Iki šiol itin įsimintinas yra epizodas, kuriame dalyvavo trys benamiai. Nors visi jie laimėjo piniginius prizus, jų tolimesnės gyvenimo istorijos susiklostė visiškai skirtingai.
2003 metais laida „Šeši nuliai milijonas“ parodė išskirtinį epizodą, kuriame kaip dalyviai pasirodė trys benamiai: Julius Geležauskas, Vaclovas Šidlovskis ir Rimas Navickas.
Šie vyrai, atsakinėdami į vedėjo A. Valinsko klausimus, demonstravo puikias žinias ir stebino publiką. Dalyviams ypač gerai sekėsi atsakyti į klausimus, susijusius su Lietuvos istorija, klasikine kultūra ir įvykiais, vykusiais iki jų gyvenimo gatvėje. Tačiau šiuo metu naujų aktualijų jie nesekė, nes neturėjo tam reikalingų sąlygų ar galimybių.
Tuo tarpu V. Šidlovskis ir R. Navickas abu laimėjo po 500 litų. Dėl vienodos pinigų sumos vedėjas pasiūlė jiems toliau tęsti žaidimą sujungus jėgas. Vyrai, sėkmingai tęsdami bendrą žaidimą, bendrai laimėjo ir tarpusavyje pasidalino dar 3 000 litų.
Svarbu pabrėžti, kad tos sumos buvo reikšmingos, nes 2003 metais minimalus mėnesio atlyginimas Lietuvoje siekė tik maždaug 430 litų. Gatvėje gyvenantiems asmenims toks prizas buvo ypatingai didelis ir įspūdingas.
Susidūrė su iššūkiais
Tinklalaidės „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas nusprendė pasidomėti, kaip šių vyrų gyvenimai susiklostė po laidos. Jis taip pat pasiteiravo ir A. Valinsko, kaip jam gimė idėja pakviesti benamius.
„Šioje laidoje ne kartą buvo, kaip aš sakau, teminiai žaidėjai. Buvo net viena laida, kurioje netiesiogiai dalyvavo iki gyvos galvos nuteisti kaliniai, kurie tam žaidimui kūrė klausimus. Aš pats buvau jų kamerose Pravieniškėse. Buvo žaidimai, kuriuose žaisdavo politikai, o kartą į galvą mums su kolegomis atėjo mintis padėti nuo konteinerių atėjusiems žmonėms grįžti į buvusį gyvenimą“, – prisiminė A. Valinskas.
Arūnas Valinskas atskleidė, kad šios laidos kūrimo procese buvo susidurta su iššūkiais. Nors norinčiųjų greitai praturtėti per vieną vakarą netrūko, laidos „Šeši nuliai milijonas“ prodiuserių komanda siekė į projekto vykdymą žiūrėti kuo rimčiau ir atsakingiau.
„Sunkiausia buvo ne idėją sugalvoti, o ją realizuoti. Mano buvęs klasiokas, dabar jau a.a. Arūnas Paliulis, kuris buvo vykdantysis prodiuseris, ieškojo tų žmonių. Per atranką gavome pretendentus, o vėliau jau kalbėjomės su jais ir rinkomės. Žiūrėjome, kad tai būtų pakankamai socialūs ir išsilavinę, kalbantys žmonės“, – tęsė A. Valinskas.
Nepadori leksika?
Tiesa, peržiūrint archyvinius laidos įrašus, daugeliui žiūrovų kyla klausimų dėl to, jog Arūnas Valinskas laidos dalyvius, gyvenančius gatvėje, tiesiogiai ir atvirai vadino „bomžais“.
Kai tinklalaidės vedėjas pasiteiravo, kaip šis patyręs televizijos prodiuseris šiandien vertina tokį savo pasirinkimą, jis paaiškino ir argumentavo tokį žodžio vartojimą.
„Galbūt šis žodis skamba prastai, nes daug kas stengiasi įžvelgti įžeidimą, tačiau jis atkeliavo iš sovietinių laikų ir buvo oficialiai naudojamas protokoluose. Dokumentuose buvo užrašomas žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai ir gyvenamoji vieta. O žmogaus, kuris buvo be gyvenamosios, trumpai buvo įvardijamas „bomž“. Tais laikais taip visi vadino. Laikai keičiasi ir per 35-erius metus valstybė pasikeitė tikrai labai smarkiai. Kalbu ne tik apie technologinius procesus. Atsiranda ir kitokios vertybės, keičiasi mąstymas. Todėl suprantu, kad savo laiku neįžeidus žodis dabar tapo žmogų menkinantis pavadinimas“, – pasakojo Arūnas.
