Naujienų portalui tv3.lt Nomeda atvirai pasakoja apie savo sveikatos kelią, mitybos pokyčius, keto režimą, protarpinio badavimo naudą, sąnarių skausmų dingimą, psichologines praktikas ir patarimus, kurie jai padėjo atsikratyti svorio.
„Svarbiausi pokyčiai vyksta galvoje“
„Pokyčiai būna įvairūs, bet labiausiai – psichologiniai. Kai darai tai, ko iš tiesų nori ir kas tave džiugina, viskas prasideda nuo galvos. Kol ten neįvyksta pokytis, niekas nevyksta ir išorėje“, – sako Nomeda.
Kalbėdama apie vidinius pokyčius, ji prisimena ir vieną jai itin artimą metaforą.
„Grupės „Sparks“ dainoje nuskambanti frazė „Aš susituokiau su savimi“ man yra kaip metafora, simbolizuojanti savipakankamumą“, – aiškina ji. – „Tas „mes“ – tai būsena, kai pats sau esi pakankamas. Kai esi gerai su savimi, tada gera ir su aplinkiniais.“
Skaudi netektis pakeitė požiūrį į laiką
Praėję metai menininkei buvo kupini išbandymų.
„Sausio 30 dieną bus metai, kai mirė mano artimiausia draugė. Tik tokiais momentais supranti, kad yra žmonių, kurių negali pakeisti.“
Ši netektis dar kartą privertė ją permąstyti gyvenimą, ilgalaikius planus ir laiką.
„Draugė iškeliavo, ir tada tu pervertini savo gyvenimo trukmę, galimybes. Seniai apie tai galvoju, mačiau, kaip gyveno mano tėvai, kiek metų jie turėjo. Sudedi viską į krūvą ir supranti: laiko gal ir ne tiek daug, bet tikrai pakankamai, kad juo mėgautumeisi.“
Nomeda priduria, kad visą gyvenimą stengėsi gyventi su laimės pojūčiu – kartais sekėsi labiau, kartais mažiau, tačiau ji visada stengiasi džiaugtis tuo, kas yra.
„Neprašiau, kad mane kas nors atsiųstų į šį pasaulį, bet taip jau atsitiko. Tad turiu dvi opcijas: liūdėti arba džiaugtis. O liūdėjimas man nepatinka. Visada žiūriu optimistiškai.“
Pasak Nomedos, ji visą gyvenimą rūpinosi savo sveikata, o artėjant menopauzei – dar labiau. Šis laikotarpis, jos žodžiais, moteriai yra toks pats hormonų chaosas kaip paauglystė: vyksta audros, emocijų svyravimai, kūne – tikra sumaištis.
„Aš sau visada sakiau, kad šiam laikotarpiui reikia pasiruošti iš anksto. Ir taip ir buvo – pirmiausia psichologiškai, paskui praktiškai. Mano menopauzė praėjo fantastiškai lengvai, be chemijos, be medikamentų. Procesas buvo stebėtinai sklandus – su daug pamąstymo ir natūralių priemonių, kurios man tiesiog tiko“, – sako ji.
Priemonės, kurių ėmėsi
„Tai pirmiausia – žolelės ir fitoterapija. Įvairūs žolelių mišiniai, kuriuos gali sudaryti vaistininkės: širdažolė ir kiti augalai, padedantys lengviau išgyventi šį laikotarpį“, – pasakoja Nomeda.
Ji priduria, kad visada buvo už tai, jog prieš pradedant medikamentinį gydymą verta išbandyti švelnesnes, natūralesnes priemones.
„Aš esu prieš tai, kad būtų iš karto griebiamasi chemijos. Kol įmanoma, reikia pradėti nuo švelnesnių priemonių. Juolab kad dabar ir patys medikai, ir mokslininkai vis garsiau kalba: neskubėkite su chemija“, – sako ji.
Po ilgų paieškų Nomeda rado gydytoją, kuriai visiškai pasitiki.
