Sveika gyvensena

Nacionalinis kraujo centras (NKC) informuoja, kad šiuo metu įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose trūksta kraujo, todėl prašo atsakingų visuomenės narių nelikti abejingais ir paaukoti kraujo. NKC specialistai pabrėžia, kad visuose centro padaliniuose ir mobilių išvykų metu laikomasi visų saugumo reikalavimų: donorai ir personalas dėvi nosį ir veidą dengiančias apsaugines priemones, paviršiai yra kruopščiai dezinfekuojami, taip pat reguliuojami ateinančiųjų duoti kraujo srautai.

Kas žalia, karti ir puikiai veikia? Mačia – šiuo metu madingas žodis tiek kavinėse, tiek kosmetikos parduotuvėse, bet ką ji daro ir ar visas šis šurmulys – ne be reikalo? Mačia – tai tam tikra žaliosios arbatos rūšis, kurios geriausias tipas gaminamas Japonijoje, kur ji auginama jau daugelį šimtmečių. Visi mėgsta šią arbatą, ir nors joje yra šiek tiek kofeino, šis kiekis neprilygsta juodajai arbatai ar juo labiau kavai.

Komplikacijos po galūnių amputacijos nusineša 60 procentų moterų ir 40 procentų vyrų gyvybių per pirmus metus. Tokia negailestinga statistika gerokai lenkia ir piktybinių ligų mirtingumo rodiklius per pirmuosius gydymo metus. Tai gali pakeisti gydymo būdas, išsaugantis paciento galūnes, kuris jau taikomas Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikose.

Turbūt ne vienas prisimena pernai metais Lietuvoje įvykusį tymų protrūkį, kai jais užsikrėtė daugiau nei 800 žmonių. Nors dabar ligos plitimas yra suvaldytas, medikai sako, kad visiškai atsipalaiduoti nereikėtų, mat ši infekcija – itin pavojinga. Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja Božena Paškevič sako, kad tymų tikrai nereikėtų laikyti viso labo nekalta vaikiška liga.

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Ina Aleksonienė pasakoja, kad uždelsta, laiku nepastebėta hipertenzija gali būti itin pavojinga, pažeidžianti tokius svarbius organus, kaip širdis, kraujagyslės, smegenys ar inkstai. Taip pat aukštas kraujo spaudimas gali sukelti stambiųjų ir vidutinių arterijų sienų degeneracinius pakitimus, galimi ir kraujo išsiliejimai smegenyse.

Savaitgalį įvairiais renginiais ir akcijomis visas pasaulis minėjo Pasaulio ir Europos organų donorystės dieną. Simboliška, jog šią dieną užregistruotas ir organų donoras. Tai – jau 85 donoras šiais metais. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos sekmadienį Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos budinčiam koordinatoriui pranešė, jog patvirtintas organų donoras.

Dabar tinkamiausias laikas namų vaistinėles pasipildyti rudeninėmis vaistažolėmis. Nepraeikime pro pamiškėse raudonuojančius šermukšnių, putinų krūmus. Taip pat nepamirškime prisirinkti gudobelių uogų, vadinamųjų vilkobelių, kaulauogių,kurių gydomąsias savybes vertino dar senovės graikai, Europos tautos ir Amerikos indėnai.

Atvėsus orams medikai skuba priminti apie bene pačią pavojingiausią meningokokinę infekciją. Mat susirgimų šia liga skaičiumi Lietuva stipriai lenkia kitas Europos šalis, o gydytojai kasmet baiminasi, kiek šį kartą ji pareikalaus mažų vaikų gyvybių. Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Ją sukelia bakterijos, dar vadinamos meningokokais, kurių skiriama trylika serologinių grupių.

Lietuviai skiria per mažai dėmesio savo sveikatai, įsitikinęs Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų profesorius, gydytojas neurologas Dalius Jatužis. Gydytojas nuogąstauja, kad daug žmonių dar nežino insulto simptomų ir rizikos veiksnių, o net ir žinodami – neskuba kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali tapti neįgalus, o kai kuriais atvejais net mirti.  Insultas yra ūminė liga, pažeidžianti galvos smegenis.

Užklupus galvos skausmui dažniausiai neskubame registruotis pas šeimos gydytoją, verčiau keliaujame į artimiausią vaistinę pirkti medikamentų nuo skausmo. Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad žmonės dažniausiai nesirūpina skausmo priežastimi bei siekia numalšinti nemalonius pojūčius čia ir dabar. Specialistas pataria, kaip atpažinti galvos skausmo priežastį ir ką papasakoti vaistininkui, kad šis išrinktų tinkamiausią priemonę jam nuslopinti.