Valinskas teigė, kad jokių išlygų benamiams nebuvo, lengvesnių klausimų nepateikė.
Skaudus Juliaus Gelažausko likimas
Iš visų trijų dalyvių J. Geležauskas laimėjo didžiausią pinigų sumą žaidime „Šeši nuliai milijonas“, per vakarą savo sąskaitą papildęs 3 000 litų.
Vienos laidos archyviniai kadrai vėliau buvo vėl ištraukti į viešumą tinklalaidės „Trečia lentyna“ dėka, joje buvo kalbinami visi trys benamiai.
Praėjus keletui mėnesių po laimėjimo, Julius atskleidė turintis mylimą moterį. Jis žadėjo, kad už laimėtus pinigus pirmiausiai ketina ją nuvesti į kiną – tai būtų buvęs pirmas kartas jiems abiem. Paklaustas apie dalyvavimo žaidime motyvą, jis tvirtino, jog tai darė tikrai ne dėl pinigų.
„Negalvojau apie pinigus, ėjau dėl įdomumo“, – šypsodamasis ant suoliuko tą kartą sakė Julius.
„Žinai, kas sunkiausia? Kai eini vakare ir matai šviesas languose. O kodėl ne aš ten?“, – liūdnai tęsė vyras.
Paaiškėjo, kad vyras šeimą paliko ir išėjo iš namų dar iki filmavimo, pasirinkdamas girtuokliavimą dėl priklausomybės alkoholiui. Sesuo patvirtino, kad jam norėjo padėti visi artimieji: tėvai, abi seserys, žmona ir dvi dukros, tačiau padėti nepavyko – Julius atsisakė jų siūlomos pagalbos.
Prieš sudalyvaudamas laidoje „Šeši nuliai milijonas“, Julius jau buvo pragyvenęs gatvėje net šešerius metus ir naudodavosi Vilniaus nakvynės namų paslaugomis.
Pats vyras televizijoje atvirai teigė, kad benamiu tapo pasikeitus valstybės santvarkai, nes neva nesugebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Julijaus sesuo minėtai tinklalaidei papildomai atskleidė, jog jis nuo pat vaikystės pasižymėjo išskirtiniu protu, dievino knygas ir puoselėjo svajonę tapti jūreiviu. Sulaukęs devyniolikos metų, jis sukūrė šeimą ir netrukus tapo tėvu.
Tinklalaidės „Trečia lentyna“ vedėjas, ieškodamas informacijos, susisiekė su Julijaus seserimi, kuri atskleidė skaudžią jo gyvenimo istoriją.
Paliko šeimą
Paaiškėjo, kad vyras šeimą paliko ir išėjo iš namų dar iki filmavimo, pasirinkdamas girtuokliavimą dėl priklausomybės alkoholiui. Sesuo patvirtino, kad jam norėjo padėti visi artimieji: tėvai, abi seserys, žmona ir dvi dukros, tačiau padėti nepavyko – Julius atsisakė jų siūlomos pagalbos.
„Tai buvo didžiausias mūsų skausmas, net prisiminti sunku“, – „Trečiai lentynai“ sakė sesuo, kuri viešai savo tapatybės nenorėjo atskleisti.
Prieš sudalyvaudamas laidoje „Šeši nuliai milijonas“, Julius jau buvo pragyvenęs gatvėje net šešerius metus ir naudodavosi Vilniaus nakvynės namų paslaugomis.
Pats vyras televizijoje atvirai teigė, kad benamiu tapo pasikeitus valstybės santvarkai, nes neva nesugebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Julijaus sesuo minėtai tinklalaidei papildomai atskleidė, jog jis nuo pat vaikystės pasižymėjo išskirtiniu protu, dievino knygas ir puoselėjo svajonę tapti jūreiviu. Sulaukęs devyniolikos metų, jis sukūrė šeimą ir netrukus tapo tėvu.
