jau kuris laikas Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad ji yra dažna ir tarp vyresnių žmonių. Sveikatos ir grožio specialistai pataria šia problema pradėti rūpintis kuo anksčiau ir neleisti jai įsismarkauti. Kiekvieną iškilusį spuogelį neteisinga būtų pulti vadinti akne, nes tai pagal tarptautinę odos klasifikaciją odos liga, susijusi su testosterono suaktyvėjimu organizme.

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, krūties vėžiu gyvenimo eigoje suserga kas aštunta moteris. Tai taip pat yra ir dažniausia mirties nuo onkologinės ligos tarp moterų priežastis.

Prasidėjus šaltajam sezonui, tėvai su baime akyse stebi iš mokyklos ar darželio grįžusius sloguojančius vaikus. Tuo metu medikai perspėja, kad artėjame prie ypač pavojingo sezono, kai pasitaikys gripo ir koronaviruso susirgimų vienu metu. Ruduo, nors dar šiltas, bet jau pradeda kelti rūpesčių. Ypač tėvams, pastebėjusiems, kad vaikas iš mokyklos, darželio ar kiemo sugrįžta kosėdamas, prikimęs, be nuotaikos, skųsdamasis bloga savijauta ar šaltkrėčiu.

Maždaug 20 procentų pasaulio gyventojų turi dirgliosios žarnos sindromą. Kai kurie apie tai žino, kiti spėlioja, kas jiems yra ne taip. Išsiaiškinti negalavimų priežasties atvykę pacientai dažniausiai skundžiasi pilvo maudimu, spazminiais skausmais ir sutrikusiu tuštinimusi. Laidos „Būk sveikas“ komanda gastroenterologės teiravosi, kokia yra šios ligos priežastis. „Viena iš pagrindinių priežasčių tikrai yra stresas, nuolatinė įtampa.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Neretai tenka išgirsti samprotavimų, kad sveikos daržovės ir vaisiai gali būti tik tie, kuriuos užauginame savo darže ar sode, o rinkdamiesi juos parduotuvėje turėtume būti atidesni, nes šiuose vaisiuose ir daržovėse gali būti daugiau pesticidų likučių. Pasak Albino Žilinsko, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, pesticidus gamtoje naudojant pagal reikalavimus, t. y. leistinais kiekiais, didelės žalos daržovei ar vaisiui jie nedaro.

Žmonės, sergantys žvyneline, susiduria ne tik su sunkiais ligos simptomais, bet ir su nemaloniu visuomenės dėmesiu. Sulaukę aplinkinių žvilgsnio, jie ima gėdytis savo kūno ir visais įmanomais būdais jį slepia. Odos akademijos lektorės, gydytojos Linos Kuliešytės teigimu, patiriamas stresas ne tik apsunkina ligos gydymą, bet gali sukelti  ir depresiją. Gydytojos teigimu, ilgą laiką buvo manyta, kad žvynelinė tėra odą pažeidžianti liga.

Medus yra nuo seno naudojamas maistui ir gėrimams, įskaitant kavą ir arbatą, saldinti. Daugelis žmonių saldų, tirštą medų renkasi kaip sveikesnę cukraus ar dirbtinio saldiklio alternatyvą. Tačiau nors medus ir gali būti sveikas, verta turėti omenyje ir kitas jo savybes.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Kraujo centras informuoja, kad šiuo metu padaugėjo pacientų, kuriems būtinas skubus kraujo perpylimas, ir prašo geros valios žmonių nelikti abejingais bei paaukoti kraujo. Kraujo centre trūksta visų kraujo grupių kraujo. Duoti kraujo galima pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 iki 18 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 iki 19 val. bei šeštadieniais nuo 9 iki 15 val.

Ant pečių pabiręs „sniegelis“, galvos odos niežulys, greitai besiriebaluojantys plaukai – požymiai, rodantys pagreitėjusią odos raginio sluoksnio kaitą. Dėl jos odos paviršiuje formuojasi pleiskanos – odos ląstelių plokštelės, kurios matomos plika akimi, gali byrėti ant pečių. Tai kelia diskomfortą ir nepasitenkinimą savo plaukų būkle.

Alerginės ligos dažnai ir skambiai vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas.