Įprastai gripo sezonas šalyje prasideda apie 40-ąją metų savaitę, t.y. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Sausi ir šilti orai šiais metais gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną pavėlino, tad dabar puikus metas pasitikrinti, ar esate jam pasiruošę. Gripo simptomai pasireiškia staiga, todėl pravartu namų vaistinėlėje turėti pagrindinius medikamentus, leisiančius kibti į kovą su liga nedelsiant.

Ne laiku prasidėjusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą – sugadinti ilgai lauktas atostogas ar laisvalaikį, sujaukti kitus planus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Gintarė Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad jei toks atvejis pasitaiko vieną ar kelis kartus, sunerimti neverta, tačiau ilgesnį laiką pasikartojantys mėnesinių ciklo sutrikimai gali būti organizmo reakcija į tam tikrus susirgimus ar išorės dirgiklius.

Kiekvieno iš mūsų gyvenimo būdas skiriasi kaip diena ir naktis. Tai pagrindinė priežastis, kodėl skeptiškai žvelgiame į sveiką gyvenseną ir subalansuotą mitybą. Tačiau ar kada nors pagalvojote, kad sveikas gyvenimo būdas ir subalansuota mityba gali būti patogūs? Taip, tikrai gali!  Ypač tada, jeigu randate parankius, maistingus produktus kasdienei mitybai.

Garinimas, arba „veipinimas“, tampa ypač populiarus tarp paauglių ir jaunimo. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti gana nekalta, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Vaikų ligoninės gydytoja-pulmonologė Miglė Leonavičiūtė-Klimantavičienė nurodo, kad šios priemonės gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, o kartais net ir mirtį. Gydytoja sako, kad iš tikrųjų vadinamieji veipai arba garinimo įrenginiai, elektroninės cigaretės nėra jau toks naujas reiškinys.

Nacionalinis kraujo centras kreipiasi į visus geros valios žmones ir kviečia prisidėti prie kraujo donorystės. Centras praneša, kad grėsmingai išaugo visų kraujo grupių poreikis. Nacionalinis kraujo centras praneša, kad jiems reikalinga visuomenės pagalba ir supratingumas.

Pasaulį sukaustęs koronavirusas sezoninių peršalimo ligų, deja, reikšmingai nesumažino. Orui vis labiau vėstant, šios, kaip ir kasmet, puola didelius ir mažus. Ir nors visuomenėje kartais vis dar pajuokaujama, kad sloga – dar ne liga ir praeina savaime. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia. Negydoma sloga gali virsti kamuojančia lėtine problema, kurios pasekmės kartais būna itin skaudžios.

Jau kurį laiką esame priversti dėvėti veido kaukes, respiratorius, o kartais net ir gumines pirštines. Tačiau kaip jas tvarkyti ir kur mesti panaudojus, žinome nedažnas. Savivaldybės dar vienos papildomos veiklos imtis neskuba ir iš gyventojų panaudotų kaukių, respiratorių bei pirštinių nesurinkinėja ir nesirūpina jų utilizavimu. Pavojingų atliekų utilizavimu pasirūpinti turime kiekvienas atskirai.

Šiemet nuo ūmios virusinės vėjaraupių ligos pasiskiepijo rekordiškas skaičius lietuvių. Vis dėlto Covid-19 apsuptyje vertėtų nepamiršti, kad ši liga paliečia ne tik mažus vaikus, bet kur kas stipriau pasireiškia ir susirgus vyresniame amžiuje. Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, prie padidėjusių skiepų rodiklių galėjo prisidėti ir tai, kad sergant vėjaraupiais privalu izoliuotis dešimčiai dienų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad sergamumo erkiniu encefalitu pikas Lietuvoje registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.  Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, šilti rudeniški orai erkėms palankūs – jos neskuba užmigti ir tyko krūmuose, miškuose ir net tiesiog kiemo žolėse. Jas parsinešame į namus patys, o kartais ir mūsų augintiniai.

Daugelis yra pratę manyti, jog erkių nešiojamos ligos aktualios tik šiltuoju sezono metu, o pasibaigus vasarai, galime ramiau atsikvėpti ir apie jas bent jau kuriam laikui pamiršti. Deja, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja, epidemiologė Aušra Bartulienė teigia, jog Laimo liga – itin klastinga, o jos simptomai dažnai prasideda atėjus šaltajam sezono laikotarpiui.

Paskelbus, jog Raseiniuose nuo penktadienio gali būti įvestas lokalus karantinas, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ nuo šio trečiadienio artimiausias dvi savaites visiems, apsiperkantiems šiame mieste esančiose parduotuvėse, nemokamai suteiks vienkartinę apsauginę veido kaukę. „Šį sprendimą priėmėme norėdami užtikrinti tiek pirkėjų, tiek savo darbuotojų saugumą.

Dauguma žmonių mėgsta gerti arbatą ir dienos metu kartais išgeria daugiau nei vieną jos puodelį. Toks įprotis yra puikus, nes arbata taip pat padeda palaikyti reikiamą vandens kiekį organizme. Bet ar žinojote, kad yra kelios arbatos, kurios ne tik skanios, bet ir naudingos? Viena iš jų yra žalioji arbata. Ji tikriausiai yra populiariausia visame pasaulyje. Žinoma, kad ji pasižymi cholesterolį mažinančiomis ir antibakterinėmis savybėmis.

Artėja šaltieji metų mėnesiai ir koronaviruso atvejų vis daugėja, todėl kaip niekad verta įsiklausyti į gydytojo patarimus – kaip geriausia apsisaugoti? Kovo mėnesį daugelis dar manė, kad iki vasaros koronavirusas tebus blogas prisiminimas. Tačiau realybė tokia, kad ši liga ir toliau veikia kone visas mūsų gyvenimo sritis, rašoma mirror.co.uk.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad atvėsus orams į namus plūsta įvairias ligas platinantys graužikai – pelės ir žiurkės. Dažniausios šių graužikų platinamos ligos yra leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu, tuliaremija ir kt.  Tačiau užkrečiamąsias ligas platina ir kiti namus mėgstantys kenkėjai, tokie kaip tarakonai ar skruzdėlės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad grybai gali būti sunkios ligos priežastimi. Per pastaruosius penkerius metus (2015–2019 m.) užregistruoti 6 botulizmo atvejai. Dažniausia ligos priežastis – namuose konservuoti grybai. Botulizmas yra pavojinga liga, kurią sukelia nervus veikiantis toksinas, kurį gamina Clostridium botulinum bakterijos.

Šiais metais rudeniui gausiai dovanojant grybų derlių, pokalbis su prevencinės japonų medicinos eksperte Lietuvoje Erika Stankevičiūte apie maisto reikšmę ir grybų naudą Japonijos mitybos kultūroje bei ko galime pasimokyti iš šios tautos tradicijų.  Papasakokite kokį vaidmenį japonų mityboje užima grybai?  Virtuvė – svarbi japonų kultūros dalis. Maisto vaidmuo japonų gyvenime, požiūris į jį yra vienas esminių raktų į šios tautos žmonių ilgaamžiškumą.

Ankstyvos mirties tikimybė palaipsniui auga, kai per dieną sėdint praleidžiama nuo septynių su puse iki devynių valandų, o dar didesnė rizika gresia tiems, kurie sėdėdami praleidžia daugiau nei devynias su puse valandos. Anot vieno tyrimo, jei sėdint praleidžiama daugiau nei septynias su puse valandų per dieną, padidėja tikimybė mirti jauniems. Sėdėjimas ant kėdės darbo metu ir ant sofos vakare siejamas su visa aibe sveikatos problemų, teigia mokslininkai.

Kai kalbame apie sveikos mitybos įpročius, daugelis iš mūsų žino tik pavienius faktus. Tačiau tokios detalės, kaip baltymų, mineralų bei vitaminų kiekis produkte, kiek pastarųjų turėtų būti patiekale, o kokie maisto deriniai yra tinkami, turi būti aptariamos individualiai. Tai be galo svarbu, nes kiekvieno iš mūsų dienotvarkė ir gyvenimo būdas skiriasi.

Didelė dalis mūsų yra priklausomi nuo išmaniųjų telefonų ir, pasak neseniai atliktos apklausos, tai nėra taip nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jeigu esate iš tų, kurie be išmaniojo telefono neina net į tualetą, turėtumėte sunerimti. Tai ne tik gali būti žalinga jūsų sveikatai, bet paveikti ir jūsų mintis bei darbo kokybę. „Bright side“ išskyrė keletą priežasčių, kodėl eidami į tualetą mobilųjį telefoną turėtumėte palikti už durų.