Julius bandė mokytis du kartus – įstojo į Elektromechanikos technikumą, tačiau abiem atvejais studijas metė. Nors tėvas padėdavo jam gauti gerai apmokamą darbą prestižinėse įmonėse, Julijaus stiprėjanti priklausomybė trukdė jam išsilaikyti. Dėl to vyras darbe išbūdavo tik iki pirmo atlyginimo.
Julijaus sesuo teigė, kad panašiai susiklostė ir laimėjus „Šeši nuliai milijonas“ prizą – pinigai jam nepagelbėjo, o buvo išleisti priklausomybei patenkinti.
Deja, Julius Geležauskas mirė 2006 metais, praėjus vos trejiems metams po dalyvavimo laidoje. Mirties priežastis buvo kepenų cirozė.
Vaclovo Šidlovskio keliai
Laidoje „Šeši nuliai milijonas“ V. Šidlovskis save pristatė kaip buvusį grožio specialistą ir manikiūristą. Tuo metu jis jau dvejus metus neturėjo namų, tačiau apie asmeninį gyvenimą kalbėti nelabai norėjo.
Vis dėlto, tinklalaidė „Trečia lentyna“ atskleidė daugiau detalių. Vaclovas gimė 1972 metais Ignalinoje, vėliau su motina persikėlė į Panevėžį.
Jis tarnavo armijoje, įstojo į karininkų mokyklą, bet jos nebaigė dėl širdies problemų.
Vėliau jis gyveno Panevėžyje su brolio šeima, su kuriuo mėgo išgerti. Broliui palikus šeimą, jie persikėlė į Vilnių, kur Vaclovas kurį laiką studijavo kirpėjo specialybę ir dirbo manikiūristu.
Benamiu jis tapo susirgęs tuberkulioze. Dėl ligos negalėjo dirbti ištisus metus, o darbdavys jį neva dėl to atleido. Gydantis ligoninėje, iš jo tariamai buvo pavogti visi darbo įrankiai. Dėl šios priežasties ir stiprėjančios priklausomybės jam nepavyko nei įsidarbinti, nei išsinuomoti būsto.
„Nemeluosiu, pas mane buvo ir prezidento patarėjai, ir advokatų buvo, žmonių iš aukštuomenės“, – anksčiau vienoje laidoje pasakojo Vaclovas.
Tinklalaidei „Trečia lentyna“ pavyko surasti kelis Vaclovo jaunystės draugus, kurie pasidalino savo prisiminimais.
Jie pasakojo, kad Vaclovui išvykus į Vilnių, ryšys su draugais Panevėžyje palaipsniui nutrūko. Apie tai, kad jų draugas tapo benamiu, jie sužinojo tik pamatę jį per televizorių. Nors jie bandė jį surasti, tuo metu, be mobiliųjų telefonų, tai padaryti buvo beveik neįmanoma.
Vis dar gyvas
Tinklalaidės vedėjas patvirtino, kad Vaclovas tebėra gyvas, remdamasis informaciją iš labdaros organizacijos vadovės, su kuria benamis ne kartą bendravo. Deja, namų jis neturi iki šiol.
Ieškant Vaclovo atsirado ir kitų, kurie jį matė. Pavyzdžiui, gatvės menininkas Martynas tinklalaidei papasakojo, kad kartą Vaclovas pats prie jo priėjo, susidomėjo jo darbais ir užmezgė pokalbį. Menininkas jį atpažino, o tai Vaclovą itin nustebino. Jis sunkiai tikėjo, kad po tiek metų jį dar kažkas prisimena.
Be to, jo dukterėčia laidos kūrėjams atskleidė, kad Vaclovo ir jo brolio pasigenda ne vienas šeimos narys – daugelis giminaičių juos laiko dingusiais be žinios. Tačiau Rusijoje vis dar gyvenanti jų motina yra pasirengusi priimti abu sūnus pas save.
Nuolatinio darbo neradęs Rimas Navickas
Trečiasis laidos „Šeši nuliai milijonas“ dalyvis, Rimas Navickas, atskleidė, kad 2003 metais jis „šventė“ neeilinį benamystės jubiliejų – gatvėje jis gyveno jau lygiai dešimt metų.
Jis pats teigė, jog tokia situacija susidarė dėl biurokratinių kliūčių. Grįžus iš Rusijos, jam esą pavyko gauti Lietuvos pasą tik po aštuonerių metų, o tai trukdė jam rasti nuolatinį darbą.
