„Nušalimu mes vadiname tam tikrą odos pažeidimą, kuris atsiranda dėl šalčio tiesioginio poveikio odai. Galėtų būti įvairūs lygiai to nušalimo. Tai priklauso nuo tiesioginio kontakto su šalčiu: tai būtų šaltas skystis, oras, ledas“, – aiškino gydytojas.
Dažniausiai tokio pobūdžio odos pažeidimai atsiranda žiemą – tai gali būti ir pats lengviausias nušalimas vadinamas nuošiurpa. Jis gali atsirasti, kai lauke yra 4 ar mažiau laipsnių šilumas. Taip pat gydytojas įspėja, kad gali pasitaikyti ir bendras kūno sušalimas – hipotermija.
„Ji gali atsirasti ir esant kambario temperatūroje, kai žmogus yra nuogas arba dėl tam tikros būklės, pavyzdžiui, insulto, gali ilgai gulėti lovoje ir patirti sušalimą“, – sako P. Uksas.
Negalima kišti po karštu vandeniu
Dažniausiai pagalbos į medikus kreipiasi pacientai patyrę lokalius nušalimus, tai yra: pėdos, rankos, veido ar ausų.
Gydytojas nurodo, kad grįžus iš lauko reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką jaučia žmogus. Jeigu oda pasidaro nejautri, parausta ar pabąla – tai jau pirmieji nušalimo simptomai. Atsiradus tokiems pirmiesiems simptomas pirmoji pagalba galėtų būti drėgna šiluma.
Tačiau P. Uksas įspėja, kad negalima kišti nušalusios kūno vietos po karšto vandens srove, nes labai didelis temperatūrų skirtumas gali pakenkti. Temperatūra turi būti didinama palaipsniui.
„Negalima kišti nušiurpusios rankos po karštu vandeniu, nes tai visų pirma, yra labai skausminga, o antra – gali sukelti dar didesnių pažeidimų“, – sako medikas.
Įspėja daug laiko lauke praleidžiančius žmones
Jeigu atsiranda didesnis odos nejautrumas ir pradeda formuotis pūslės, reikėtų skubiai kreiptis greitosios pagalbos.
Dar gilesni pažeidimai būtų 3-4 laipsnio nušalimai – nuo nušalimo iškilusios pūslės plyšta, akivaizdžiai matosi nekrotizavusi, žuvusi oda. Tokiu atveju gali būti reikalingas net chirurginis gydymas.
„Visai kita situacija, kai nušąla pėdos. Ten dažniausiai veikia du dalykai: šaltis ir drėgmė. Vienas iš tų prevencinių dalykų yra termo batai ir dažnai keisti kojines, kad jos nebūtų prakaituotos. Svarbu, kad koja būtų sausa ir šiltai apauta. Tai ypač aktualu keliautojams arba kareiviams, pareigūnams“, – pasakoja gydytojas.
Jei planuojate ilgiau būti šaltame ore, sočiai pavalgykite, tinkamai apsirenkite, apsiaukite neankšta avalyne. Pajutę, kad veidas šąla, mankštinkite veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti šaltyje, nestovėkite vietoje – kuo daugiau judėkite.
