Kokios yra būsto kainų kilimo priežastys ir kas laukia būsto kainų artimiausiu metu, „Hanner“ vadovas A. Avuisį ir ekonomistas Ž. Mauricas aiškino naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pone Avuli, ar Statistikos departamento paskelbti duomenys, kad būsto kainos vien per šių metų pirmąjį ketvirtį augo 19,1 proc., iš tikrųjų tokie dideli? Ar tie skaičiai dar didesni? Ar jie atitinka tikrovę?
Skaičiai panašūs, dar truputį didesni. Bet kuriuo atveju, tai yra dideli skaičiai ir tai, aš manau, gąsdina ir gyventojus, kurie nori įsigyti būstą, ir, aišku, mums neramu, nes jeigu kainos tokiu tempu kyla, tai akivaizdu, kad verslas čia labai stipriai nesivystys prie tokios kainų dinamikos.
Pone Avuli, o kodėl taip stipriai brango? Kokie yra tie pagrindiniai veiksniai?
Matot, yra keletas veiksnių, kurie sąlygoja kainų didėjimą. Pirmas dalykas, ekonomistai turbūt galės ir patvirtinti, kad visada, kai tik išsibalansuoja paklausa ir pasiūla, ir jeigu paklausa yra didesnė negu pasiūla, tai tada kainos ir kyla. Tai yra vienas faktorius. O pasiūlos mes negalime padidinti, nes mums tiesiog neduoda statybos leidimų. Biurokratija yra pasiekusi tokį lygį, kad pramušti tą biurokratų sieną šiandien reikia kelis kartus daugiau ir laiko, ir jėgų nei prieš porą metų.
Kita priežastis, kodėl kainos kyla, be abejo yra infliacija, kuri palietė visas sritis. Ir karas Ukrainoje, žinote, turbūt visi Lietuvos gyventojai pajautė ant šildymo kainų, ant benzino kainų. Tai jis palietė visas sritis ir tuo pačiu ir statybinę pramonę, statybos medžiagų pramonę ir medžiagos, tiek plienas, tiek polistirenas, tiek mediena, viskas pabrango atitinkamai, kiek ir rodo Statistikos departamentas. Tai akivaizdu, kad brangsta ir statybos darbų kainos.
Tai, kai yra tie du pagrindiniai dalykai, biurokratija mus užspaudė ir mes negalime pateikti rinkai daugiau būsto. Pasiūla Vilniuje yra maždaug du kartus mažesnė nei buvo prieš 18 mėnesių, tai dėl to pasiūlai mažėjant natūralu, kad kainos ir kyla. Jeigu norime bent kiek sureguliuoti kainas, reikėtų ne tik pagalvoti, bet ir sumažinti biurokratiją, kad rinkoje būtų pateikta daugiau būsto, ir tas stabilizuos kainų augimą.
Bet savivaldybės valdininkai sako, kad jie nestabdo...
Pasodinkit mane čia dar su kažkuriuo valdininku ir mes galėsime pateikti konkrečius faktus ir parodyti statistiką. Jeigu nėra pasiūlos, tai kaip? O tūkstančiai būsto yra suprojektuota, laukia statybos leidimo, bet jo neduoda.
O kokios priežastys? Koks tikslas tą daryti?
Tikslas, kad patikrintų, jog viskas yra gerai, tvarkingai suprojektuota, kad viskas suderinta. Žinot, kad gautume statybos leidimą, mes turime savo projektą suderinti su 17 organizacijų. Tai kiekviena ką nors parašo, kiekviena ką nors pasako.
Anksčiau tyčia vilkindavo norėdami finansinės motyvacijos...
Dabar to mes nepastebime, dabar to nėra, bet tas susiformavęs požiūris, kad negalima čia lengvai duoti statybos leidimų, kad reikia gerai patikrinti, kad paskui nebūtų kažkokių skundų... Na, tas perdėtas uolumas duoda savo rezultatus. Nėra statybos leidimo – nėra pasiūlos. Nėra pasiūlos, o paklausa tai yra. O jeigu paklausa yra didesnė nei pasiūla, tai ekonomikos dėsniai visada tą patį sako – kainos kyla.
