Virusus įveikite natūraliais būdais – žolininkas atskleidė geriausias priemones

Atėjusi žiema gąsdina ne tik šalčiu ar ledu, bet ir virusais, todėl visada naudinga žinoti, kaip greitai susitvarkyti su ligą pranašaujančiais ženklais, nesigriebiant vaistų, o panaudojant gamtoje slypinčias jėgas.

Apie tai, kaip natūraliomis priemonėmis užkirsti kelią peršalimui ar kitoms virusinėms ligoms, Vilniaus sveikatos biuro paskaitoje, pasakojo vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.

Pasak žolininko, sunku apibrėžti, kas yra sveikata, nes jeigu jaučiamės gerai, tai dar nereiškia, kad esame sveiki ir atvirkščiai – jeigu jaučiamės blogai, tyrimai gali rodyti, kad esame visiškai sveiki.

„Sveikata yra nepastovi – ji palaikoma arba dėl jos kovojama. Jeigu norime būti sveiki turime paruošti jai „dirvą“, – sako jis.

Organizmą galima apsaugoti ir natūraliai

M. Lasinskas sako, kad daugumai žmonių pakilusi temperatūra kelia nerimą ir reiškia ligą, nes išlikę ankstesnių ligų, tokių kaip cholera, maras pėdsakai – pirmasis jų ženklas ir būdavo aukštesnė temperatūra, todėl iki šiol ji asocijuojasi su sunkia liga.

„Dabar jau yra įrodyta, kad šiek tiek pakilusi temperatūra nebūtinai reiškia ligą – tai yra pirminis signalas organizmui įjungti imuninę sistemą.

Padėti sau galime ir augalais. Tai vadinama fitoterapija. Augalus ir jų mišinius galima naudoti sveikatai stiprinti“, – nurodo jis.

Pačius augalus galima skirstyti įvairiai: pagal rūšį, dydį, poveikį, intensyvumą, skonį, kvapą, spalvą ar konkrečią ligą. Šiuo metu ypač aktualios žolelės, kurios gali padėti apsisaugoti ar kovoti su virusinėmis ligomis.

„Gripą, peršalimą ar laringitą sukelia virusai. Peršalimo ligos dabar gydomos simptomiškai, kad leistume organizmui pačiam kovoti su viruso sukėlėjais. Su jais galima kovoti ir natūraliais būdais.

REKLAMA

Vienas iš paprasčiausių prevencinių būdų yra nuolatos valyti liežuvį su specialiu grandikliu, išgerti šaukštą aliejaus, prasivalyti nosį su druskos tirpalu. Tai padės sustiprinti gleivines“, – sako jis.

Su virusais geriausiai kovoja šios žolelės

Tikriausiai žinote, kad efektyvus būdas kovoti su organizmą užpuolusiu virusu yra jį „išprakaituoti“, o tai padaryti gali padėti ir augalai.

„Yra ir prakaitą varantys augalai. Geriausiai jums tikriausiai žinomas yra juodauogis šeivamedis ir liepų žiedai. Tai priešgripiniai, priešvirusiniai augalai. Vaistinėse gausu preparatų su juodauogiais šeivamedžiais, bet galite jų prisirinkti ir patys. Jų žiedai dideli, balti, per visą delną ir žydi liepos mėnesį.

Vėliau jie tampa juodomis uogomis. Uogos gali būti tiesiog kramtomos, džiovinamos arba žiedai išsidžiovinami ir vėliau iš jų daroma arbata. Ji tinka per bet kokį virusinį susirgimą. Reikėtų nenaudoti tik žievės, lapų ar nesunokusių uogų, nes jomis galite apsinuodyti“, – nurodo jis.

Kitas augalas, kuris gali padėti susirgus, – liepa. Žolininkas sako, kad čia pagelbėti tiek mažalapių, tiek didžialapių liepų žiedai.

„Šių žiedų arbatą galima gerti vakarais kaip raminančią arbatą. Ji turi daug gleivių, todėl gali pagerinti gleivinių veiklą. Taip pat ji tinka gydyti nudegimams, žaizdoms atsiradus. Liepa viena arba sumaišyta su šeivamedžiu gali būti naudojama nuo gripo“, – sako jis.

Dar vienas augalas, kuris puikiai mažina temperatūrą, – ryškiomis uogomis žavintis putino krūmas. Iš jo uogų galima ne tik daryti arbatas, bet ir spausti sultis arba džiovinti uogas.

„Gaurometis tinka tiek imunitetui, tiek peršalimui gydyti. Tai augalas, kuris ir nuotaiką gerina, todėl rytais jį galima gerti vietoj kavos ar juodos, žalios arbatos. Jeigu rūgštingumas padidėjęs,  galite šalia vaistų naudoti ir gauromečio“, – nurodo jis.

Kaip teisingai vartoti vaistažoles?

Vaistažoles užpilkite ne visiškai užvirusiu vandeniu – tam tinkamiausia 85–90 laipsnių temperatūra, kad iš vandens „neiškristų“ visas deguonis. Arbatžoles užpilkite vandeniu ir uždengę puodelį palikite viską 10–15 minučių. Tiesa, arbatos plikymo laikas gali skirtis, nes jeigu gersite žiedų arbatą – užteks 3–5 minučių.

REKLAMA

Nepamirškite, kad arbatos mišinius reikia gerti 21 dieną, tada padaryti 7 dienų pertrauką ir vėl kartoti. Jeigu geriate gryną vieno augalo arbatą – gerti ją 7 dienas ir padaryti 3 dienų pertrauką, o tai kartoti ir pusę metų ar metus. Augalai gali daug padėti, tačiau vienas puodelis nepadės, reikės daugiau pastangų.

Jeigu arbatą norite gerti profilaktiškai, gerkite 1–2 puodelius džiovintų šeivamedžio žiedų arbatos per dieną. O jeigu jaučiate, jog „užkibo“ virusas – 3–4 puodelius. Atsiradus rimtam susirgimui per dieną išgerkite 5–6 puodelius.

Tiesa, vaikams šios normos yra kur kas mažesnės. Normali dienos vaistažolių vartojimo normą per dieną suaugusiajam yra 5 gramai. Jeigu vaikui yra 6 mėnesiai ar metai, jo tokios arbatos vartojimo norma neturėtų būti daugiau nei 0,6 gramų vaistažolių.

Augant vaikui ši norma didėja – kai vaikui 2–3 metai norma jau siekia 0,8 gramus. 3–4 gyvenimo metais – 1,25 gramų arbatžolių. Kai vaikui yra 5–7 metai, vaistažolių norma padidėja iki 1,65 gramų, kai 8–14 metų – norma jau yra 2 gramai arbatžolių per dieną.


Rašyti komentarą...
D
Danguolė
2020-12-08 17:45:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ačiū už patarimus, naudodama gamtos dovanomis, neleidau covidui nugalėti manęs. Beje, visus Jūsų paminėtus augalus auginu savo sodyboje. Dar rekomenduoju naudoti bičių pikį.
Atsakyti
-4

A
2020-12-08 18:09:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pats geriausias būdas!!! Mes esam gamtos dalis, todėl ir kreiptis turime į gamtą.
Atsakyti
-1

V
Vanda
2020-12-09 09:10:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip naudoti pikį?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų