Sveika gyvensena

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną,  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, ŽIV dažniau plito per heteroseksualius santykius. Pasak ULAC stebėsenos duomenų, per 11 mėnesių Lietuvoje diagnozuoti 104 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 74 vyrams ir 30 moterų. Tai 30 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo ir siekė 37,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, lapkričio 23–29 d. daugiausiai sergančiųjų – 49,0 atvejo 10 tūkst.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Norite gyventi ilgiau, laimingiau, sveikiau? Specialistai pataria – rinkitės įvairių rūšių riešutus kaip užkandį ir turėsite ne tik sveiką širdį, aktyvų protą, bet ir džiaugsitės lieknomis kūno linijomis. Pateikiame 10 priežasčių, kodėl rekomenduojama riešutus įtraukti į mitybos racioną:  1. Ilgesnis gyvenimas.

Daugelis žmonių į kosulį linkę žiūrėti nerimtai – įprasta galvoti, kad po kelių dienų ar savaitės jis praeis. Tačiau jei kosulys užsitęsia bent kelias savaites, medikų teigimu, vertėtų sunerimti. Kokias ligas gali prognozuoti užsitęsęs kosulys, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Pulmonologijos centro gydytoja pulmonologė Daiva Jurelevičienė.

Moteris pasidalino receptais ir idėjomis, kurios jau padėjo numesti 25 kg: „įkvepiančiu“ vadinamame „TikTok“ vaizdo įraše ji parodė neįtikėtinas „prieš ir po“ nuotraukas Viena „TikTok“ naudotoja paaiškino, kaip jai pavyko per metus numesti 25 kg – ji taip pat pasidalino įkvėpimo suteikiančiomis „prieš ir po“ nuotraukomis. Savo vaizdo įraše „@chelsleaxxx“ pasivadinusi moteris rodo, ką paprastai valgo – jos dosnios pusryčių, pietų ir vakarienės porcijos susideda į vos 1200 kalorijų.

Pandemijos laikotarpiu iš vaistinių lentynų pirkėjai šluoja imuniteto ir nervų sistemos stiprinimui skirtus preparatus. Tačiau į vaistinę jie skuba ne tik apsipirkti. Vaistininkas  Rimvydas Blynas pastebi, kad vaistinėms šiuo metu iš dalies tenka perimti konsultacinės poliklinikos funkcijas – su įvairiais klausimais atvyksta pas gydytoją greitai negalintys patekti ir savo sveikata susirūpinę pacientai.

Ausis – sudėtingas klausos ir pusiausvyros organas, o jo skausmo priežasčių – visa galybė. Otorinolaringologė Rita Šimkienė pastebi, kad ignoruoti ilgiau besitęsiančio, nuolat pasikartojančio ar stipraus ausies skausmo negalima, nes tai gali sufleruoti apie rimtą susirgimą. Pavojinga ir ausies skausmą, nežinant jo priežasties, gydyti patiems – tai situaciją gali tik pabloginti.

Klausa – pojūtis, su kuriuo mes susiduriame kasdien ir jis yra reikalingas mūsų darbui ir laisvalaikiui. Kartais nutinka taip, kad klausa ima prastėti, o tai gali lemti ne viena priežastis – darbas, triukšmingas laisvalaikio leidimo būdas, vaistai ar ligos. Deja, tačiau ne visais atvejais įmanoma atstatyti klausą. Apie tai nuotolinėje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovas prof.

Ar esate susidūrę su situacija, kai jaučiatės itin prislėgti ir trokštate būtinai suvalgyti ką nors saldaus? Toks noras yra vienas iš emocinio valgymo, kurį, pasak specialistų, bent kartą gyvenime patiria kiekvienas žmogus, požymių. Farmacininkė ir mitybos specialistė Iveta Vysocka naujienų portalui tv3.lt nurodo, dėl kokių priežasčių atsiranda emocinis valgymas, ir kaip su tuo būtų galima kovoti.

Atvėsus orams, šąlančios rankos ir kojos gali atrodyti natūrali būsena. Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kraujagyslių chirurgė Ingrida Ašakienė įspėja, kad šie pojūčiai gali būti ne tik atvėsusių orų pasekmė, bet ir rimtų ligų pranašas. Gydytojos teigimu, sveiko žmogaus galūnės yra šiltos, bet gali pradėti šalti dėl įvairių veiksnių. Tam įtakos gali turėti netinkama apranga ir avalynė, šaltesni orai ar dietų laikymasis.