„Galiausiai poliklinikoje radau jauną šeimos gydytoją, kuri domisi naujausiais moksliniais tyrimais ir supranta anglų kalbą – tai man buvo labai svarbu. Nenoriu kritikuoti savo kartos moterų, bet mes kartais užstringame senoje informacijoje. Ypač akademinėje bendruomenėje būdinga laikytis senų tiesų ir jų nepajudinti. Bet juk mokslas keičiasi greičiausiai iš visų sričių – ne taip kaip religija, kuri dažnai lieka toje pačioje vietoje. Mokslas, laimei, juda“, – sako menininkė.
Priemonių ji ėmėsi dėl skydliaukės sutrikimų.
„Mano gydytoja man pasakė: Nomeda, čia skydliaukės reikalai. Pastebėjau, kad staiga pradėjau auginti svorį – tai labai daug moterų šiame etape patiria. Gydytoja, pamačiusi mano šiek tiek „prisnūdusią“ skydliaukę, pasakė, kad vaistų dar nereikia – tik tęsti papildus, kuriuos ir taip naudojau: seleną, cinką, jodą. Jodo gaunu ir iš raudonųjų dumblių. Tokie papildai tikrai padeda.“
Protarpinis badavimas
Nomeda pasakoja, kad protarpinis badavimas tik skamba baisiai – iš tiesų tai tiesiog ilgesnis laikas be maisto, dažniausiai naktį.
„Keto mitybos planas sukurtas dar praėjusio amžiaus pradžioje — ji buvo naudojama epilepsijos ir traukulių gydyme. Dabar esu girdėjusi, kad ketogeninė mityba kartais taikoma ir autizmo spektre,“ – sako ji.
Iki šiol jokių dietų ji nesilaikė, tačiau pradėjusi šį metodą suprato, kad tai – ne trumpalaikė dieta, o tiesiog kitoks mitybos būdas.
„Farmakologija pažengusi, ir su vaistais gal ir gyvensi ilgai, bet ar kokybiškai? Jei nori kokybiško gyvenimo – tuo reikia rūpintis iš anksto. Tai reiškia, kad iš kasdienybės turi būti eliminuoti tokie dalykai kaip cukrus ir miltai“, – teigia ji.
Nomedai šias įžvalgas pirmiausia teko išgirsti klausantis tinklalaidės, kurioje viena gydytoja mitybos procesus paaiškino taip moksliškai, kaip menininkė visuomet ieško.
„Ji paaiškino, kaip organizmas pereina į „kitus degalus“. Mūsų kuras gali būti arba angliavandeniai, arba riebalai. Kai tvarkingai pereini į ketozę, organizmas persijungia nuo angliavandenių deginimo prie riebalų. Jei turi sukauptų riebalų, kūnas, trūkus energijai, ima juos deginti. O smegenims reikalingus angliavandenius jis pasigamina pats – tai cheminiai procesai, kurių čia detaliai nepasakosiu, nes aš – ne medikė“, – šypsosi Nomeda.
Rezultatai
Nomeda pasakoja apie pirmuosius pokyčius, kuriuos pajuto pradėjusi laikytis šio mitybos metodo.
„Labai greitai dingo cukraus cravings – tas jausmas, kai pavalgius dar dairausi, ko čia „įkalti“. Dingsta ir svaigūs cukraus šuoliai, ir noras nuolat užkandžiauti. Tai įvyksta per kelias dienas“, – pasakoja ji.
Teigiami pokyčiai netrukus pasireiškė ir fizinėje savijautoje.
„Dar vienas dalykas – visiškai dingo uždegimas sąnariuose. Buvau labai stipriai paslydusi, susitrenkiau ir patrupinau meniską. Galvojau, kad niekada gyvenime neatsiklaupsiu. Ravėti daržų tik pasilenkus – ir tai abejotina. O dabar galiu daryti absoliučiai viską. Netikiu iki šiol – skausmo neliko“, – sako ji.