Savo sveikatą atidžiai sekanti ir ja besirūpinanti populiari Lietuvos atlikėjų pora Liveta ir Petras Kazlauskai sako, kad vienokių ar kitokių problemų su širdimi yra turėję abu. „Dažnai kažkaip šokinėja kraujospūdis paskutiniu metu. Kartais ir atsikeliu su aukštu spaudimu nuo galvos skausmo ir iškart einu matuoti kraujospūdį, ir randu aukštą kraujo spaudimą. Kraujospūdis pastaruoju metu kažkaip šokinėja“, – teigė L. Kazlauskienė.

Tai, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas, yra girdėjęs kiekvienas, tačiau kartais į rūpinimąsi savimi vis dar numojama ranka. Tada didėja įvairių ligų rizika, viena jų – miokardo infarktas. Medikai sako, kad kiekvienais metais vis daugėja žmonių, patiriančių miokardo infarktą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą.

Ruduo ne vienam asocijuojasi su slogesne nuotaika, jėgų trūkumu ir, atrodytų, nei iš šio, nei iš to užklumpančiu liūdesiu. Kai kuriuos net aplanko mintis, kad galbūt jie susirgo depresija, tačiau ar tikrai ji prasideda būtent taip? Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas sako, kad ruduo yra viso labo natūralus gamtos reiškinys, kurį žmonės gana dažnai sieja su depresija.

Pilvo aortos aneurizma (arba kitaip – išsiplėtusi pilvo aorta) – tai viena klastingiausių kraujagyslių ligų, kuri dažniausiai vystosi be simptomų, tačiau ją pastebėti galima ištyrus echoskopu. Deja, dažniausiai ligos simptomai pasireiškia tik tuomet, kai aneurizma plyšta. „Plyšus aneurizmai 50 proc. pacientų miršta taip ir nepasiekę ligoninės. Tų, kuriems spėjama atlikti skubias operacijas, išgyvena apie 50–60 proc. Todėl labai svarbu laiku aptikti padidėjusią aneurizmą, kol ji neplyšo.

Kavos gerbėjai ir priešininkai nuolat nesutaria – vieni ją gina, kiti sako, kad kava gali neigiamai veikti savijautą. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė nesutariančius dėl kavos poveikio sveikatai nuramina: „Gerti kavą tikrai sveika, svarbu negerti jos per daug.“ Specialistai rekomenduoja apsiriboti ne daugiau nei trimis puodeliais per dieną. Tiesa, geriant kavą labai svarbu atsižvelgti į savo savijautą, nes tokios rekomendacijos galioja tik jokių gretutinių susirgimų neturintiems žmonėms.

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai rekomenduoja senjorams pasiteirauti savo šeimos gydytojo dėl galimybės pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Privalomo sveikatos draudimo lėšomis (PSDF) nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami vaikai ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms. ULAC duomenimis, pernai šalyje nuo pneumokokinės infekcijos paskiepyti 64,3 proc. (n=13 587) daugiau suaugusių asmenų ir 46,5 proc.

Gimdos mioma – gerybinis navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Paprastai miomos formuojasi vidutinio, vaisingo amžiaus moterims, bet neseniai pastebėti ir dažnėjantys atvejai tarp jaunesnių moterų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Sonata Kliokmanienė sako, kad kone pusei pacienčių liga nepasireiškia jokiais simptomais, o kitoms atsiradę ligos požymiai gali trukdyti mėgautis gyvenimu.

Netylant diskusijoms dėl skirtingų visuomenės grupių testavimo dėl koronaviruso (COVID-19), Sveikatos apsaugos ministerija primena, kuo skiriasi koronaviruso testai, kam jie skirti ir kada jie atliekami. Siekiant laiku diagnozuoti koronavirusą ir suvaldyti viruso plitimą, šiandien Lietuvoje pasitelkiami du testavimo metodai – molekuliniai ir serologiniai. Jais nustatomi skirtingi koronaviruso infekcijos rodikliai.

Rankos nemažai ką atskleidžia apie žmogaus sveikatą. Mitybos specialistė Fiona Tuck paaiškino, kad pasižiūrėjus į rankų nagus galima pasakyti, ar žmogui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų. Dietologė iš Sidnėjaus, Australijos, „Daily Mail“ sakė, kad baltos dėmelės ant nagų yra vienas lengviausiai pastebimų tokio trūkumo požymių. Ji aiškino: „Tai pasireiškia baltomis, mažomis dėmelėmis ant nagų.