Šlapimo pūslės vėžys – gana paplitusi onkologinė liga. Lietuvoje šlapimo pūslės vėžiu kasmet suserga apie 450 žmonių. Tai labiau pagyvenusių, vyresnių nei 50 metų žmonių liga. Retai kada šia liga serga jaunesni nei 40 metų žmonės. Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Baltosios rasės žmonės šlapimo pūslės vėžiu serga dažniau už juodaodžius. Daugeliu atvejų ligos atsiradimo priežastys neaiškios.

Vitaminas C yra labai svarbus tam, kad mūsų organizmas galėtų atsilaikyti prieš ligas, silpninančias imuninę sistemą.  Šiais laikais vitaminas C dažniausiai praverčia norint apsisaugoti ir gydytis nuo paprastojo peršalimo. Taip pat vitaminas C padeda atsikratyti chemikalų, kurie organizmo viduje daro žalą. Stiprus antioksidantas Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, kuris padeda imuninę sistemą apsaugoti nuo kenksmingų laisvųjų radikalų.

Susirgę visada norime kuo greičiau pasveikti ir ieškome įvairiausių būdų, kaip sustiprinti savo organizmą. Tai dar aktualiau šiandien, kuomet susirgusiųjų COVID-19 infekcija kreivė vis dar kyla, o nusilpęs organizmas reiškia didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų po ligos organizmą stiprina būdami gryname ore ir sveikai maitindamiesi.

Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą.

Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti.

Šaltalankio vaisiai, lapai ir žievė yra vitaminų bei kitų veikliųjų medžiagų saugykla. Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, reiktų iš anksto prisirinkti šių gydančių ir organizmą stiprinančių gamtos gėrybių. Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – žilakrūminių šeimos dygliuotas, 1,5–5 m aukščio krūmas. Šaknys virvinės su azotą kaupiančių bakterijų gumbeliais. Kamieno ir šakelių žievė rudai žalia ar tamsiai rudai pilka, o jaunų ūglių sidabriškai pilka.

Lietuvoje jau veikia koronaviruso (COVID-19) plitimui stabdyti skirta mobilioji programėlė „Korona Stop LT“. Jos tikslas – informuoti žmones, kad jie buvo arti koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusių asmenų ir padėti nutraukti viruso plitimo grandinę. Mobilioji programėlė „Korona Stop LT“, kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pasitelkdama savanoriškai naudotojų pateiktą informaciją, padeda nutraukti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo grandinę.

Pandemija ir artėjanti žiema paskatino žmones atidžiau žvelgti į savo sveikatą ir rūpintis organizmo stiprinimu. Gydytojai tikina, kad vitaminų vartojimas yra sveikintinas įprotis, tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti – rimtų sveikatos sutrikimų gali sukelti ne tik vitaminų bei mikroelementų trūkumas, bet ir perteklius, kuris kai kuriais atvejais gali baigtis net mirtimi.

Akių jautrumas šviesai, išsiliejęs vaizdas, kaklo ar galvos skausmas, negalėjimas susikaupti, nuovargis, miego sutrikimai. Šie dalykai turi bendrą vardiklį – jie yra akių nuovargio požymiai. „Ilgalaikis žiūrėjimas į skaitmeninį ekraną yra bene dažniausia akių įtampos ir nuovargio priežastis, ji net kartais vadinama skaitmenine akių įtampa.

Šiais metais galvos skausmai vargina daugelį. 2020 metų balandžio mėnesį ženkliai padaugėjo „Google“ paieškų apie skirtingus galvos skausmo intensyvumo lygius, o gegužės mėnesį atlikta „Migraine Trust“ apklausa parodė, kad 58 procentai sergančiųjų migrena priepuoliai sustiprėjo karantino metu. Šis suintensyvėjimas siejamas su stresu ir kasdienio režimo pasikeitimais, įskaitant ir mitybos pokyčius bei gausesnį alkoholio suvartojimą, tačiau retai gilinamasi į to priežastis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad pranešti apie nepageidaujamą reakciją į vakciną gali pats pacientas, užpildydamas elektroninę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pranešimo formą. Jei pacientas neturi galimybės užpildyti elektroninę formą, jis gali užpildyti popierinę pranešimo formą, skirtą pacientams ir siųsti ją: el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nustatė, kad, taikant prevencines priemones, mirties nuo vėžio atvejų skaičius galėtų sumažėti net 32 proc., o efektyvų gydymą – dar 26 proc. Statistika daug žadanti, tik, deja, siaučiant COVID-19 pandemijai, onkologinius pacientus gydyti ir stebėti tapo sudėtingiau.