Nomeda pasakoja pastebėjusi, kad dingus uždegimams ir insulino šuoliams, visas kūnas ima funkcionuoti kitaip. Ji domėjosi ir moksliniais svarstymais, pasak kurių, stabilus insulino lygis gali būti susijęs su mažesne Alzheimerio rizika.
„Nežinau, kiek ši hipotezė jau visiškai patvirtinta, bet girdėjau kelis mokslininkus apie tai kalbant – idėja man labai patinka“, – šypsosi ji.
Nomeda sako, kad didžiausia jos sėkmės paslaptis – visai ne valia.
„Pliusių neišvardinsiu – jų per daug. Per pirmus tris mėnesius svoris nekrito, ir sesė sakė: „Aš tikrai būčiau praradus optimizmą, jeigu svoris nebūtų nukritęs“. Bet valios nereikėjo, nes pradėjau ne dėl svorio, o dėl sveikatos. Dabar cukrus idealus, kraujo tyrimai – fantastiški. O kai pati gaminu ir mėgstu gaminti, atrandu begalybę dalykų, kuriuos galiu valgyti.“
Ji sako, kad sveika gyvensena jai visada buvo artima tema.
„Dar ir rauginu daržoves – mikrobiomui tai labai naudinga. Dabar jau visi kalba apie mūsų žarnyną kaip antrąsias smegenis. Kažkokiame lietuviškame podcaste net juokingai sakė: „Klausimas, ar mes labiau žmonės, ar labiau bakterijos?“ Nes bakterijų mūsų organizme yra daug kartų daugiau nei genų. Jei kenčia mikrobioma – kenčiame mes.“
Vis dėlto Nomeda pripažįsta turinti vieną paskutinę „priklausomybę“.
„Liko paskutinė priklausomybė – kava. Bet ją pati mokslininkė, kurios klausausi, visiškai reabilituoja: sako, kad kavos sudėtyje daug naudingų medžiagų, ir ji pati ją geria. Tai bent jau rytinį ritualą palikti galima, su tuo visi sutinka“, – juokiasi menininkė.
Patarimai skaitytojams
Didžiausias patarimas, kurį Nomeda šiandien drąsiai perduoda kitoms moterims – viską daryti dėl savęs.
„Dėl savęs. Tik dėl savęs. Ne dėl grožio, ne dėl jaunystės – o dėl gyvenimo džiaugsmo. Bet pirmiausia reikia susitvarkyti galvą: klausytis tinklalaidžių, eiti pas psichoterapeutus, suprasti, kodėl nesame laimingi. Dažniausiai atsakymai slepiasi vaikystėje, iki ketverių metų, kai formuojasi mūsų asmenybė, o mes nieko neatsimenam. Todėl ir turime vidinį kritiką – jį turi 100% žmonių. Bet vaikas tokio dalyko neturi. Maži vaikai savęs nekritikuoja: paklausi – moki piešti? Moku. Ar gali skraidyti? Galiu. Ar egzistuoja stebuklai? Taip“, – sako ji.
Tačiau, anot Nomedos, vien tik mąstyti nepakanka. Ji pasakoja klausiusi vienos neuromokslininkės, kuri tyrinėja, kas vyksta smegenyse, kai žmogus kuria savo tikslus.
„Kai žmogus aiškiai įvardija, ko nori, aktyvuojasi pasąmonė – ji pradeda ieškoti visų įmanomų būdų tai įgyvendinti“, – sako ji.
Nomeda priduria, kad su amžiumi ateina visai kitoks požiūris į save.
„Nustosi bijoti raukšlių – jos yra natūrali amžiaus dalis. Pradėsi matyti kiekvieno tarpsnio pliusus. Net tada, kai jų turėsi daugiau negu lygaus ploto veide – jei jausiesi gerai, būsi laiminga. Kai smegenys ramios, žmogus šviečia. Ir visiškai ne tame esmė, kad bandyčiau atrodyti kaip 30-metė. Aš nesu 30-metė – man 60. Bet šiame amžiuje aš esu be galo laiminga, patenkinta, graži, kūrybinga, linksma ir džiugi.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
