Atlikėja su D. Ivanausku susilaukė sūnaus Majaus. Paklausta apie tai, kaip vaiko gimimas pakeitė mylimųjų santykius, Justė papasakojo, kad sunkumų išties buvo.
„Man šiek tiek keista, kad mes išsilaikėm iki šios dienos. Man atrodo, mes dabar pradedam girdėt vienas kitą po šito chaoso ir viso šoko. Ir tai neaišku, kur tas girdėjimas nuves. Kiek mes metų kartu, 9-erius?
Per 7-erius metus iki Majaus mes nė karto nebuvom susipykę, net balso ant vienas kito pakėlę. Visi žiūrėdavo, sakydavo, kas jums darosi. Tie drugeliai pilve 7-erius metus.
Ir toks paradoksas, atrodo, vaikas turėtų dar tą meilę labiau išdidinti. Taip gavosi, kad teko susipažinti su vienas kito šešėliais pagaliau. Nors atrodo, kad mes labai atvirai bendraudavom ir šnekėdavom“, – sakė ji.
Svarbus klausimas ir santykių sunkumai
Ji atskleidė, kad teko užduoti sau svarbų klausimą, susijusį su santykiais.
„Tie 2-eji metais buvo labai gražūs, bet kartu ir toks, kur žiūri į savo žmogų ir galvoji: kas tu iš tikrųjų? “, – dalijosi ji.
Kalbėdama apie tai, ko tikisi iš santykių, ji neslėpė, kad yra aistringas žmogus, kuriam gyventi vien dėl atsakomybių nėra priimtina.
„Aš esu moteris, kuriai drugelių reikia visą laiką. Aš nesuprantu, kai žmonės sako, kad drugeliai dingsta, trauka dingsta, gyventi reikia iš pagarbos, kad kažkas parašė, kad vyras ir moteris yra šeima.
Aš noriu aistros, noriu ryšio, partnerio – man reikia visko šioje sferoje. Aš negalėčiau su žmogumi gyventi tik iš pagarbos ar dėl vaiko – aš ne tokia moteris“, – teigė Justė.
Pasakodama apie po vaiko gimimo atsiradusius santykių sunkumus, Jazzu sakė, kad viskam grįžti į savas vėžes reikia laiko.
„Kai kurie dalykai pasidarė labai išbujoję, kai kurių nebėra. Ir aš galvoju: palauk, kas čia yra... Tada supranti, kad atsitiko vaikas. Ir tai labai sunku ne tik mamai, bet ir tėčiui. Visa rutina, buitis, visa jausminė skalė – viskas išvažiuoja į visas puses. Tam suvaldyti ir tą suvokti reikia laiko. O tu savęs nesuvoki, tada pažiūri į savo žmogų, ir jo nesuvoki dar labiau“, – pripažino J. Arlauskaitė-Jazzu.
Viltis dėl santykių
Pasak Justės, jiedu su Donatu stipriai skiriasi, nepaisant to, vilties ji nebuvo praradusi.
„Man atrodo aišku, kas mūsų šeimoje komunikuoja. Aš už tai, kad komunikuotume. Donatas labai uždaras. Nustojome komunikuoti kuriam laikui, dabar vėl pradėjome. Man atrodo, tų duobyčių kažkiek reikėjo, tie drugeliai niekur nedingę, išskrido pavasarot kažkur kitur“, – šyptelėjo ji.
R. Šakalytės paklausta apie tai, ar kada nors jautė baimę dėl santykių su Donatu pabaigos, Justė buvo užtikrinta, kad Donatas viena ar kita forma visada liks jos ir jų atžalos gyvenime.
„Tai nebuvo išgąstis. Aš Donatą suvokiu kaip savo amžiną meilę, kaip savo partnerį, kuris visada kaip nors bus, kokia nors forma. Aš niekada nepagalvojau, kad jis galėtų išeiti ar aš išeičiau. Pas mane nėra baimės. Net tada, kai mes buvom nutolę, aš matydavau ryšį su vaiku ir galvodavau: O Dieve, aš negalėčiau pagalvoti apie jokį kitą vyrą, kaip savo vaiko tėtį. Tai yra tobulas tėtis, tokio ryšio su vaiku aš nemačius gyvenime. Aš nieko nebijau, nes žinau, kad Donatas bus visada šalia, jis yra tas vyras, kuris bet kokiu atveju suras būdą buti šalia, kad man ir vaikui netrūktų jo meilės“, – kalbėjo moteris.
Laidoje dainininkė išsakė ir savo nuomonę apie santuoką. Anot jos, tai – jai nereikalingas formalumas.
„Mes žadėjom prieš tuos 9-erius metus, taip ir liko. Man tikrai nereikia. Aš vaiko, visų pirma, nekrikštysiu, bažnyčioj tuoktis nenorėjau niekada. Man ta sąjunga tarp žmonių yra sielos suokalbis, o ne kažkoks parašas. Nenoriu nei vaiko, nei mūsų pačių kišti į jokį agregorą. Jei kada nors norėsime kokios ceremonijos, manau, mus sutuoks mūsų draugai“, – pasakojo Jazzu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