Menopauzė – natūralus kiekvienos moters gyvenimo tarpsnis, kuris reiškia ne tik menstruacijų pabaigą, tačiau ir kitus tiek fiziologinius, tiek psichologinius iššūkius.    Dėl šių organizmo permainų daugelį dailiosios lyties atstovių pradeda varginti įvairūs simptomai, kurie neretai apsunkina gyvenimo kokybę ir priverčia iš naujo pažinti savo organizmą.

Į ilgiau besitęsiantį gerklės skausmą negalima žiūrėti atsainiai ne tik dėl to, kad negydant ligos prastėja sergančiojo gyvenimo kokybė. Gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pabrėžia, kad tik specialistas gali tiksliai atsakyti, ar pacientą gerklės skausmas kamuoja dėl sezoninio viruso, ar šis simptomas liudija apie išties rimtą ligą.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas kupinas atsakomybių: greitas gyvenimo tempas, konkurencija ir daug pareigų lydi kiekvieną dieną. Jeigu nuovargis kamuoja net po pakankamo poilsio naktį ar rytinio kavos puodelio, reikėtų susirūpinti organizmo siunčiamais ženklais, gali būti, kad jums trūksta magnio.  Nuovargis yra organizmo apsauginė reakcija į pervargimą ir per didelį psichinį ar fizinį krūvį.

Pradėkime nuo to, kaip yra gaminami ryžių, grikių ar kitų grūdų trapučiai.Ryžių trapučiai gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 °C laipsnių temperatūra. Netrukus ryžių krakmolas išsiplečia ir sprogsta.Lygiai taip pat ryžius galima spraginti, staiga sumažinus slėgį. Spraginami gali būti ne tik ryžiai ar grikiai, bet ir kukurūzai, kviečiai, sezamo sėklos ir kt.

Mokslininkai nustatė, kad netinkama burnos higiena, nesveika mityba sukelia burnos ertmės susirgimus, kuriuos dažnai lydi halitozė (blogas burnos kvapas) ir kurie didina širdies, inkstų bei virškinimo sistemos ligų riziką. Kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje atliktas burnos priežiūros įpročių tyrimas parodė, kad apie 40 proc. gyventojų nėra išsiugdę tinkamų burnos higienos įpročių.

Lietuvoje nuo seno žinomos erškėtuogės pasižymi vitaminų ir mineralinių medžiagų gausa. Ypač jos tinka rudenį imunitetui stiprinti. Kad nuosavame sode, darže ar kieme subręstų gausus šių uogų derlius, erškėtrožių krūmams reikia parinkti šviesią vietą ir derlingą bei drėgną dirvožemį. Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kuriai būdingi labai šakoti ir spygliuoti krūmai. Priskaičiuojama, kad šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos, auga apie 100 skirtingų šių krūmų rūšių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę dar šiek tiek padidėjo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę (lapkričio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 34,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Koronaviruso pandemijos metu padidėjo bičių produktų paklausa. Deja, šiemet gausaus medunešio nebuvo, todėl bitininkų produktų atsargos jau senka. Vis dėlto tikimasi, kad medaus iki pavasario nepritrūks. Trakų rajono bitininkas Juozas Norinkevičius džiūgauja, kad žmonės sveikatos semiasi iš gamtos ir vertina bičių produktų naudą.

Vitaminas D kartais vadinamas „saulės vitaminu“, nes odoje jis gaminasi reaguojant į saulę. Vitaminas D yra riebaluose tirpstantis vitaminas, priklausantis tai pačiai medžiagų grupei, kaip ir vitaminai D-1, D-2 ir D-3. Organizme jis gaminasi natūraliu būdu, saulės šviesoje. Šio vitamino taip pat galima gauti iš tam tikrų maisto produktų ir maisto papildų, jei organizme jo trūksta, rašo healthline.com Vitamino D pagrindinės funkcijos yra kelios.

