R. Petkevičius dalijasi sodybos nuotykiais, prašo pagalbos dėl širšių lizdo ir pasakoja apie pabėgusį katiną.
„Širšės yra gamtos dovana“ – bet ką su jomis daryti?
Didžiausia šios vasaros staigmena Roko Petkevičiaus sodyboje – netikėtas svečias: širšių lizdas. Žinių vedėjas juokiasi, kad gamta nusprendė jį nustebinti – širšės ne tik įsikūrė jo kieme, bet ir paliko savo kūrinį, primenantį meno instaliaciją.
„Sodyboje laukinės širšės susisuko lizdą. Tas lizdas atrodo kaip iš linų siūlų suvytas, tokios vazos formos. Aušra Tubienė man net atsiuntė svajonių sodo pavyzdžių ir parodė chemiją, kaip galima naikinti, net pavyzdžių, kaip purkšti“, – pasakoja žinių vedėjas.
Tačiau, anot jo, ne visi patarimai ragina naikinti. R. Petkevičius prisipažįsta esąs didelis Kauno valstybinio muzikinio teatro gerbėjas, todėl šiuo klausimu kreipėsi ir į šio teatro žmones.
„Ten yra superinė veteranė, Bernarda Petravičiūtė, kuri šiemet atšventė garbingą 90-metį. Ji man pasakė: širšės yra gamtos dovana, jų negalima liesti“, – pasakoja R. Petkevičius.
Dar kitokią nuomonę išsakė kitas teatro žmogus – direktoriaus pavaduotojas Rimas Lekavičius.
„Jis sakė, kad yra net toks dalykas kaip širšių medus. Bet jo pagaminti reikia kažkokių ingredientų, o aš visiškai nežinau, kas tai yra tas širšių medus“, – šypteli jis.
Tad dabar, sako vedėjas, jo laukia tikras „konsiliumas“ – lyg tikras medikų susirinkimas, tik šįkart vietoje ligonio – širšių lizdas.
„Kaip prie sunkaus ligonio, kai sukviečia penkis daktarus ir klausia: ką tu galvoji, ką tu galvoji. Vieni siūlo naikinti, kiti – palikti. Kol kas nežinau, kur link pasuksiu“, – atvirauja R. Petkevičius.
Katinas dingo – vedėjas ieško patarimų ir vilties naujam draugui
Dar viena jautri istorija – apie katiną, kuris prieš penkerius metus lyg iš niekur atsirado Roko Petkevičiaus sodyboje ir tapo tikru šeimos nariu.
„Čia yra toks įdomus gyvūnas. Pats prieš penkerius metus atsirado, pats, turbūt, ir išėjo. Viesų parduotuvėje, už maždaug penkių kilometrų nuo sodybos, atidariau duris – šmurkšt, išbėgo ir išbėgo“, – pasakojo R. Petkevičius.
Vedėjas pasakojo, kad po to apvažiavo visą kaimą, kabino nuotraukas – ir prie parduotuvės, ir prie sodo bendrijos, ir net prie kapų. Kalbėjo su žmonėmis, susipažino su vyresniais ir jaunais tėvais.
„Bendruomenė ten labai šilta, labai solidari“, – dalijasi žinių vedėjas vis dėlto neatmeta, kad katinas galėjo būti priglaustas.
„Pastebėjau, kad ten daug vaikų, batutų, vasarojančių šeimų. Tikėtina, kad kažkas gal jį ir priglaudė. Bet praėjo jau du mėnesiai – katino nėra“, – atvirauja R. Petkevičius.
Vedėjas sako, kad augintiniu rūpinosi nuo pirmos dienos: kastravo, prižiūrėjo, maitino tik specialiu maistu.
„Aš jį kastravau, maitinau tik katinišku maistu – niekada nevalgė mano žmogaus maisto. Vienintelio dalyko nepadariau – nečipavau. Jei būčiau turėjęs pavadėlį su telefonu, gal šiandien jis būtų su manimi“, – sako jis.
Žinių vedėjas nenuleidžia rankų ir tikisi, kad katinas ateityje sugrįš.