Tai galim sureguliuoti, nesunkiai galime, viskas mūsų rankose. Čia ne nafta ir dujos, kurios pabrango, o mes galime tik tai žiūrėti ir atsikvėpti, ir pasiguosti, kad brangsta benzinas, šildymas. Čia viskas yra mūsų rankose. Nuimkime tuos biurokratinius stabdžius, nuimkime tas biurokratų grandines, kurios mus sukaustė ir pamatysit – rinka prisipildys būsto ir kainos tikrai stabilizuosis.
Pone Mauricai, ar tikrai tik pasiūlos trūkumas lemia, kad auga būsto kainos, ypač Vilniuje?
Yra du veiksniai. Turbūt retas tikėjosi, kad paklausa taip išaugs po pandemijos. Aš buvau vienas iš tų, kuris tikėjosi, nes buvau tas, kuris išanalizavo praeities pandemijos valdymus, ir pagrindinis principas yra tas, kad pandemijos ateina ir praeina, bent jau pandemijos baimės, o pinigų skatinimas užsilieka. Tų pinigų ypač daug buvo pridėta praeitais metais, biudžeto išlaidos Lietuvos auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, yra keliami atlyginimai, išmokos, yra projektų daug vykdoma. Na, ir paklausa labai smarkiai sukilo, o pasiūla patyrė trumpalaikį šoką, iki galo taip ir neatsigavo dėl visų išvardintų priežasčių taip pat.
Ir praeitais metais mes turėjome didžiulį krokodilą – paklausa buvo labai didelė, pasiūla buvo mažesnė, atitinkamai neparduoto būsto sandėlis labai ženkliai sumažėjo, todėl pradėjo labai sparčiai kilti kainos, nes daugelis žmonių bėgioja paskui vis mažesnį kiekį būstų. Tai dabar jau ir iš brėžinio nebėra, ką pirkti, tam tikrais atvejais. Na, ir tas krokodilas tam tikrais atvejais tebesitęsia iki šiol, todėl mes turime tą didelį kainų kilimą.
Ir, deja, prognozuojant tą ateitį, aš nesu labai didelis optimistas, nes pasiūlą toliau stabdo, tarkim, be biurokratinių kliūčių, dar didžiulis neapibrėžtumas žaliavų rinkoje, ekonominis karas tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, trūkinėjančios tiekimo grandinės, metalo kainos labai smarkiai šoktelėjo, ir dalis vystytojų ne tai, kad stabdo, bet patys labai nedidina tos pasiūlos.
Tai vystytojai baiminasi statyti būstus?
Dalis baiminasi, nes nežino, kokiomis kainomis bus pastatyta, o jeigu nevengia, tai tada tą kainą dar labiau kilsteli dar labiau siekdami apsidrausti, nes nežino, kokia bus ateitis. Todėl tos kainos yra pakankamai didelės ir tokią rinką turime specifinę – kainų augimo pasiutpolkė tęsiasi ir rinka yra labai išsibalansavusi.
Jeigu žiūrėtume į ilgesnę perspektyvą, aš taip pat žiūriu su tam tikra atsarga į žiemos laikotarpį, kitų metų pirmą pusmetį, nes nepamirškime to, kad bangelė atsiris iš už Atlanto, nes JAV centrinis bankas pradėjo didinti palūkanų normas labai stipriai, Europos centrinis bankas irgi kalba apie palūkanų normų didinimą, liepos mėnesį bus pirmas padidinimas. Jau dabar turime „Euribor“ teigiamą, reiškia, kad išaugs aptarnavimo kaštai paskolų esamų, taip pat bus sunkiau naujas paskolas pasiimti ir jau šitų metų pabaigoje, tikėtina, „Euribor“ pasieks 1,5 proc. ir kitais metais gali viršyti netgi 2 procentus.
Tai bus pakankamai didelis šuoliukas, kuris galbūt pristabdys ir paklausą. Pristabdžius paklausą spaudimas kainų augimui sumažės, bet bus būtina sąlyga, norint sureguliuoti rinką, kad pasiūla išaugtų. Tai kitais metais bus didžiausias iššūkis sureguliuoti rinką – padidinti pasiūlą ir tuo pačiu šiek tiek riboti paklausą, kad to krokodilo nasrai susivertų, kad nebūtų to didelio disbalanso tarp pasiūlos ir paklausos.
O kas dėsis su nuomos kainomis, ką gyventojams reikštų visuotinis NT mokestis, žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Pinigu turi, ko cia durneliu apsimeti