Vyraujanti pandemija ir šalyje paskelbtas antrasis karantinas paskatino gyventojus daugiau laiko praleisti gamtoje. Visgi, leisdami laisvalaikį miškų ar parkų apsuptyje žmonės dažnai nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, dažniausiai siejami su šiltuoju sezonu, gali vis dar kelti grėsmę. Nors pastaruoju metu daugelis susikoncentravę ties plintančiu virusu, gydytoja ragina nepamiršti, kad nors ir netrukus pasitiksime žiemą, erkės išlieka itin aktyvios ir pavojingos, todėl saugotis – būtina.

Naujai atlikto tyrimo duomenimis, jaunesni nei dvejų metų vaikai, gavę antibiotikų, vėliau gyvenime dažniau serga kai kuriomis ligomis. Kūdikiai ir maži vaikai, gavę bent vieną dozę antibiotikų iki dvejų metų, vėliau dažniau serga astma, egzema, šienlige, yra alergiški maistui, serga celiakija, turi problemų su svoriu ir nutukimu bei vėlesniais vaikystės metais pasižymi dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimų, skelbiama pirmadienį „Mayo Clinic Proceedings“ publikuotame tyrime, rašoma cnn.

Apklausos įvairiose pasaulio šalyse rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų taiko vadinamuosius alternatyvius metodus, tarp jų – ir fitoterapiją. Visgi specialistai įspėja, kad žolelės vaistus pakeičia ne visada bei primena apie galimus pavojus ir riziką sveikatai dėl netinkamo augalinių vaistų vartojimo. Apie vaistinguosius augalus ir jų poveikį sveikatai žinoma nuo seno.

Kol visas pasaulis pritilęs laukia Covid-19 pandemijos pabaigos, mokslininkai be perstojo dirba, norėdami rasti efektyvių priemonių kovai su šiuo virusu. Vieni jų ieško vakcinos, kuri padėtų apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau tai gali užtrukti. Todėl ieškoma kitų pagalbos būdų.

Egzistuoja daugybė akių ligų. Kai kurios iš jų yra įgimtos, kitos – įgytos. Tarp pastarųjų dažniausiai pasitaiko glaukoma, katarakta, trumparegystė ir toliaregystė, astigmatizmas, vyresniame amžiuje – amžinė geltonosios dėmės degeneracija bei ypač šaltuoju metų laikotarpiu pasireiškiantis akių sausumas.  Apie visas šias akių ligas, jų simptomus bei būdus, kaip pagerinti regėjimą, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja oftalmologė Gintautė Gulbinienė.

Medicininių kaukių nešiojimas rudenį kiek skiriasi nuo pavasarinio, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Dabar lauke šalčiau, tad dažniau kamuoja nepatogumas ir nemalonumas, kai kaukės vidus aprasoja ir ji sušlampa. „Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova šiai situacijai turi kelis patarimus. Kvėpuoti įprastu ritmu ir neskubėti. Daugiausiai nemalonumų medicininės kaukės lauke sukelia tiems, kurie skuba ir netolygiai kvėpuoja, pastebi vaistininkė S. Izmalkova.

Šį penktadienį prasideda Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė (lapkričio 20–27 d.), kuri kviečia įvairių sričių specialistus ir bendruomenes dalyvauti veiklose, didinančiose visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus.  Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams.

Visuotinio karantino metu gyventojai daugiau arba net visą laiką praleidžia namuose. Čia ne tik dirba, bet ir gamina maistą, sportuoja, o turėdami laiko – užsiima remonto darbais. Draudikai teigia, kad daugiau būdami namuose žmonės dažniau čia patiria ir įvairias traumas, ir nors neatsargiai elgiantis susižeisti įmanoma bet kur, nelaimių kaltininkais dažniausiai tampa du įprasti objektai – laiptai ir kopėčios.

Kietas dantų šepetėlis – didelis jų priešas, o dar blogiau – tarpdančių nepriežiūra, sutaria vaistininkė Monika Žalytė ir burnos higienistė Dovilė Turkovė. Ką dar būtina žinoti apie burnos higieną, kad džiaugtumėmės gražiais dantimis, sveikomis dantenomis, gaiviu burnos kvapu ir išvengtume ligų? Tai, kad dantis reikia valytis bent du kartus per dieną – kiekvienas žino nuo vaikystės. Tačiau tik nedaugelis girdėjo, kad įprastu dantų šepetėliu pašalinama tik apie 60 proc.