Pasakojimą papildo ir smagi detalė – net žinių tarnyboje, tarp darbinių rūpesčių, katinų ir šunų netrūksta, o jų draugija darbuotojams kelia šypsenas.
„Pas mus yra ir šunistų, ir katinistų, kolegos savaitgaliais atsiveda augintinius į darbą. Būna labai smagu ir ofisui suteikia namų jaukumo“, – sako R. Petkevičius.
Lietuviška vasara – lietūs, sraigės ir sodybos netikėtumai
Šiemet giminės dvaro darbai tapo tikru iššūkiu, nes lietūs R. Petkevičiui trukdė atlikti įprastus darbus.
„Šiemet labai daug sraigių ir kitų kenkėjų, kurie suėdė vienadienes gėles. Chemijos turiu, bet visą laiką lijo, todėl purkšti buvo neįmanoma. Aš šiaip toks ekologinis – stengiuosi mažiau naudoti, bet kartais panaudoju ir sode, ir gėlyne. Tik reikia, kad būtų sausa diena, nes kitaip nebus naudos“, – pasakoja jis.
R. Petkevičius atvirai prisipažįsta – šiemet sodo darbai buvo tikras išbandymas dėl nuolatinių lietų.
„Šiemet buvo keista – nei karto nereikėjo laistyti. Niekada taip nėra buvę, kad nereiktų laistyti nei žolės, nei gėlynų, nei nieko. Lietaus buvo daug, net per daug. Vilniuje net laivai stojo, pakilus vandeniui“, – prisimena žinių vedėjas.
R. Petkevičius sako, kad nors lietuviška vasara atneša iššūkių, į gamtos kaprizus jis žiūri filosofiškai ir priima juos kaip pamoką sodininkui.
„Turėjome porą šiltų metų su sausromis, dabar – lietuviška, ribinė vasara. Vieniems augalams blogiau, kitiems – kaip tik geriau. Šilauogės, serbentai šiemet puikiai užderėjo. Daugiamečiai augalai atsigaus, bet vienmečiams lietus pakenkė. Nuomoju vieną lauką – žiemkenčiai ten menkesni“, – pasakoja jis.
Vedėjas pastebi, kad šių metų lietuviška vasara buvo ypatinga savo kontrastais. Po keleto šiltų ir sausesnių metų grįžo tikra, lietuviška vasara, su gausiu lietumi ir vėsiais orais. Daugeliui, tikėjusiųsi saulės, teko prisitaikyti prie netikėtos temperatūros ir drėgmės.
„Apskritai grįžome į tokią lietuvišką vasarą. Kelis metus turėjome sausesnes, šiltesnes, o dabar – ribinė, lietuviška. Tikėtina, kad daugiausiai nukentėjo tie, kas Palangoje tikėjosi pliažo. Sumoki pinigus, o gauni 18 laipsnių ir lietų. Juokauta, kad birželį žmonės su pirštinėm dviračiais važinėjo, nes buvo 15 laipsnių šilumos. Tos šilumos visada norisi“, – šypsosi R. Petkevičius.
„Giminės dvaras – kaip kita sala“
„Rudenį vedėjas planuoja naujus darbus sodyboje. R. Petkevičius sako, kad nors dar daug darbų nebaigta, svarbu pasirūpinti ir gamta bei augalais.“
„Vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, o jautiesi kaip kitoje saloje. Jaunystėje galvojau – ką čia tie seni žmonės veikia, o dabar pats atvažiuoju, net svečių kviečiu. Čia yra stabilumas, galimybė kurti. Yra biblioteka, sodas, ginkmedžiai, daugiamečiai augalai – viskas gyva“, – sako jis.
Rudenį planuoja ir naujus darbus:
„Tado Ivanausko memorialinis muziejus dalins sodinukus – noriu parsivežti porą obelų“.
„Mama vis sakydavo tėčiui: „Kada mes viską baigsim ir pradėsim gyventi?“ O jis atsakydavo: žmogus ir miršta nepabaigęs visų darbų. Tai aš irgi dar daug ko nespėju, bet medžius pasodinti reikia.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