Modernios medicinos tėvu laikomas Hipokratas yra sakęs, kad pirmiausia turėtų būti gydoma žodžiu, tada augalu ir tik tuomet peiliu. Peilis mūsų laikais atitiktų ne tik chirurginius įrankius, bet ir įvairius cheminius preparatus, nuo kurių dažniausiai ir prasideda šiandienis bet kurių ligų gydymas. Tačiau vis dažniau gydant įvairius negalavimus prisimenami ir augalai. Augalų gydomąjį poveikį organizmui tyrinėja atskira medicinos sritis – fitoterapija.

Sekmadienį TV3 televizijos laidoje „La maistas“ svečiavosi mėsos ekspertas Deividas Saldukas. Vyras laidos metu dalinosi patarimais, kaip pasirinkti mėsą, tinkamiausią pasigaminti jautienos karpačio, o naujienų portalui tv3.lt jis atskleidė, kaip tinkamai laikyti mėsą namuose ir atsakė į amžiną klausimą – ar mėsą reikia nuplauti? Deividas Saldukas yra mėsos ekspertas-profesionalas.

Akių skausmas, sausumas, paraudimas, nuovargis, ašarojimas – tai skundai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai bene kasdien girdi iš įvairiausio amžiaus pacientų. Visų šių nemalonių pojūčių priežastis dažniausiai yra sausų akių sindromas. Priežastys „Viena pagrindinių sausų akių priežasčių yra darbas kompiuteriu, per ilgas žiūrėjimas į kitus ekranus. Ši problema šiuolaikinėje visuomenėje tampa vis aktualesnė, o pacientų amžius jaunėja.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Minėdami Pasaulinę maisto dieną – spalio 16-ąją – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užteršto maisto. Portalas tv3.lt primena, kad įvairios žarnyno infekcijos liaudiškai neretai vadinamos skrandžio gripu. O dažniausia susirgus vienam šeimos nariui, infekcija užsikrečia ir visa šeima.

Kokią įtaką sveikatai ir imunitetui turi miegas? Ar trukdo poilsiui nubudimai naktį? Ar galima sakyti, jog miegas sutrikęs, jeigu dieną esame mieguisti? Į šiuos ir panašius klausimus atsakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės prof. Rūta Mameniškienė ir dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė.

Šiemet dėmesio rankų plovimui išmokome skirti visi, tačiau minint rankų plovimo dieną sveikatos specialistai sako pastebintys, kad vis dar rankas plauname nepakankamai kruopščiai. Vaistininkai sako pastebintys, kad žmonės išmoko plauti rankas dažniau, tačiau kartais pasitaiko ir klaidų. Sugrįžus iš lauko, apsilankius prekybos centre, išlipus iš viešojo transporto, pasinaudojus tualetu ir prieš valgį – tai pagrindinės situacijos, kai kruopščiai nusiplauti rankas yra ypač svarbu.

Dažniausiai inkstų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų žmonės, nors kartais ši liga pakenkia ir jaunesniems. Būdingas ankstyvo vėžio simptomas – šlapimas su krauju. Jeigu inkstų vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, jį galima pagydyti. Ir apskritai, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali pristabdyti vėžio augimą.

Antroje rudens pusėje, kai daugelis gamtos gėrybių jau nuimta, nepamirškime prisirinkti ir putinų uogų, kurios ypač naudingos sveikatai. Putino uogos sunoksta rugsėjį, o raudonos uogų kekės pamiškėse, paupių slėniuose iš toli švyti net vėlyvą rudenį, kai nukrinta medžių lapai.

Ar prausdamiesi persistengiame? Pasak dr. Jameso Hamblino, nėra jokios prasmės naudoti muilų ir kitų brangių kūno higienos priemonių. Savo knygoje „Clean: The New Science of Skin“ autorius teigia, kad valomosios priemonės gali pažeisti natūralią mikrobiomų pusiausvyrą. Jis rašo: „Nors oda nuo seno laikoma barjeru, skiriančiu mus nuo išorinio pasaulio, vis gilėjančios žinios apie mikrobiomus rodo, kad iš tiesų oda yra dinamiška sąsaja su mūsų aplinka.