Dėl Covid-19 pandemijos šiais metais prie kompiuterių, televizorių ekranų praleidžiame dar daugiau laiko nei anksčiau, tačiau pavargusiomis akimis tinkamai pasirūpina retas iš mūsų – teigia vaistininkai ir medikai. Akių skausmas, sausumas, paraudimas, nuovargis, sustiprėjęs ašarojimas – tai skundai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai bene kasdien girdi iš įvairiausio amžiaus pacientų.

Žmonės, ko gero, dar niekada nesėdėjo tiek daug, kiek šiandien. Didžiąją dalį darbo dienos leidžia palinkę prie kompiuterių, o grįžę namo taip pat nevengia patogiai įsitaisyti priešais televizorių. Sakoma, kad sėdėjimas tapo naujuoju rūkymu, nes tuo atveju, jeigu jis netaisyklingas ir ilgai trunkantis, daroma nemenkesnė žala sveikatai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogus sėdėdamas per dieną praleidžia beveik aštuonias valandas, kitaip tariant – trečdalį paros.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet atima 17 mln. žmonių gyvybių – tai yra maždaug trečdalis visų pasaulio mirčių. Tuo tarpu Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.

Vaikams grįžus į mokyklas dar svarbiau atkreipti dėmesį į koronaviruso simptomus. Artėjant žiemai neišvengiamai padaugės gripo ir peršalimo atvejų, kurių simptomai yra panašūs į COVID–19. Tėvai raginami išmokti pastebėti skirtumus tarp koronaviruso, gripo bei peršalimo. Kai kurie simptomai visoms trims ligoms yra panašūs, todėl kartais juos atskirti gali būti sudėtinga.

Rytai jau vėsūs, bet dieną dar lepina rudeniška šiluma – tokie orai yra ir džiaugsmas, ir tikras galvos skausmas renkantis tinkamą aprangą. Dažnai būtent pagal oro sąlygas nederantys drabužiai ir tampa peršalimo priežastimi. Sakoma, kad sloga, nors ir nesunki, tačiau nemaloni liga. Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, jog netrūksta priemonių padedančių ją įveikti greičiau nei per 7 dienas.

Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi. Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.

Netylant kalboms apie antrąją koronaviruso bangą, gydytojai nerimauja ir dėl kitų rudenį užlumpančių ligų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad šią savaitę jau prasideda gripo sezonas. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gydytojai ragina skiepytis ir pirmųjų gripo atvejų laukia su nerimu.

Nors pats sergamumo gripu pikas pastebimas žiemos mėnesiais, jo aktyvumas gali prasidėti jau ankstyvą spalį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Sostinės savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuro“ (Biuras) specialistai dėl virusų mutacijos rekomenduoja nuo gripo skiepytis kiekvienais metais, o tai geriausiai padaryti – spalio–gruodžio mėnesiais. Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu.

Turint taip vadinamą „alaus pilvuką“ ar „gelbėjimosi ratą“ – tai yra, daugiau pilvo riebalų – ankstyvos mirties rizika didėja, tačiau turint plačius klubus ar storesnes šlaunis gyvenimo trukmė gali pailgėti, rodo naujausias tyrimas. Mokslininkai ištyrė daugiau nei dviejų su puse milijono žmonių duomenis ir nustatė, kad kiekvieni papildomi 4 centimetrai ant talijos yra susiję su 11 procentų didesne tikimybe mirti anksčiau laiko.

Nepaisant nuolatinio medicinos progreso, širdies nepakankamumas išlieka viena aktualiausių kardiologijos sričių. Tai progresuojanti būklė, dėl kurios ima blogėti bendra širdies funkcija, o ilgainiui liga pasireiškia dusuliu, galūnių tirpimu bei kitais simptomais. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Agnė Mažutavičiūtė sako, kad didžiausia pacientų daroma klaida – nesirūpinimas savo sveikata ir delsimas.

Menopauzė yra svarbus moters gyvenimo laikotarpis, kurį kiekviena išgyvena skirtingai. Vienos menopauzės bijo tarsi grėsmingos ligos, o kitos tai vertina kaip natūralius organizmo pokyčius. Kaip vieną pagrindinių menopauzės simptomų moterys laiko naktinį prakaitavimą. Tačiau Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė pabrėžia, kad svarbu žinoti ir kitus simptomus, kuriuos pastebėjus reikėtų kuo skubiau apsilankyti pas specialistą.