Tinklalaidė „Trečia lentyna“ išsiaiškino, kad Rimas Navickas gimė Pasvalyje. Būdamas vos aštuoniolikos metų, jis vos nemirė – kitas jaunuolis jam peiliu sužalojo širdį. Laimei, vyras pasveiko ir toliau gyveno aktyvų gyvenimą: lankė pramoginius šokius ir mėgo sportuoti.
Rimas šeimą sukūrė anksti, tačiau santuoka greitai iširo, o buvusi žmona jam uždraudė susitikti su sūnumi, kuris tuo metu buvo mažametis. Dėl šios priežasties jis priėmė sprendimą išvykti ir pabandyti užsidirbti užsienyje, todėl išvyko į Sibiro regioną.
Sibire Rimas dirbo įvairius darbus: buvo barmenas, mėsininkas, pardavėjas ir alkoholio tiekėjas. Ten jis praleido net šešiolika metų, tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nusprendė grįžti į tėvynę. Vis dėlto, čia jam nepavyko įsitvirtinti – jis greitai tapo benamiu.
Tinklalaidė „Trečia lentyna“ susisiekė su Rimo sūnumi, kuris prisipažino, kad pats nežino, kaip tėvas atsidūrė gatvėje. Iki laidos „Šeši nuliai milijonas“ jis tėvą buvo matęs vos kelis kartus ir bendravo labai mažai. Vėliau sužinota, kad Rimas Sibire buvo užsidirbęs didelę pinigų sumą, tačiau Lietuvoje, sūnaus manymu, per mažai stengėsi prisitaikyti, sunkiai tvarkėsi su sunkesnėmis gyvenimo sąlygomis ir greitai iššvaistė santaupas.
Deja, net ir turėdamas pinigų Rimas neįsigijo nuosavo būsto. Neradus stabilaus darbo, jis maždaug 1993 metais tapo benamiu.
Laida „Šeši nuliai milijonas“ Rimui tapo tikra naujo gyvenimo galimybe. Jis tinkamai panaudojo laimėtus pinigus: įsigijo atokų seną namą su ūkiu ir ėmėsi jo remonto savo jėgomis.
Sulaukė pagalbos
Didelės pagalbos sulaukė iš buvusios klasiokės Zitos, kuri, pamačiusi jį per televiziją, surado Rimą ir padėjo susitvarkyti būtiniausius reikalus – įdėti naujus langus ir duris. Būdamas nagingas, Rimas mokėjo statyti židinius, todėl pamažu vėl pradėjo užsidirbti.
R. Navickui pasisekė – jis sėkmingai įsiliejo į visuomenę, atnaujino ryšius su senais draugais ir netgi pagerino santykius su vieninteliu sūnumi. Tinklalaidė „Trečia lentyna“ praneša, kad Rimas dar ilgai palaikė ryšį su laidos vedėju A. Valinsku.
Arūnas Valinskas vienoje iš vėlesnių savo televizijos laidų pareiškė, kad visi projekto „Šeši nuliai milijonas“ benamiai dalyviai iššvaistė laimėtus pinigus alkoholiui.
Išgirdęs šį teiginį, Rimas pasijuto įžeistas ir parašė Valinskui laišką. Jį gavęs, šoumenas nutarė Rimui nupirkti netikėtą „dovaną“.
Rimo sūnus tinklalaidei papasakojo, kad tėvas džiaugėsi naujuoju gyvenimu ir toliau nuolat skaitė – knygų nepaleisdavo net tualete, o kartais skaitydavo net duše, jas įsidėjęs į maišelį.
Žiemos metu, kai ūkyje darbų sumažėdavo, Rimas keliaudavo aplankyti sūnaus ir jo šeimos į Airiją, kur jį priimdavo ir anūkai. Vis dėlto, praėjus dešimčiai metų po dalyvavimo laidoje, būdamas 68-erių, R. Navickas pasitraukė iš gyvenimo.
A. Valinsko dovanotą asilą Rimo šeima atidavė į žirgyną. Tinklalaidė „Trečia lentyna“ atskleidė, kad tai buvo ne šiaip sau asilas – jis turėjo dokumentus, todėl savo dienas nugyveno geroje aplinkoje.
Visą tinklalaidę galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