Jeigu vaizdas ryte veidrodyje nedžiugina, oda atrodo pavargusi, papilkėjusi ir praradusi jaunatvišką spindesį, greičiausiai jai skiriate per mažai dėmesio ir... gryno oro. Daugiau laiko leisdami namuose, iš vienos pusės, galime dažniau palepinti savo odą, iš kitos pusės, nesuteikiame jai labai svarbių elementų – gryno oro, saulės šviesos ir drėgmės.

Vos vienas kiaušinis per dieną padidina 2–ojo tipo diabeto riziką 60 procentų, parodė naujas tyrimas. Australijos mokslininkai studijavo 8545 suaugusiųjų iš Kinijos imtį ir atrado teigiamą koreliaciją tarp gausesnio kiaušinių suvartojimo ir didesnio cukraus kiekio kraujyje.  Kiaušiniai yra sveikas ir maistingas maisto produktas, dažnai rekomenduojami kaip „sveikas ir greitas maistas“, bet diabetą tiriantiems mokslininkams jie kelia abejonių.

Grikiai yra labai maistingi grūdai – daugelis juos laiko supermaistu. Grikių nauda sveikatai įvairialypė – jie padeda širdžiai, skatina lieknėjimą ir padeda tvarkytis su diabetu. Grikiai yra puikus baltymų, skaidulų ir energijos šaltinis. Grikiuose nėra glitimo, todėl juos gali valgyti celiakija sergantys ir glitimo netoleruojantys žmonės – jiems grikiai ir grikių miltai yra puiki mitybos alternatyva. Grikiai auga visame pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad pasaulyje didėja atsparios vaistams gonorėjos plitimas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių lytinei ir reprodukcinei sveikatai. Pasak PSO, dėl vaistams atsparios gonorėjos gali išsivystyti ūminiai uždegimai, nevaisingumas, o pastojusios moterys gali susidurti su savaiminiais persileidimais ir kitomis komplikacijomis. Gonokokinė infekcija gali būti perduota naujagimiams ir sukelti sunkia akių infekciją, galinčia  baigtis apakimu.

Ar pandemijos metu žmonės nepraranda fizinio aktyvumo? Sveikatingumo specialistai teigia, kad nors nuo griežtesnio karantino įvedimo laiko praėjo dar palyginti nedaug, susirūpinti yra kuo – „Google Mobility“ ataskaitose fiksuojama, kad didžiuosiuose šalies miestuose apsilankymų parkuose mažėja. Nors buvo laukiama, kad į juos plūstels srautas iš uždarytų sveikatingumo klubų, duomenys rodo, kad lankytojų net iki 30 proc. mažiau nei pačiu tuščiausiu metu – žiemos vidury.

Gripo sezono metu net dešimtadalis gripu sergančių intensyvios terapijos skyriaus pacientų būna gripu susirgusios nėščiosios, kurioms šios ligos komplikacijos tikėtinos tiek pat, kiek vyresnio amžiaus, įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantiems asmenims. Dažnai užklupusi liga pavojinga ne tik mamai, bet ir dar negimusiam kūdikiui, kuriam gripas gali pasireikšti rimtomis ilgalaikėmis komplikacijomis ar net mirtimi.

Magnis ne veltui vadinamas „gyvybės mineralu“. Jis būtinas gerai raumenų, širdies, nervų sistemos veiklai. Tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo daugeliui gali trūkti šio svarbaus mikroelemento. Iš kokių simptomų galima įtarti magnio trūkumą?  Magnis reikalingas aktyvinti daugiau kaip 300 įvairių gyvybei svarbių fermentų sistemų, dėl magnio trūkumo sutrinka raumenų, širdies ir nervų sistemos veikla. Nuo šio mikroelemento taip pat priklauso psichikos sveikata.

Nors antibiotikai infekcijų gydymui naudojami nuo XX a. vidurio, vaistininkai pastebi, kad toli gražu dar ne visi žino jų paskirties bei vartodami daro klaidas, kurios gali sukelti sveikatai pavojingų pasekmių.  Antibiotikai yra natūralios arba sintetinės medžiagos, kurios nužudo bakterijas arba sustabdo jų augimą. Antibiotikai yra skiriami gydytojo, išrašant receptą ir parenkant tam tikrą preparatą bakterinei infekcijai, uždegimui gydyti.